„Upę auginau įprastai, tradiciškai, o Frėją maitinu Baby-led weaning metodika. Kitaip tariant, tai yra paties vaiko vedama mityba – jis pats renkasi kiek ir ko nori suvalgyti, o ne mama, kuri stovi su košės pilnu šaukštu, įsivaizduodama, kad būtent jos jam reikia. Tai vienintelis skirtumas, kurį taikau augindama savo dukras. Dabar aš į viską žiūriu daug ramiau“, – DELFI sako žinoma aktorė.
Maitinimo būdas, kurį savo mažajai dukrelei propaguoja Ineta, vaikui leidžia pačiam savarankiškai maitintis nuo pat pirmų dienų ir susipažinti su skirtingais maisto produktais, todėl nei žinomai aktorei, nei jos mylimajam šokėjui Deividui Meškauskui namuose ar kavinėje niekada nekyla problema, ką valgys jų mažylė. Savo lėkštėje ji matys tą patį, ką ir jos tėvai, nes Frėjai niekas atskirai specialiai ruoštų košyčių negamina ir jos niekas nemaitina.
„Aš jai netrinu jokių košelių, į mitybą nežiūriu tradiciškai, kad maitintis reikia pradėti tik nuo daržovių, jog viskas turi būti virta ir pan. Frėja viską valgo gabaliukais, niekas nebūna trinta, ji viską kramto ir valgo pati, nes aš jos nemaitinu. Aš jai duodu į ranką ir ji valgo, o mes kartu su Deividu sėdime šalia ir valgome kartu. Žinoma, būna juokinga, kai ji valgo, nes kartais to maisto būna primėtyta 3-ijų metrų spinduliu, bet per metus žadame išragauti įvairiausių skonių“, – pasakoja Ineta.
„Pradžioje seneliams buvo šokas, jie manė, kad mes vaiką vos ne badu mariname, bet paskui jie pamatė rezultatus, kaip pats vaikas maitinasi ir jiems tai tapo smagu. Reikia pamiršti visus lėktuvėlius ir traukinukus su šaukšteliu į burnytę bei nervus dėl to, kad kažko vaikas nesuvalgė“, – tikina dviejų vaikų mama.
Pastaruoju metu Ineta siekė, kad knyga apie šį vaikų mitybos stilių būtų išversta į lietuvių kalbą – didžiuliam aktorės džiaugsmui toks leidinys jau netrukus pasieks Lietuvos mamas.
„Tai tikrai smagus būdas maitintis. Pats vaikas pasirenka, ką jis norės valgyti. Mano dukra žino, kas yra brokolis, kas yra avokadas ir kokio jie yra skonio. Dažniausiai šio maitinimo būdo mamos nesirenka dėl baimės, kad vaikas gali paspringti, bet stebiu savo dukrą ir matau, kaip ji natūraliai moka pati atsikosėti, išspjauna, kas jai nepatinka. Ji tampa labai savarankiška. Aš pati Frėją taip maitinti pradėjau, kai ji dar neturėjo nė vieno danties, dabar ji turi tris dantukus ir ji jau valgo mėsą. Vištieną, makaronus ir visa kita ji kramto kuo puikiausiai – net pamiršau, kad ji dar neturi dantų. Ji valgo tai, ką ir mes, tėvai. Ateiname į kavinę ir niekada neturime problemų, ką užsakyti vaikui. Tai labai patogu. Juk anksčiau ar vėliau vaikas ima maitintis tuo pačiu maistu, kaip ir suaugusieji“, – pasakoja aktorė.
„Pati pradžia buvo avokadas, po to – uogos. Kai kurios mamos, maitinančios vaikus vien košytėmis, dėl to gali pašiurpti, nes tai rūgštu. Bet mano dukra valgė trešnes, šilauoges, melionus... Apelsinas buvo jos trečias maistas. Ji sunkė jo sultis įsikibusi į jį. Jokių išbėrimų dėl to nebuvo ir nėra. Riešutų sviestą ant skrebučio ji irgi mielai valgo. Tikiu, kad kai kurios mamos gali pagalvoti, kad tai tikra beprotybė, bet tai jau pasitvirtinusi praktika“, – priduria mama.
