– Anot 2018 m. duomenų, Lietuvoje gimstamumo rodiklis yra 1,63. Buvo kritimų, buvo pakilimų. Jūsų nuomone, kas turėjo tam įtakos?

– Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis gimusiųjų skaičius toliau mažėja, 2019 m., lyginant su 2018 m., bendras gimusiųjų skaičius sumažėjo nuo 28,1 iki 27,4 tūkst. Nors gimstamumas dažnai vertinamas absoliučiais skaičiais, tačiau tiksliau gimstamumo lygį leidžia vertinti suminis gimstamumo rodiklis, kuris rodo, kiek vidutiniškai viena moteris pagimdo vaikų per visą gyvenimą. Absoliutūs skaičiai naudingi, kai vertiname, pavyzdžiui, kiek reikia darželių, vietų juose, o suminis gimstamumo rodiklis, kai norime tiksliau įvertinti gimstamumo lygį, kitimo tendencijas, palyginti Lietuvą kitų šalių kontekste.

Per pastaruosius beveik 30 metų gimusiųjų skaičius per metus sumažėjo daugiau nei per pusę – nuo 57 tūkst. 1990 m. iki 27 tūkst. 2019 m. Suminio gimstamumo rodiklio kitimas šiuo periodu nebuvo nuoseklus. Iki šio šimtmečio pradžios vyko pastovus ir labai spartus mažėjimas. 1990 m. šis rodiklis buvo 2,03, 2002-2005 m. pasiekė žemiausias reikšmes ir buvo net žemesnis nei 1,3 (1,23 -1,29). Vėliau ėmė didėti ir 2015 m. pasiekė 1,7, bet nuo 2016 m. vėl mažėja – nuo 1,7 sumažėjo iki 1,61.

– Kas lėmė šiuos gimstamumo svyravimus?

– Tik atgavus nepriklausomybę gimstamumo mažėjimą lėmė didelis ekonominis nuosmukis ir šalies ūkio transformacija, pereinant nuo sovietinės prie rinkos ekonomikos. Nestabiliu periodu vengiama šeimų gausėjimo ar net santuokų sudarymo. Be to, jau paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio viduryje prasidėjo vakarietiškų vertybių, normų, nuostatų ir gyvenimo stiliaus sklaida bei moderniosios kontracepcijos įsigalėjimas, paskatinę šeimos transformacijas – vaikų susilaukimo ir santuokų sudarymo atidėjimą vyresniam amžiui, santuokos neregistravusių šeimų plitimą. Visa tai labai mažino gimstamumo rodiklius. Tačiau, pagerėjus ekonominei situacijai, jau būdamos vyresnio amžiaus moterys kūrė šeimas, susilaukė vaikų. Šio šimtmečio pradžioje prasidėjo taip vadinamas gimstamumo kompensacinis efektas, sudaręs gana spartaus gimstamumo didėjimo įspūdį. Vidutinis moters amžius, gimdant pirmą vaiką nuo 23,0 metų 1994 m. nuosekliai didėjo ir 2006 m. pasiekė 25,0, o 2019 m. – net 28,0 metus. Nors ir buvo stebimas gimstamumo rodiklių atsigavimas, gimstamumas išliko žemas, gerokai žemesnis nei 1990 m. ir nei galintis užtikrinti kartų kaitą. Gimstamumo lygį ir svyravimus veikia ir daug kitų veiksnių. Lietuvoje neretai pervertinamas galimas šeimos politikos priemonių poveikis gimstamumui. Šeimos politikai buvo priskiriamas ir vaikų susilaukimo atidėjimo vyresniam amžiui gimstamumo kompensacinis efektas, nors tuo periodu jokių svarbių sprendimų šioje srityje nevyko, o šeimos politika buvo gana silpna. Tyrimai rodo, kad nors subalansuota, šeimos poreikius atitinkanti šeimos politika ir gali turėti poveikį gimstamumui, tačiau nedidelį. Be to, efektas gali pradėti reikštis gana negreitai.

