Jei naujagimių skaičius nukris labiau nei iki maždaug 2,1, planetos populiacija ims trauktis, rašoma bbc.com.
1950 metų duomenimis, moterų per visą gyvenimą susilauktų kūdikių skaičius siekė 4,7.
Vašingtono universiteto Sveikatos rodiklių ir jų vertinimo instituto (IHME) mokslininkai apskaičiavo, kad iki 2017 metų pasaulinis gimstamumo rodiklis sumažėjo kone perpus – nukrito iki 2,4. Žurnale „Lancet“ aprašyto tyrimo išvadose nurodoma, kad iki 2100-ųjų šis skaičius gali nesiekti nė 1,7.
Remdamiesi atliktais apskaičiavimais, mokslininkai prognozuoja, kad maždaug 2064 metais planetos gyventojų skaičius pakils iki 9,7 mlrd., bet amžiui einant į pabaigą nukris iki 8,8 mlrd.
Kodėl krenta gimstamumo rodiklis
Pastebėtos tendencijos neturi nieko bendro su spermatozoidų skaičiumi arba kitais dalykais, apie kuriuos paprastai susimąstoma diskutuojant apie gimstamumą.
Statistikos kreivės nuosmukį labiausiai lemia išsilavinusių ir dirbančių moterų skaičiaus padidėjimas, taip pat išaugusios kontraceptinių priemonių įsigijimo galimybės, leidžiančios moterims apsispręsti gimdyti mažiau vaikų.
Kurios šalys patirs didžiausią poveikį
Jeigu tendencijos išliks nepakitusios, 2017 metais 128 mln. siekusi Japonijos populiacija iki amžiaus pabaigos susitrauks iki 53 mln. ar netgi dar mažiau.
Ne mažiau drastiškas gyventojų skaičiaus kritimas, tikėtina, ištiks Italiją: 61 mln. siekusi populiaciją per tą patį laikotarpį turėtų sumažėti iki 28 mln.
Būtent šios šalys tėra tik dvi iš 23-ijų, tarp kurių – Ispanija, Portugalija, Tailandas ir Pietų Korėja, kurių populiacija, anot prognozių, sumažės daugiau nei perpus.
Daugiausia gyventojų šiuo metu skaičiuojanti Kinija per ketverius metus turėtų pasiekti populiacijos piką – 1,4 mlrd., tačiau iki 2100-ųjų šis skaičius turėtų sumažėti beveik perpus – nukristi iki 732 mln. Kai taip nutiks, Kiniją, kaip daugiausia gyventojų turinčią šalį, pakeis Indija.
Jungtinės Karalystės gyventojų skaičius 2063 metais turėtų siekti 75 mln., tačiau iki 2100-ųjų nukristi iki 71 mln.
Kokių problemų gali kilti
Galbūt galvojate, kad besitraukianti populiacija planetai tik gera, nes į aplinką bus išmetama mažiau anglies dioksido, o dėl sumažėjusio ūkinės paskirties žemės poreikio nebebus masiškai kertami miškai?
„Viskas būtų gerai, jei tik galėtume pamiršti apie visuomenės amžiaus struktūroje įvyksiantį perversmą, t. y. tą faktą, kad senyvo amžiaus žmonių bus daugiau nei jaunimo, taip pat visus negatyvius tokios padėties aspektus“, – pabrėžė Vašingtono universiteto profesorius Christopheris Murray.
Štai kaip atrodo dabartinė prognozės:
• Iki 2100 metų jaunesnių nei penkerių metų vaikų skaičius nuo 681 mln. (2017 metų duomenys) nukris iki 401 mln.
• Vyresnių nei 80-ies metų piliečių skaičius per tą patį laikotarpį, atvirkščiai, išaugs – nuo 141 mln. iki 866 mln.
„Teks patirti milžiniškų socialinių permainų. Jos mane neramina, nes pats turiu aštuonerių metų dukrą, todėl pamąstau, kaip ateity atrodys pasaulis“, – pridūrė profesorius Ch. Murray.
Ar pavyks rasti sprendimus
Kai kurioms šalims, įskaitant ir Jungtinę Karalystę, gimstamumo rodiklio kritimą ir dėl to vykstantį populiacijos mažėjimą padėjo kompensuoti migracija.
Deja, tada, kai gyventojų skaičius ims mažėti visose šalyse, toks sprendimas nebepasiteisins.
Keletas šalių jau išmėgino tam tikras strategijas, pavyzdžiui, pailgino motinystės ir tėvystės atostogas, užtikrino nemokamas vaikų priežiūros paslaugas, ėmėsi finansinių iniciatyvų ir praplėtė įdarbinimo teises, tačiau aiškaus atsakymo, kaip spręsti gresiančias demografines problemas, kol kas nėra.
Minėtina, kad Švedijai gimstamumo rodiklį pavyko pakelti nuo 1,7 iki 1,9, bet jokiai kitai šaliai, iš pažiūros veiksmingai kovojančiai su gresiančia „naujagimių krize“, daug žadančių rezultatų pasiekti nepavyko. Pavyzdžiui, Singapūro gimstamumo rodiklis iki šiol tesiekia maždaug 1,3.
Kodėl ribinis gimstamumo rodiklis yra 2,1
Logiškai mąstant, gimstamumo rodiklis neturėtų būti žemesnis nei 2, nes jeigu du tėvai susilauktų dviejų vaikų, populiacijos dydis išliktų stabilus.
Vis dėlto net tada, jeigu pavyktų užtikrinti optimalią sveikatos priežiūrą, brandaus amžiaus sulauktų ne visi gimę kūdikiai. Svarbu ir tai, kad pastaruoju metu vyriškos lyties kūdikių gimsta šiek tiek daugiau. Štai kodėl išsivysčiusiose šalyse nustatyta norma yra 2,1.
Aukštesniais vaikų mirtingumo koeficientais išsiskiriančiose šalyse siektinas gimstamumo rodiklis, savaime suprantama, turėtų būti aukštesnis.
2018 metais Lietuvoje gimstamumo rodiklis buvo 1,63.
