Man asmeniškai, net nejauku būna pokalbiui pasisukus ta linkme, nes nesinori džiaugtis, kai kiti šalia bėdavojasi negavę... juolab, kad ir pačios nedžiugintų atvirkštinis variantas. Bet kokiu atveju, jeigu jau taip nutiko, kad esate tie laimingieji, kurie sulaukė skambučio ar laiško – sveikinu!
Džiaugsmas ar labiau baimės ir nerimas ima viršų priklauso nuo kiekvieno individualiai, bet kokiu atveju, tai bus naujas etapas ir jūsų vaikui, ir jums. Bandykime kartu pasiruošti tam rugsėjui, kuris, patikėkite manimi, ateis taip greitai, kad rodysis vasaros net nebuvo, o tie du motinystės atostogų metai bus išgaravę kaip dūmų užsklanda.
Nuo ko pradėti? Nuo savęs!
Visų pirma reikėtų susitvarkyti su savo mintimis. Žinau, skamba utopiškai, bet būtent tam ir yra pasiruošimo laikas, kad galėtume nuraminti bent šiek tiek įsisiūbuojančią vaizduotę ir susidėlioti viską į savus stalčiukus. Kai mūsų – tėvų mintys bus nurimusios, lengviau bus ir vaikui, kuris ne tik nuskaito, bet ir dažnai perima tėvų emocijas.
Po truputį mokyti vaiką pabūti atskirai
Psichologai rekomenduoja, dėl abiejų ramybės, išmokti pabūti atskirai vienam nuo kito. Iš pradžių pakanka ir to, kad vaikas liktų savo namuose, pažįstamoje erdvėje be mamos, pavyzdžiui, su močiute, jūsų patikima drauge, aukle ar pan. Vėliau galima pratinti vaiką pabūti be mamos ir ne savo namuose, pavyzdžiui, pas tėvukus.
Vaikui labai padėtų įgytas įgūdis pasitikėti kitais suaugusiaisiais, gebėti paprašyti pagalbos ar priešingai – pabūti be pagalbos ir savarankiškai išsiaiškinti tam tikras smulkmenas.
Kiti etapai, susiję su vaiko savarankiškumu gebant apsitarnauti, mano manymu, yra labai svarbūs pačio vaiko savivertei ir patogumo jausmui, patekus į nepažįstamą aplinką.
Gebėjimas savarankiškai (arba beveik savarankiškai) pavalgyti
Alkanas vaikas yra piktas, irzlus, neklusnus, nenorintis bendrauti ir dar visoks koks „ne“ net savo namų aplinkoje. Mes tikrai negalime prognozuoti, kokios bus pirmosios dienos darželyje: gal vaikui ne iš karto pavyks susidraugauti su auklėtojomis, gal jam nepatiks ten dirbantys suaugusieji, gal aplankys gėdos (kad pats negeba pavalgyti) ar silpnumo jausmas, dėl ko gali išsivystyti nevalgumo darželyje įprotis. O tada bus taip, kad nieko nevalgys darželyje ir šluote šluos viską grįžęs namo, ar blogesniu variantu – jau automobilyje pakeliui į namus reikalaus maisto.
Mokantis pats pavalgyti jausis saugiau ir geriau, ne toks priklausomas nuo svetimų žmonių ir bejėgis būti be mamos. Sočiam vaikui viskas atrodys daug šviesiau. Tad, mielos mamos (žinoma, ir tėčiai!), neleiskite dienų veltui ir jau nuo šiandien pradėkite mažąjį mokyti pavalgyti savarankiškai. Gera žinia ta, kad vaikai – labai imlūs! Po kelių savaičių ar mėnesio jūsų vaikas jau tikrai turėtų sugebėti taikliai nuvairuoti pilną šaukštą ar šakutę į savo burnytę.