Dovilė Galdauskaitė
Foto: Asmeninins albumas

– O kaip tokie dalykai, kaip socialinių garantijų pokyčiai, kitos šalys ėmėsi migrantų politikos, kad tik pakeltų tą gimstamumą. Kiek tai išties veikia?

– Šeimos politikos tikslai būna įvairūs. Tik nedaug šalių, pavyzdžiui, Baltarusija, Rusija, o tarp Vakarų Europos šalių – Prancūzija, tiesiogiai išsako, kad jų šeimos politika yra nukreipta į gimstamumo didinimą. Šeimos politikos tikslai yra platesni. Siekiama užtikrinti vaikų ir šeimos gerovę, užimtumą, lyčių lygybę, reikalingas sąlygas darbo bei šeimos derinimui viešojoje ir privačioje aplinkoje. Kaip rodo įvairūs tarptautiniai tyrimai, vertinti šeimos politikos poveikį gimstamumui sudėtinga, nes poveikis priklauso nuo šeimos politikos kompleksiškumo ir įvairių priemonių suderinamumo.

Lietuvos šeimos politikos priemonių komplekte turime įvairių priemonių. Pastaruoju metu aktuali ir sveikintina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva įtraukti tėčius į vaikų priežiūrą, ypač turint omenyje, kad Lietuva, Europos Sąjungos šalių kontekste, išsiskiria kaip valstybė, kurioje stebimas didžiausias atotrūkis tarp moterų ir vyrų vaikų priežiūrai skiriamo laiko. Pateikti siūlymai turi platesnį kontekstą, nes yra nukreipti į lyčių lygybės užtikrinimą profesiniame ir asmeniniame gyvenime. Labai svarbu, kad būtų sudarytos galimybės vyrams įsitraukti į šeimos gyvenimą, o moterims tęsti profesinę veiklą. Tokių sąlygų užtikrinimas kuria prielaidas lyčių lygybės ir lygiateisiškumo įsigalėjimui šeimoje, sudarant galimybes dalintis vaiko priežiūros ir namų ruošos veiklomis pagal abiejų tėvų lūkesčius. Kaip rodo tarptautiniai tyrimai, abiejų tėvų lūkesčius atitinkantis įsitraukimas į profesinį užimtumą, vaikų priežiūrą ir namų ruošą, yra svarbi prielaida gimstamumo atsigavimui. Pastarieji įstatyminiai Lietuvos šeimos politikos pokyčiai inicijuoti atsižvelgiant į Europos Sąjungos priimtą direktyvą, įpareigojančią šalis numatyti tiek mamai, tiek tėčiui būtinus neperleidžiamus vaiko priežiūros mėnesius. Tai reikštų, kad tiek tėtis, tiek mama bent po du mėnesius turėtų prižiūrėti savo vaiką ir nedirbti. Siūloma sistema yra gana lanksti ir džiugu, kad priimant priemonę yra įtraukiama ir visuomenė, atsiklausiama, ką gyventojai mano ir kokį variantą norėtų rinktis.

Foto: Vida Press

– Bet ji gimstamumo vis tiek nekelia...

– Norint vertinti šeimos politikos poveikį gimstamumui, reikia atsižvelgti į visą šeimos politikos priemonių komplektą. Įsivaizduokite, jei vaiko priežiūros atostogų metu yra suteikiama galimybė antruosius metus dirbti, bet neturime, kur palikti vaiko, nėra pakankamai vaikų iki 3 metų priežiūros paslaugų – šeimos politikos priemonės tarpusavyje nedera ir norimo efekto tikėtis neverta. Tai būtų paramos šeimai deklaracija. Įstatymiškai yra galimybė, bet realiai ja pasinaudoti šeimos negalėtų. Labai svarbu, koks yra šeimos politikos priemonių komplektas ir tai, kaip tos priemonės dera tarpusavyje.

