Telefonas, planšetinis ar nešiojamasis kompiuteris, internetas ir apskritai technologijos kasdien linksniuojamos kelerių metų vaiko lūpose. Z kartos atstovai užaugo su telefonu rankose ir mieliau patarimo klausia „Google“, o ne tėvų. Visa apimantis naujųjų technologijų amžius pakeitė ne tik kasdienius įpročius, bet ir sukėlė revoliuciją švietimo srityje. Tačiau ar mes spėjame eiti išvien su pokyčiais?
Technologijos pasaulį padarė gerokai mažesnį
Greita reakcija ir gebėjimas sparčiai perprasti technologijas moksleiviams padeda sužinoti daugiau, greičiau ir paprasčiau. Šį gebėjimą, kaip pastebi vienas iš „Moksleivių praktikos forumo“ pranešėjų ir diskusijos dalyvių Kauno kolegijos Technologijų fakulteto dekanas dr. Giedrius Gecevičius, reikia išnaudoti siekiant efektyvaus mokymosi. „Žinioms gauti ir įsisavinti bei apskritai jas perduoti naudojami nešiojamieji kompiuteriai, planšetės, kiti mobilieji prietaisai, kurie pakeitė tradicinius projektorius ar rašymo lentas. Technologijos leidžia didelę dalį studijų vykdyti nuotoliniu būdu, kai studentai ir dėstytojas yra skirtingose šalies ar net pasaulio vietose. Vadinasi, ribų žinioms gauti nebėra – technologijos ir jų pažanga pasaulį padarė gerokai „mažesnį“ ir lengviau pasiekiamą“, – teigiamą technologijų vaidmenį mokymosi procese pabrėžia dr. G. Gecevičius.
Atrandant naujų būdų gauti informaciją, kinta ir metodai. „Tradiciniai žinių perteikimo būdai taip pat nebėra efektyvūs. Dėl šios priežasties taikomi naujausi problemų sprendimu ir komandiniu darbu paremti metodai“, – pokyčius pastebi Kauno kolegijos Technologijų fakulteto dekanas. Keičiasi ir mokytojo bei dėstytojo vaidmuo – jis nebėra vienintelis žinių šaltinis. „Šiuolaikinėse studijose žinios yra ne perduodamos, o kuriamos, dėstytojas atlieka ne žinių perdavimo, o trenerio funkcijas, taip ugdydamas aukštą pridėtinę vertę gebančias kurti asmenybes“, – teigia dr. G. Gecevičius.
Šalia technologijų išmanymo – kūrybiškumas ir kritinio mąstymo gebėjimai
Darbo rinkoje matyti, kad su inžinerija ir technologijomis susijusios specialybės ypač paklausios ir perspektyvios. Kita vertus, besirenkančiųjų tokias studijas – per mažai. „Inžinerijos ir technologijų mokslai yra pakankamai sudėtingi, todėl ne visi norintys studijuoti mokiniai turi galimybę tai padaryti dėl mokykloje nepakankamai išvystytų įgūdžių ar žinių trūkumo. Šios priežastys dažnai lemia kitų – ne inžinerinių ar technologinių – studijų programų pasirinkimą“, – situaciją aiškina dr. G. Gecevičius.
Šiuolaikiniame pasaulyje, kai technologijos daro vis didesnę įtaką mūsų gyvenimui, neišvengiamai privalo būti vystomi ne tik su informacinėmis technologijomis susiję, bet ir kiti įgūdžiai, kurių technologijos pakeisti negali. „Kaip niekad svarbu tobulinti kūrybiškumo, taip pat loginio, analitinio ir kritinio mąstymo gebėjimus. Nepaisant fakto, kad pasaulis vis dažniau persikelia į virtualybę, gebėjimas dirbti komandoje yra ne ką mažiau svarbus ir privalo būti ugdomas, kadangi naujų technologijų ir sistemų kūrimas yra paremtas daugelio skirtingų krypčių specialistų darbu kartu“, – kryptis tobulintis nurodo Kauno kolegijos Technologijų fakulteto dekanas.
Forume dėmesys skiriamas moksleiviams ir technologijoms
Suvokiant, kad XXI amžius yra informacijos, technologijų bei nuolatinės kaitos amžius, rugsėjo 21 dieną Kaune vyksiančiame „Moksleivių praktikos forume“ didelis dėmesys bus skirtas edukacinio proceso prisitaikymui prie technologinių pokyčių.
„Moksleivių praktikos forumas“ siekia suvesti technologiškai pažangias Lietuvoje veikiančias įmones ir stipriausias organizacijas su Lietuvos moksleiviais, suteikti jiems reikalingų žinių ir geru pavyzdžiu paskatinti daryti teisingus sprendimus gyvenime“, – forumo naudą moksleiviui pažymi VšĮ „Akadė“ įkūrėjas Donatas Ditkus. Su darbu pažangiose įmonėse jaunuoliai susipažins moksleivių praktikos mugėje, kurioje dalyvaus tokios organizacijos, kaip „Swedbank“, „Telia“, „Devbridge Group“, “Thermo Fisher Scientific“, „Ignitis Group“ (buvusi „Lietuvos energija“), „Revolut“ ir daugelis kitų.
D. Ditkus teigia, kad „Moksleivių praktikos forumo“ turinį lėmė diskusijų su moksleiviais metu išryškėję aktualiausi šių dienų vidurinio lavinimo aspektai, o forumo diskusijų metu rasti sprendimai taps Lietuvos strateginio plano dalimi ir suteiks pagrindą formuojant Lietuvos viziją. Forumo metu bus diskutuojama apie emocinę aplinką, finansinį raštingumą, technologinį švietimą ir tikslingą karjeros kelio pasirinkimą.
Lietuvoje iš viso mokosi 322 tūkst. moksleivių, iš kurių beveik 100 tūkst. mokosi 9–12 (arba I–IV gimnazijos) klasėse. Greitai jie taps žmonėmis, kurie savo sprendimais, pasirinkimais ir veiksmais kurs Lietuvą. Tik padėję atskleisti jaunuolių talentus ir suteikdami galimybių, galima kalbėti apie gerovės valstybę ir stiprios ekonomikos kūrimą. Kaip tai padaryti? Apie tai kalbėsis „Moksleivių praktikos forume“.