Pasiteiravus, kaip šį mitybos metodiką priima Deividas, Ineta sako, kad jis ja labai pasitiki, o išvydęs teigiamus rezultatus jokių abejonių nebeliko.
„Deividas labai pasitiki mano pasirinkimais pirminei vaiko priežiūrai. Tai nėra išgalvota metodika. Turiu savo draugių ratą, kurios jau yra taip užauginusios vaikus. Matau realius pavyzdžius. Taip pat yra feisbuke smagi mamų grupė, kurioje mamos dalinasi receptais, praktiniais dalykais. Matau, kaip kiti vaikai auga ir tai ramina“, – sako ji.
Tiesa, nuo pat Frėjos gimimo iki dabar Ineta savo dukrą taip pat maitina ir mamos pienu.
„Aš ją maitinu krūtine ir gana dažnai, pieno ji gauna tikrai užtektinai, o kraujo tyrimai patys geriausi ir nuostabiausi, todėl esame ramūs“, – džiaugiasi moteris.
Ineta DELFI sutiko atsakyti ne tik į klausimus apie motinystę, bet ir išdrįso išbandyti iššūkį, kuriame jai buvo užduodami netikėti vaikų klausimai. Mažųjų mūsų skaitytojų mintys ne tik nustebino, bet ir privertė rimtai susimąstyti, todėl pašnekovė kai kuriems klausimams sunkiai rado tinkamą atsakymą.
„Nebijau jokių klausimų“, – nusijuokia ji.
„Aš net turėjau knygelę, kur rašydavausi įvairiausius dalykus, tarp jų buvo ir dukros išsakyti teiginiai. Ji išmąstydavo labai įdomių dalykų, o grandinė klausimų „kodėl?“ priversdavo rimtai susimąstyti“, – pamena Ineta ir imasi atsakinėti į vaikų klausimus.
– Kodėl, kai būna baisu, žmonės išpučia akis?
– Todėl, kad tuo metu dėl išgąsčio jie apie tai negalvoja. Jei galvotų, matyt, taip jų stipriai neišpūstų.
– Ar dvyniai gali girdėti vienas kito mintis?
– Gali.
– Kodėl ausys neturi kaulų?
– Nes jos turi kremzles.
– Kaip pasikasyti be rankų?
– Pasitrynimo į sieną būdu.
– Kodėl vieni turi pinigų, o kiti – ne?
– Todėl, kad praėjusiame gyvenime, matyt, prisidirbo blogų darbų ir dabar už visa tai atidirba.
– Nuo kada mergaitės tampa moterimis?
– Tada, kai tampa mamomis.
– Kodėl suaugusiems negalima sakyti „Labas“, o reikia „Laba diena“? Juk tai beveik tas pats.
– Todėl, kad tave taip mama išmokė, nes galima sveikintis ir kitaip.
– Kuo skiriasi vestuvės nuo santuokos?
– Esmė ta pati, skiriasi tik žodžiai.
– Kodėl valgome kiaules ir vištas, o šuniukus ir kačiukus mylime?
– Todėl, kad žmonės kartais būna žiaurūs.
– Kaip suprasti, kad įsimylėjai ir tai nėra tik susižavėjimas?
– Anksčiau ar vėliau tai vis tiek išaiškėja. Pavyzdžiui, po 10 metų tai tikrai tampa aišku.
– Kodėl kartais kažką skauda, nors net neužsigauni?
– Šioje vietoje užjausčiau tą vaikutį, kuris uždavė šį klausimą, nes jis žino, ką reiškia vidinis skausmas. Matyt, tai brandus vaikas.
– Ar įmanoma per visą gyvenimą nė karto neverkti?
– Neįmanoma.
– Kodėl žmonės juoktųsi iš berniuko, kuris dėvi sijoną? Juk moterys dažnai vilki kelnes ir niekas joms nieko nesako.
– Tikrai, kokia nelygybė! Tiesa, škotai šiuo klausimu yra gana drąsūs. Sijonus kartais dėvi ir vyrai.
– Ar gali geras žmogus patekti į kalėjimą?
– Gali neteisybės būdu.
– Kodėl žmonės naudoja fotošopą?
– Nes nori būti geresni, nei yra iš tikrųjų.
