Jei šituo netikite, susipažinkite su toliau išvardytomis nuostabą keliančiomis kūdikių savybėmis iš portalo „Bright Side“.
Skonį jaučia geriau nei suaugusieji
Dėl didžiulio neuronų ir skonio receptorių skaičiaus kūdikiai, kitaip nei suaugusieji, neįtikėtinai daug informacijos gauna laižydami objektus – žaislus, pirštus ir kt. Laikui bėgant, nebūtinos neuronų jungtys nunyksta, todėl ilgainiui kūdikių pasaulio suvokimas tampa kaip suaugusiųjų.
Geba pagerinti motinos vidaus organų būklę
Mokslininkai yra pastebėję, kad širdies raumens nusilpimu busiskundžiančios moterys po gimdymo jaučiasi geriau. Už pasitaisiusią savijautą jos turėtų dėkoti gimdoje augusiam gemalui. Motinos širdies veikla, kaip paaiškėjo, gali pagerėti dėl kūdikio virkštelės kamieninių ląstelių.
Panašiai gali būti paveikti ir kiti vidaus organai. Embrioninių ląstelių pavyko aptikti pažeistuose nėščiųjų plaučiuose, širdyje ir smegenyse. Tai reiškia, kad bręstantis gemalas stengėsi „pagydyti“ motinos organizmą, kad išgyventų.
Naujagimiai neprakaituoja ir neašaroja
Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis kūdikiai verkia be ašarų ir beveik neprakaituoja. Taip yra dėl dar neišsivysčiusių ašarinių kanalų ir prakaito liaukų. Štai kodėl labai svarbu naujagimių perdėm neapkamšyti, kad jie neperkaistų.
Smegenyse turi daugiau neuronų jungčių nei suaugusieji
Ką tik gimusių kūdikių smegenyse – 100 mlrd. neuronų jungčių. Tai yra du karatus daugiau nei suaugusiųjų smegenyse. Svarbu nepamiršti, kad kūdikių smegenys – gerokai mažesnės nei suaugusiųjų. Vadinasi, tam tikra prasme kūdikiai mąsto daug intensyviau nei jų tėvai: tereikia pagalvoti, kokią galybę informacijos jiems tenka įsisavinti pirmaisiais gyvenimo metais. Vis dėlto iki trejų metų nebūtinos sinapsinės jungtys susilpnėja, kadangi vyksta smegenų darbo optimizavimo procesas.
Jei sinapsės nenunyksta, kaip kad turi būti, vaikas, aišku, gali išaugti genijumi, tačiau nebūtinai. Jam gali pasireikšti autizmas ar net šizofrenija.
Kai šalta, suaugusieji dreba, bet kūdikiai – ne
Iš šalčio naujagimiai nedreba. Jų termoreguliacijos procesas – ypatingas. Dalykas tas, kad 5 proc. miniatiūrinio naujagimio organizmo sudaro rudasis riebalinis audinys. Jis saugo kūdikį nuo per didelio atšalimo. Štai kodėl kūdikiai mažiau jautrūs šalčiui nei suaugusieji. Pastariesiems tokio tipo termoreguliacija nebūdinga.
Kūdikio drebėjimas gali būti tam tikrų neurologinio pobūdžio problemų požymis arba tiesiog ženklas, kad mažylis alkanas.
Akių spalva gali pasikeisti, bet nebūtinai
Neretai naujagimių akių spalva pasikeičia. Kai kurie kūdikiai gimsta melsvomis ar netgi tamsiai mėlynomis akimis, bet mėlynakiai būna neilgai. Reikalas tas, kad spalvos pigmentas melaninas organizme pagaminamas ne iš karto. Tėvams telieka tik spėlioti, kokios spalvos iš tikrųjų bus jų atžalos akys.
Būtina paminėti vieną išimtį. Rudaakių kūdikių akių spalva nesikeičia, kadangi jų organizme yra užtektinai melanino. O štai mėlynakiai gali tapti žaliaakiais arba rudaakiais net 4 atvejais iš 5.
Iki tam tikro amžiaus nebijo aukščio
Mokslininkai tvirtina, kad kūdikiai nebijo aukščio iki sulaukia 9 mėnesių. Aukščio baimę jie įgyja tik išmokę ropoti. Kai vaikas pradeda savarankiškai judėti erdvėje, smegenys ima gauti informaciją per periferinį matymą ir mokosi sureguliuoti balansą.
Visi jie – auksiniai
Aukso randama dirvožemyje, vandenyje, augaluose ir net žmogaus organizme, aišku, ypač mažais kiekiais. Vidutiniškai mūsų kūnuose yra maždaug 0,2 gramo gryno aukso. Vis dėlto kūdikiai – tiesiog auksiniai. Šio tauraus metalo koncentracija jų plaukuose – dukart didesnė nei žemės plutoje.
Specialistai mano, kad toks aukso kiekis susidaro dėl maitinimo krūtimi. Šiaip ar taip, iki 3 mėnesio aukso koncentracija normalizuojasi.