Finansinės paramos priemonės šeimoms, auginančioms vaikus yra svarbios. Klaidingai manoma ir deklaruojama, kad gimstamumą galima skatinti didinant tiesiogines išmokas. Tarptautiniai tyrimai ir kitų šalių patirtis rodo, kad tiesioginių išmokų didinimas gali paskatinti vaikų susilaukimą tik socialiai silpnose šeimose. Tai yra tose, kurios turi mažas pajamas, žemesnį išsilavinimą. Trumpuoju laikotarpiu ši priemonė šalies mastu gali mažinti ekonomiškai silpnų šeimų skaičių, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje išmokos gali tapti reikšmingu tokių šeimų pragyvenimo šaltiniu ir jas „įkalinti“ socialinėje atskirtyje bei skurde. Tiesiogines išmokas galima laikyti labiau politine priemone, naudojama prieš rinkimus ir kuriančia valstybės, besirūpinančios šeima, įvaizdį, ypač ekonomiškai sudėtingu laikotarpiu. Tyrimai rodo, kad netiesioginė finansinė parama yra kur kas efektyvesnė. Tai yra įvairių mokesčių lengvatos, subsidijos, mokesčių nuolaidos vaikų priežiūros ir ugdymo paslaugoms bei apsirūpinimui būstu. .

Šeimų, kurių ekonominė padėtis yra gera, išmokos susilaukti daugiau vaikų tikrai neskatins. Joms kur kas svarbiau palankios darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimo sąlygos. Siekiant užtikrinti vaikų ir šeimos gerovę, svarbu sudaryti galimybes naudotis lanksčiomis profesinio užimtumo formomis, sukurti palankių vaikų priežiūros ir ugdymo paslaugų tinklą, apimantį ne tik darželius, tačiau ir paslaugas po pamokų ar jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų atostogų metu. Kita priemonė – vaiko priežiūros atostogos. Lyginant su kitomis šalimis, Lietuvoje vaiko priežiūros atostogos yra ilgos, gausiai apmokamos ir lanksčios. Vaiko priežiūros atostogų sistema yra lanksti dėl galimybės rinktis trukmę, nuo kurios priklauso išmokų dydis, ir suteikiamų galimybių derinti vaiko priežiūrą bei profesinį užimtumą. Lankstaus profesinio užimtumo formos, apimančios darbą namuose, darbą dalį darbo dienos ir kitas, buvusi iki šiol silpniausiai išvystyta priemone, tikėtina, kad su Covid-19 pandemija atsiradusia kitokia darbo organizavimo patirtimi, šeimoms gali tapti labiau prieinama.

Moteris, mišinuku maitinanti kūdikį, susilaukia daug kritikos.
Foto: Shutterstock

– O kas efektyviausia?

– Svarbiausia, kad visos šeimos politikos priemonės tarpusavyje derėtų ir atlieptų šeimų ir abiejųtėvų poreikius. Jei jos nedera, jos tik deklaratyvios. Visuotinai pripažinta, kad svarbiausia – siekiant ne tik didinti gimstamumą, tačiau ir užtikrinti vaikų bei šeimų gerovę, sutelkti dėmesį į darbo ir šeimos derinimui palankių sąlygų kūrimą. Lietuvos moterys Europos Sąjungos šalių kontekste išsiskiria aukštu išsilavinimo ir profesiniu aktyvumu. Kaip rodo tarptautiniai tyrimai, tokiame kontekste ypač svarbu užtikrinti geras vaikų priežiūros ir ugdymo paslaugas. Už šiuo metu vis dar nepakankamai išvystytas, vaikų iki 3 metų ir ikimokyklinio amžiaus, priežiūros bei ugdymo paslaugas atsakingos savivaldybės. Turi būti užtikrintas ne tik pakankamas vietų skaičius, tačiau paslaugos turi būti lanksčios, kokybiškos, prieinamos finansiškai bei geografiškai ir atitinkančios įvairius skirtingų šeimų poreikius.

– Tai vaiko pinigai nėra efektyvi priemonė didinti gimstamumą?