Gebėjimas naudotis puoduku
Tuštinimasis yra dar vienas pirminis ir gana intymus kiekvieno žmogaus poreikis. Kai mama ar tėtis keičia sauskelnes yra viena, o kai tai padaryti sugalvoja svetimas žmogus – visai kas kita. Kad ir kaip optimistiškai nusiteiksite, nereikėtų atmesti to varianto (kaip ir valgant), kad vaikui gali nepatikti ar jis taip greitai neįsileis į savo komforto ratą auklėtojų, tad sauskelnių keitimas gali kelti rimtą diskomfortą. Be to, jūsų vaikas grupėje nebus vienas, tad auklėtojos pilnas sauskelnes gali pastebėti gerokai vėliau nei tai padarytų mama.
Mokėdamas naudotis puoduku, vaikas gali viską atlikti savarankiškai, be suaugusiojo pagalbos, o puoduką juk visi suaugusieji tvarko daugmaž panašiai (priešingai nei elgiasi keičiant sauskelnes), todėl vaikui tai neturėtų sukelti papildomų nemalonių pojūčių.
Gebėjimas pačiam apsirengti pagrindinius drabužius
Sakysite „Mano vaikas juk dar toooks mažas!“? Taip, tikrai neprilygsta suaugusiam žmogui, bet dalis pusantrų sulaukusiųjų noriai įsitraukia į žaidimus su tėvais „apsirengsiu pats!“ – išnaudokite tai. Jeigu tik matote bent menkiausią norą apsimauti kojines, kelnes ar megztinį – leiskite vaikui daryti tai pačiam! Jeigu tokio noro vaikas nerodo, švelniai paskatinkite, parodykite kaip tai padaryti.
Ką jau kalbėti apie dvimetį (tikėtina, kad būtent tiek ar net daugiau bus jūsų darželinukui), kuris pajėgus apsiauti batukus, šlepetes, kojines, kelnaites, marškinėlius, kelnes, sijoną ar net megztinį.
Savarankiškumas ir nepriklausymas nuo mamos didina vaiko pasitikėjimą savimi. Jis žino, kad gali ir pats savimi pasirūpinti. Be to, taip galės išvengti nenorimo kontakto su svetimu ir kol kas jam nepažįstamu žmogumi – darželio auklėtoja.
Gebėjimas pačiam užmigti savo lovytėje
Vaikas, kuris iki pat darželio lankymo dienos vis dar miega vienoje lovoje su tėvais arba prie kurio šalia iki kol užmiega pietų miego paguli mama, patirs daug daugiau streso darželyje, sužinojęs, kad užmigti teks vienam pačiam atsigulus į priskirtą jam lovelę, lyginant su tuo vaiku, kuris bus pratęs miegoti savo lovelėje ir jaukiai jausis tiesiog įsisukęs į antklodę.
Patartina pripratinti mažąjį prie darželio režimo
Dėl šio klausimu esu girdėjusi labai prieštaringų nuomonių: esą, kam vaiką sprausti į dienotvarkę likus dviem ar trims mėnesiams iki darželio? Kai pradės jį lankyti – savaime adaptuosis. Tiesą sakant, tai kvailiausia, ką esu girdėjusi. Naivu tikėtis, kad vaikas, kuris miega iki 11 valandos, pietų eina arba neina kasdien skirtingu metu, gulasi nakties miegui 23 valandą ar vėliau, nuolankiai ir su šypsena priims darželio ritmą. Greičiausiai toks vaikas priešinsis ir patirs nemažai neigiamų emocijų.
Kada pradėti pratinti prie darželio režimo? Vieningos nuomonės ar taisyklės – nėra. Tik jūs pažįstate savo vaiką ir žinote, kiek laiko pokyčiams jam reikia. Manyčiau, kad bent paskutinis mėnuo iki darželio lankymo ar dar geriau – 2-3 mėnesiai, būtų tikrai protingas sprendimas.
Pratinkite po truputį, po 15-30 minučių artinant prie numatyto galutinio tikslo. Tada vaikas, patekęs į nepažįstamą aplinką, jausis bent kiek saugesnis, ramesnis ir žinantis, ko gali tikėtis.
