„Darbymetis ortopedams-traumatologams yra vasara, kuomet vaikai ima važinėti dviračiais, riedučiais, lankytis batutų parkuose, naudotis treniruokliais ar užsiimti kitomis aktyviomis lauko pramogomis. Vaikai bėga, lipa, karstosi, šokinėja. Negana to, vasarą traumos yra sudėtingesnės, registruojama daugiau sunkių lūžių, kuriems reikalingas operacinis gydymas. Dažniausiai pasitaikančios traumos yra patempimai, raiščių plyšimai, pirštų, dilbio kaulų lūžiai ir įvairūs minkštųjų audinių sužalojimai“, – sako „InMedica“ klinikos vaikų ortopedas-traumatologas Giedrius Bernotavičius.

Lietuvos Higienos instituto duomenimis, 2019 m. bent viena trauma užregistruota daugiau kaip 77 tūkst. jaunesnių nei 18 metų gyventojų, kurie kreipėsi į gydytojus. Dažniausiai vaikai susižaloja pečių lanką ir rankas – apie 28 tūkst. atvejų, klubus ir kojas – apie 22 tūkst. atvejų, ir galvą – 16,5 tūkst. atvejų per metus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Apsaugo šalmai ir atsargumas

G. Bernotavičiaus teigimu, pastarųjų metų tendencija Lietuvoje – batutų bei elektrinių paspirtukų traumos. „Neatsilieka ir sužalojimai nukritus nuo dviračių ir riedlenčių. Tokie nelaimingi nutikimai neretai baigiasi sudėtingais rankų ir kojų lūžiais, smegenų sukrėtimais“, – priduria ortopedas-traumatologas.

Draudikų skaičiavimais, vaikų traumos važinėjant dviračiu taip pat yra vienos dažniausių. Vaikai susižeidžia ir žaisdami krepšinį, futbolą, kitus žaidimus su kamuoliu bei bėgiodami ar net supdamiesi ant sūpynių.

„Dažnai traumas lemia tiesiog didelis vaikų judrumas ir sutapusios aplinkybės, tarkime dviese bėgdami paimti kamuolio vaikai susitrenkia galvomis ar žaidžiant futbolą nugriuvę pasitempia raiščius. Tačiau kai kuriais atvejais trūksta ir sąmoningo saugojimosi ar atsargumo, pavyzdžiui, važiuojant dviračiais. Šalmus dėvinčių vaikų gatvėse matome jau daugiau, tačiau toli gražu dar ne visi juos dėvi – o juk geresnės apsaugos nuo galvos traumos nukritus nuo dviračio nėra. Be to, dažnai matome vaikus, važiuojančius dviračiais nesilaikant rankomis. Jiems smagu, bet užtenka menkiausio akmenuko ar kelio nelygumo ir dviratis gali susvyruoti, o dviratininkas – nukristi ir susižaloti“, – sako BTA Asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas.

Todėl važiuojant dviračiu, riedučiais ar riedlente vaikams taip pat rekomenduojama dėvėti kelių, alkūnių ir riešų apsaugas, sumažinančias traumos tikimybę nugriuvus. Be to, būtina pasirinkti saugų greitį ir šiomis priemonėmis važinėtis tam skirtose vietose.

Į batutą – po vieną

Apie batutų keliamą pavojų nuolat kalba medikai visame pasaulyje. Kad grėsmė nėra tik teorinė, rodo ir skaičiai – Europoje kasmet šokinėdami ant batutų susižeidžia daugiau kaip 50 tūkst. vaikų, JAV šis skaičius siekia 100 tūkst.

Dažniausiai traumos ištinka dėl to, kad ant batuto vienu metu šokinėja keli vaikai, kurie atsitrenkia vienas į kitą, be to, itin pavojinga šokinėti ant batutų, neturinčių apsauginių tinklo sienelių.

„JAV medikai paskaičiavo, kad trys ketvirtadaliai visų nelaimingų atsitikimų šokinėjant ant batutų įvyksta tada, kai šokinėjama keliese. Atrodytų, šią taisyklę žino visi, be to, ji visada būna nurodyta batuto naudojimo instrukcijoje, tačiau realybėje matome, kad ant batutų vaikai retai lipa po vieną. Žinoma, keliese smagiau, bet ir kelis kartus pavojingiau, tad tėvams vertėtų nenumoti į tai ranka ir paaiškinti vaikams, kodėl to daryti negalima“, – pataria draudimo ekspertas.

Kitos su batutais susijusios dažniausiai pasitaikančios traumos yra kojų patempimas ar išnarinimas, klubo sąnarių pažeidimai, kaklo bei nugaros traumos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)