Man tai netrukdė – žinojau, kad iki trijų metų jos būtina atsisakyti, o visoms tetulėms, kurios krypuodavo galvą „ojojoj, kaip negražu… tokia didelė, o vis dar su tiūte“, atsakydavau, kad tos, kurios ilgai tiūtę čiulpia, paskui lengviau vyrą susiranda. Ir tuomet tema būdavo pakeičiama akimirksniu.

Kai nusprendėme, jog JAU mirtinai reikia (Lunai buvo šiek tiek daugiau nei 2,5 metų), buvo sugalvotas visas planas.

– Mūsų vaikas labai myli Keistuolių teatro „Geltonų plytų kelią“, tad nupirkome dovanų Dorotės suknelę (buvo tikras iššūkis – čia tau ne Elzą gauti) ir raudonus batukus.

– Atsisveikinimą su tiūte suplanavome darželyje, kur Luną supo mylimi draugai.

– Povilas nupirko helio balioną, ir Luna jį PATI paleido į dangų „angelams, kurie perduos ją kūdikėliams, laukiantiems savo eilės atkeliauti į Žemę“. Tiūtė buvo palydėta gausiais plojimais ir darželio grupiokų apkabinimais. Žinoma, nebuvo apsieita ir be ašarų tuomet, kai atėjo suvokimas, kad tiūtės nebėr: „Tėti, siųsk antrą balioną į dangų, kad mano tiūtę parneštų“.

– Grįžus namo, kažkas paskambino į duris, ir Luna rado dovanų dėžę su atviruku, ant kurio puikavosi primityvus komiksas ala tiūtė + angelas + kūdikėlis = suknelė ir raudonos kurpaitės. Lunai jį puikiai pavyko perskaityti ir susivokti, jog dovanų jai atnešė angelai.

– Vis dėlto, tiūtės ilgesys buvo didelis, ir užeidavo bangomis. Tad čia labiausiai pasitarnavo šeimos palaikymas, kuriuo taip pat pasirūpinome iš anksto visiems išsiųsdami pagalbos prašymus (o gal greičiau – šauksmus): seneliai, dėdės ir tetos, pusbroliai ir pusseserės, draugai iš viso pasaulio siuntė video Lunai su palaikymo ir pagyrimo žodžiais: „Mes Tavim didžiuojamės, Tu esi šaunuolė, Tu esi drąsi ir dosni…“. Luna tuos video žiūrėdavo kaskart, kai imdavo ilgėtis tiūtės. Gal pora savaičių.

Suknelę ji vienu metu liepė grąžinti angelams. Bet palaikymo žodžių atsiimti neprašė, jie jos nepykdė ir neliūdino. Atvirkščiai – kone mintinai kiekvieną padrąsinimą išmoko ir žiopčiodavo žiūrėdama.
Sakysit, tiek vargo dėl tiūtės – reikėjo duot karvei suėst… gal. Bet mes kol kas turim vieną vaiką – galim vargt...

Toliau skaitykite ČIA.