– Jei ir yra koks nors tiesioginių išmoktų efektas, tai jis trumpalaikis ir veikiantis tik selektyvią grupę – socialiai silpnas šeimas. O labiau išsilavinę, finansiškai geriau apsirūpinę tėvai, priimdami sprendimą dėl vaikų susilaukimo, dažniau vertina darbo ir šeimos derinimo galimybes, vaiko priežiūros ir ugdymo paslaugų prieinamumą, kokybę.

– O jei lyginsime Lietuvos didmiesčius ir provinciją, ar labai skiriasi gimstamumas?

– Treji metai iš eilės suminis gimstamumo rodiklis mieste yra stabilus ir siekia 1,53, o kaime – toliau mažėja – nuo 2,00 2015 m. iki 1,81 2019 m. Vertinant ilgesnio periodo tendencijas, verta paminėti, kad kaime gimstamumas visada buvo didesnis. Kaimuose gyvena mažiau išsilavinusios šeimos, kurios iki šiol susilaukia daugiau vaikų. Tačiau pastaruoju metu skirtumai tarp miestų ir kaimo vietovių gimstamumo mažėja. Didžiuosiuose miestuose, pavyzdžiui, Vilniuje, kur šeimos finansiškai geriau apsirūpinusios, moterys aktyviau dalyvauja profesiniame užimtume, yra labiau išsilavinusios stebimos kitokios tendencijos. Tokiose šeimose tėčiai daugiau įsitraukia į vaikų priežiūrą bei namų ruošą. Moterys turi geresnes galimybes derinti darbą, šeimą, vaikų auginimą. Didžiuosiuose miestuose matomi didesni pokyčiai plėtojant vaikų ikimokyklines ir jaunesnio mokyklinio amžiaus paslaugas. Kaimuose vis dar ne tik labiau ribotos vaikų priežiūros ir ugdymo paslaugų prieinamumo galimybės, bet ir labiau įsigalėjusios patriarchalinės vertybės bei nuostatos, kada mama turi daugiausiai laiko skirti vaikams ir rūpintis ne tik mažyliais, bet ir visa namų ruoša.

Kūdikis
Foto: Shutterstock

– Kaip Lietuva atrodo su šiais rodikliais Europos kontekste?

– Remiantis Europos Sąjungos statistikos tarnybos duomenimis, 2018 m. suminio gimstamumo rodiklio vidurkis buvo 1,55, Lietuvos tuo metu buvo 1,63. Šis rodiklis aukščiausias Prancūzijoje, kur siekia 1,88, Švedijoje – 1,76, mažiausias – Pietų Europos šalyse. Pietų Europos šalys išsiskiria silpnai išvystyta šeimos politika bei savita šeimos organizacija, kai vaikų auginimas ir priežiūra sutelkiami šeimoje bei dažnai išimtinai tenkantys moterims. Jose labiau išsilaikė patriarchalinės nuostatos. Prancūzija iš visų Europos šalių išsiskiria gebėjimu skatinti gimstamumą. Visų pirma, Prancūzija šeimos politikos plėtros srityje turi ilgalaikę patirtį. Prancūzijoje skiriama labai daug lėšų šeimos politikai, aiškiai išsakomas šeimos politikos tikslas didinti gimstamumą. Sukurta šeimos politika, atitinka motinų ir tėčių poreikius bei lūkesčius siekiant derinti darbą, šeimą ir vaikų auginimą. Šeimos politikos priemonės ir paslaugos orientuotos į skirtingo amžiaus vaikus ir prieinamos net nuo 2 mėnesių amžiaus. Nuo praėjusių metų rugsėjo mėnesio įsigaliojo įstatymas, kuriuo visiems vaikams nuo 3 metų amžiaus tapo privaloma lankyti ugdymo įstaigas. Prancūzijoje orientuojamasi į šeimos politikos priemonių komplektą, kuriame priemonės yra viena kitą papildančios. Nors vaiko priežiūros atostogas ilgos, jos nėra gausiai apmokamos. Išplėtotos netiesioginės finansinės paramos priemonės – mokestinės lengvatos, aprūpinimo socialiniu būstu sistema. Šeimos politikos paslaugos pritaikytos įvairioms šeimoms, atsižvelgiant į skirtingą jų ekonominę padėtį, skiriama papildoma parama šeimoms, susilaukus antrojo ar trečiojo vaiko. Tai svarbu, nes vaikų susilaukimas ne tik atidedamas vis vyresniam amžiui ir jų susilaukiama vis mažiau, tačiau vis rečiau susilaukiama antrojo ar trečiojo vaiko. Tyrimai rodo, kad šeimos, susilaukusios pirmo vaiko, įvertina šeimos politikos priemones ir galimybes susilaukti kitų vaikų. Jei vaikų auginimo situacija nepalanki, tai nebemotyvuoja susilaukti antrojo ar trečiojo vaiko arba jų susilaukimą atidėti. Šiaurės Europos šalių šeimos politika kitokio tipo. Ji orientuota į dviejų dirbančių šeimos maitintojų šeimos modelio palaikymą. Vadovaujamasi lyčių lygybės principais, siekiant užtikrinti palankias sąlygas darbo ir šeimos derinimui, sukurtas palankus ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros paslaugų tinklas, vaiko priežiūros atostogos palankios ir dosnios.

