1. Jei būtume gyvenę prieš tūkstančius metų, visas mūsų kūnas būtų apžėlęs ilgais plaukais. Ir dabar tebeturime tiek pat plaukų kaip šimpanzė, tačiau dauguma jų labai trumpi ir ploni.

2. Naktį, kol miegame ir ilsisi visas kūnas, išsitempiame, tad pabudę ryte esame maždaug centimetru aukštesni, nei nuėję miegoti vakare.

3. Plaukai ant galvos auga visą gyvenimą – maždaug po milimetrą per tris dienas. Kasdien prarandame nuo 50 iki 100 plaukų, tačiau, visa laimė, juos pakeičia nauji.

4. Vidutiniškai per savo gyvenimą miegodamas žmogus praleidžia daugiau kaip 25 metus. Juk suprantama, kad labai svarbu leisti kūnui ir smegenims pailsėti. Nors galėtume pamanyti, kad miegant smegenys išsijungia, iš tiesų jos tokios pat budrios kaip ir pabudus.

5. Smegenyse yra daugiau kaip šimtas milijardų neuronų – tai maždaug tiek pat, kiek mūsų galaktikoje žvaigždžių! Jei visus smegenyse esančius neuronus surikiuotum eilute vieną paskui kitą, jie nusitęstų nuo Žemės iki Mėnulio.

6. Čiaudėdami suerzinusias nosį daleles galime išsviesti įspūdingu 160 kilometrų per valandą greičiu! Svarbu nepamiršti pagauti čiaudulio į nosinaitę, kitaip mikrobai pasklis visur aplinkui.

7. Didžiausias kūne esantis raumuo yra gluteus maximus, kitaip dar vadinamas... sėdmenų raumeniu!

8. Kūną sudaro apie 40 000 trilijonų ląstelių. 40 trilijonų yra 40 000 000 milijonų, o tai daugiau, nei kada pavyktų suskaičiuoti.

Knyga „Profesoriaus Katonauto odisėja po žmogaus kūną“

Rašytojas ir mokslininkas dr. Dominicas Wallimanas 7–10 metų amžiaus vaikams skirtoje knygoje suprantamai ir įtraukiančiai pasakoja, kaip veikia žmogaus kūnas, kokie kasdieniniai ir ilgalaikiai procesai jame vyksta, rašoma pranešime spaudai. Pasitelkiant nuotaikingus knygos herojus – profesorių Katonautą ir jo draugus, kartu su mokslininku tyrinėjančius žmogaus kūno sandarą, pasakojama ir parodoma, kaip veikia raumenys, griaučiai, nervai, kaip vyksta virškinimas, kvėpavimas, dauginimasis ir daugybė kitų įdomių dalykų.

Skirtingai nei daugelyje panašaus pobūdžio negrožinių knygų vaikams, šioje autorius atkreipia dėmesį ir į fizines bei psichologines negalias, medicinos mokslo tobulėjimą ir pateikia prognozes, kaip šis mokslas gali progresuoti ateityje, pavyzdžiui, dr. Dominico Wallimano teigimu, gali būti, kad nanorobotai ateityje darys operacijas kūno viduje ir gebės aptikti pažeistą audinį bei jį sutaisyti. Mokslininko teigimu, žmogaus kūnas vis dar laikomas vienu iš pačių sudėtingiausių dalykų visatoje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)