Kalbėkite ir pasakokite vaikui apie darželį teigiamai
Didelę klaidą daro tie tėvai, kurie girdint vaikui (net kai šis žaidžia, atrodo LABAI užsiėmęs ir jums atrodo, kad tikrai nieko negirdi) apie darželį ir jame dirbantį personalą kalba neigiamai. Jeigu jau turite kokių nors pastebėjimų ar komentarų – išsakykite juos auklėtojoms ar įstaigos administracijai vaiko ausims negirdint. O namuose, kalbantis tarpusavyje, stenkitės, kad vaikas girdėtų tėvus teigiamai kalbant apie jo ugdymo įstaigą.
Atminkite, kad darželis yra naujas įdomus etapas vis labiau savarankiškėjančiam ir augančiam jūsų vaikui. Tai ne bausmė, ne nuosprendis, ne išvengiamybė. Darželis yra džiaugsmas įgyti naujų draugų, patirti nuotykių, džiaugsmas augti, sužinoti, kurti, pasirūpinti savimi.
Lankykitės darželio aplinkoje ar teritorijoje
Jeigu tą patį darželį jau lanko vyresni broliai ar seserys – jums pasisekė. Važiuodami pasiimti vyresnėlių, drauge pasiimkite ir mažąjį, kad galėtų trumpai pažaisti kieme, be streso susipažinti su aplinka. Tikėtina, kad tokiu būdu ir pats užsimanys lankyti darželį. Jei nėra vyresnių brolių, sesių, šiam tikslui galima pasitelkti kaimynų ar draugų vaikus.
Jeigu ir to padaryti nepavyksta, nuvažiuokite apžiūrėti darželio, pasivaikščiokite jo teritorijoje ar aplinkui, pasižiūrėkite, kaip ten žaidžia vaikai, pafantazuokite kas yra pastato viduje, papasakokite vaikui apie auklėtojų funkciją ir t.t.
Tegul vaikas kiek įmanoma labiau pripranta prie darželio, kurį lankys.
Sugalvoti kokias nors smagias veiklas, kuriomis užsiimsite dviese po darželio
Tai gali būti tiesiog laikas dviese pakeliui į namus sustojus žaidimų aikštelėje arba vaikštinėjant miško takeliu arba kur nors parke. Galite drauge nuvažiuoti aplankyti draugų ar giminaičių vaikų, gyvenančių netoliese. Nuvažiuokite į vaiko mėgstamą užsiėmimą, pavyzdžiui, muzikos mokyklėlę, kur viską darote kartu ir skiriate savo visą dėmesį tik jam. Smagiai kartu pavedžiokite savo augintinį lauke... arba tiesiog dviese gaminkite ir iškepkite gardžius keksiukus šeimai.
Darželio adaptacijos periodu vaikui labai svarbus tėvų dėmesys ir jam asmeniškai skirtas laikas (kai pamirštami darbo reikalai, telefonai ir t.t.), kurio metu tėvai yra tik su juo, žiūri jam į akis, kalbasi, žaidžia ir pan. Patikėkite manimi, mažajam jūsų žmogui – tai LABAI svarbu!
Kartais nutinka taip, kad vaiko elgesys, pradėjus lankyti darželį, ima ir pasikeičia – kartais net kardinaliai: linksmas, guvus, besišypsantis vaikas virsta tyliu ir užsisklendusiu. Tai nebūtinai bus signalas, kad vaikui darželyje blogai. Adaptacijos periodu – tai visai normalu. Vaikas susiduria su daugybe pokyčių, susipažįsta su naujais suaugusiaisiais, atranda naujus žaidimo draugus, o jeigu dar reikia mokytis savarankiškumo pamokų... Tačiau, jeigu toks staigus pokytis užsitęsia, derėtų susirūpinti. Pasikalbėkite su auklėtojomis, paklauskite, koks vaikas būna darželyje, ar turi draugų, ar žaidžia su vaikais, ar mieliau renkasi vienatvę saugiame kampe ir pan. Šie ir panašūs klausimai bei nuoširdūs auklėtojų atsakymai, gali būti raktas į pasikeitusį vaiko pasaulį.
Bet kokiu atveju, atidžiai stebėkite savo vaikus ir neignoruokite, o tinkamai reaguokite į pokyčius.