– Teko girdėti, kad tam, jog populiacija nemažėtų, suminis gimstamumo rodiklis turėtų būti bent jau 2,1. Kodėl?

– Tai yra moksliškai paskaičiuotas rodiklis. Dviems tėvams nepakanka susilaukti dviejų vaikų, nes ne visi vaikai sulaukia tėvų amžiaus. Daugelyje Europos šalių, tarp jų ir Lietuvoje, gyventojų skaičius mažėja ne tik dėl žemo gimstamumo. Gyventojų skaičiaus kaita priklauso nuo trijų pagrindinių demografinių procesų: gimstamumo, mirtingumo ir migracijos. Ateities gyventojų skaičiaus pokyčiams svarbi yra ir gyventojų amžiaus struktūra. Susiklosčiusi Lietuvos gyventojų amžiaus struktūra yra labai nepalanki – vaikų ir jaunimo kartos negausios, didelė pagyvenusių ir senų žmonių dalis, populiacijos senėjimo procesai yra labai spartūs. Tokia Lietuvos gyventojų amžiaus struktūra yra beveik tris dešimtmečius užsitęsusių nepalankių demografinių procesų pasekmė. Ne tik dėl žemo gimstamumo, bet ir dėl intensyvios jaunimo emigracijos. Tai ateityje lems tolimensį spartų populiacijos mažėjimą. Net jei gimstamumas pradėtų didėti, gyventojų skaičiaus augimas nebus užtikrintas. Gausias vyriausias kartas keis gerokai mažesnės jaunimo ir vaikų kartos. Kad gyventojų skaičius išliktų bent jau stabilus ar didėtų, reikia, kad imigracija būtų didesnė už emigraciją. Pradėję didėti grįžtamosios migracijos srautai galėtų susilpninti Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimo tempus. Dėl žemo gimstamumo ir senos amžiaus struktūros, gyventojų prognozės ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Europos šalims yra nepalankios. Eurostato ir Jungtinių tautų demografinės prognozės projektuoja tolimesnį Europos šalių, tarp jų ir Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimą

– Tai prognozės liūdnos...

– Būtina aiškiai suvokti demografinę šalies situaciją veiksnius, kurie tai lėmė priežastis, įvertinti, kokiomis priemonėmis galima siekti bent jau subalansuoti gyventojų amžiaus struktūrą. Tvarios demografinės raidos užtikrinimui kur kas svarbiau ne gyventojų skaičius, tinkamas gyventojų pasiskirstymas pagal amžių, užtikrinantis pakankamai gausias dirbančiųjų kartas, galinčias išlaikyti vaikų ir vyresnio amžiaus gyventojų kartas.