Jau kūdikystėje galima įžvelgti, ar vaikas bus išrankus maistui: kokie požymiai apie tai byloja?

Kūdikiai ir vaikai, kurie mažiau linkę domėtis naujais žaislais ir mažiau linkę leistis į naujus nuotykius bei rizikuoti, greičiausiai bus išrankūs maistui, teigiama naujame tyrime.

„Nuo labai ankstyvo amžiaus galima pastebėti, kad vieni kūdikiai yra labiau linkę priimti naujas patirtis ir daiktus, jais džiaugtis, o kiti yra labiau atsiriboję ir į tuos pačius stimulus reaguoja neigiamai“, – pranešime paaiškino tyrimo bendraautorė Kameron Moding iš Kolorado Denverio universiteto.

Ankstesniuose tyrimuose buvo išsiaiškinta, kad kūdikiai iki devynių mėnesių nedvejodami siekia kiekvieno naujo daikto, bet po to išsiugdo priartėjimo-atsitraukimo reakciją – galima sakyti, pradeda skirti, kas jų skonio, o kas ne jų. Tai susiję ir su išrankiu valgymu. Tai ko gero prisitaikymo bruožas, kuris apsaugo vaiką nuo pavojų – vaikas išmoksta atsisakyti maisto, kuris jam gali pakenkti.

Vis dėlto tai, kaip atsitraukimo tendencijos veikia asmenybę, beveik nebuvo tirta – išskyrus vieną 2016 m. tyrimą, kuriame buvo rastas ryšys tarp išrankumo maistui ir naujų daiktų baimės.

K. Moding ir jos komanda atliko seriją eksperimentų, kuriuose dalyvavo 136-ios kūdikio ir mamos poros, kai kūdikiui buvo šeši mėnesiai, dvylika mėnesių ir pusantrų metų. Per pirmus du vizitus į laboratoriją tyrėjai stebėjo, kaip vaikai žaidžia su žaislais ir ragauja naują maistą.

Tada, kai vaikams jau buvo pusantrų metų, jie buvo nuvesti į kambarį, kuriame galėjo tyrinėti jiems nepažįstamus daiktus – tunelį, gyvūno kaukę ir juodą dėžę.

Rezultatai parodė, kad pusantrų metų vaikai, kurie pozityviau reagavo į naujus žaislus, taip pat noriau ragavo ir naują maistą. Ir atvirkščiai, tie vaikai, kurie neigiamai reagavo į nematytus žaislus, skeptiškai vertino ir dar neragautą maistą.

„Vaikai buvo mažiau linkę ragauti dar neragauto maisto sulaukę raidos etapo, kai atsiranda susidomėjimo slopinimas“, – teigia autoriai. Kadangi tyrimas buvo stebimasis, nebuvo galimybės nustatyti, ar išrankumas maistui skatina tokias savybes, kaip atsargumas, ar atvirkščiai.

Pasak autorių, gali būti, kad temperamentui įtaką daro ir išoriniai veiksniai.

Vis dėlto K. Moding ir jos kolegų atlikto tyrimo išvados paklojo pamatus tyrimams apie tai, kaip vystosi konkretūs mūsų asmenybės aspektai.

„Stebėtina, kaip nuosekliai reakcija į naują maistą sutapo su reakcija į naujus žaislus“, – sako tyrėja.