Socialinio ir emocinio ugdymo programos vadovas L.Slušnys sako, kad pas mus įprasta stovyklas laikyti tik smagiu užsiėmimu vasaros atostogų metu, tačiau žvelgiant į jas metodiškai, stovyklos vaikams galėtų padėti neužmiršti mokslo metais išmoktų žinių, rašoma pranešime spaudai.
„Vaikų atostogos yra ilgos, todėl per vasarą vaikai praranda daug žinių. Mokytojai metus laiko dirba sizifo darbą, o per atostogas vaikai žinias išbarsto, todėl stovyklos galėtų būti naudingos žinių bagažui užtvirtinti arba bent jau jų neprarasti“, – tikino specialistas.
Svarbiausia turinys
L.Slušnio manymu, nėra tikslios ribos, nuo kokio amžiaus vaikus geriausia leisti į vasaros stovyklą. Svarbiausias kriterijus tokioje situacijoje – vaiko norai. Tačiau, specialisto teigimu, reiktų atkreipti dėmesį į stovyklos programą, kad joje praleistos dienos nenueitų veltui.
„Lietuvoje šiek tiek pasigendu stovyklų specializacijos. Jeigu vaikui silpniau sekasi tam tikri dalykai mokykloje, pavyzdžiui, lietuvių kalba, norėčiau leisti jį į specializuotą kalbos stovyklą, kad būtų ir smagu, ir pasikeitusi aplinka, ir žmogus su charizma, kuris padėtų metodiškai įtvirtinti vaikų žinias“, – sako socialinio ir emocinio ugdymo programos vadovas.
Jis taip pat įspėja, jog prieš išleidžiant vaiką keletui dienų pabūti atskirai nuo tėvų, privalu išsiaiškinti, kokie žmonės jį prižiūrės – stovyklos vadovai negali būti visiški naujokai.
„Stovykloje turi būti bent vienas profesionalas, kuris su vaikais dirba ne vienerius metus. Tai pavojinga, nes vaikai nėra eksperimentai. Taip pat reiktų pasišnekėti ir su vaiku, išsiaiškinti, ko bijo, ko tikisi, kaip elgsis“, – sakė L.Slušnys.
Stovyklaus dvariškoje aplinkoje
Antrus metus iš eilės Rokiškio rajone esančiame Ilzenbergo dvare vyks vasaros stovykla „Svajonių planeta“. Vienas jos įkūrėjų Vadimas Šuško pasakoja, kad stovyklos idėja viena ar kita forma gyvuoja jau aštuonerius metus. Bendraminčių komandai, prieš beveik dešimtmetį nusprendusiai uždaryti stovyklą „Ignalina“, meilė vaikams ir tikslas suteikti jiems pilnavertį poilsį bei įsimintinas vasaros atostogas niekur nedingo.
Organizatoriaus teigimu, stovyklai Ilzenbergo dvaras pasirinktas dėl jo aplinkos unikalumo: ji alsuoja temomis, kurioms stovyklos metu bus skiriama daugiausiai dėmesio – ekologijai, savęs pažinimui bei kūrybiškumui.
„Tai didžiulė dvaro teritorija, kurioje telpa beveik viskas ko galima norėti: parkas, takai pasivaikščiojimams, ganyklos ir tvartai, restoranas, Meilės sala su žaviu tiltu, ežeras... Tokios aplinkos apsuptas vaikas gali pajusti tikrą gamtos gėrį. Galbūt taip kils noras gamtą saugoti, tapti jos dalimi, o ne priešiškai nusiteikusiu jos vartotoju“, – tikino „Svajonių planetos“ įkūrėjas.
Emocijos padeda įsiminti
V.Šuško manymu, nors yra žmonių, manančių, kad ugdymas baigiasi su pamokomis ar paskaitomis, tačiau geriausiai galvoje lieka dalykai, išmokti bei patirti neįprastose aplinkybėse.
„Pabandykime įsivaizduoti, jog esu septynerių ar aštuonerių metų vaikas gamtos prieglobstyje esančiame senoviniame dvare. Aplink mane – naminiai gyvūnai, sodai bei daržai pilni gamtos gėrybių, laimingi bendraamžiai ir linksmi bei rūpestingi vadovai, miegu dvaro rūmuose, maudausi dvaro ežere. Neprisiminsiu daugelio vaikystės vasarų, bet tokios tikrai nepamiršiu visą gyvenimą“, – kalbėjo stovyklos įkūrėjas.
Kaip teigia vaikų ir paauglių psichiatras L.Slušnys, geriausiai žinias žmogus įsimena tada, kai patiria teigiamas emocijas – tai galioja tiek vaikams, tiek suaugusiems.
„Bet kas, kas sukelia teigiamas emocijas vaikui, sudaro sąlygas įsiminti. Tai gali būti ir ypatingas žmogus, kuris tiesiog truputėlį kitaip bendrauja. Turbūt svarbiau yra ne tiek erdvės, o žmonės ir jų santykis su vaikais, o neįprastose erdvėse tokį santykį yra lengviau palaikyti“, – svarstė specialistas.
Dėmesys ekologijai
Vieną dieną stovyklos organizatoriai skirs supažindinti vaikus su ekologija: vaikai nenaudojamus daiktus bei rūbus perdirbs ir pagamins naują reikalingą daiktą, o vėliau vyks vaikų pagamintų daiktų paroda bei jų dovanojimas nepasiturintiems.
Kaip teigia V.Šuško, ekologijos svarba akcentuojama jau stovyklos pavadinime: „Norime padėti vaikams atrasti savo svajones, jomis patikėti, kartu eidami jų link, tačiau šis ilgas kelias būtų be galo sunkus, jeigu neturėtume pagrindo, todėl primename vaikams, kad svajoti turime atsakingai, prisiminti mūsų planetą, galvoti apie jos išsaugojimą. Juk visada geriausia pradėti nuo savęs, suprasti vartojimo prasmę, sveiko maisto praktiką ir atrasti darnų gyvenimą su gamta.“
Be to, tos pačios dienos vakare kartu su stovyklos virtuvės šefu vaikai dalyvaus vietoje užauginto maisto kulinarijos dvikovose – čia jie patys gamina sveiką maistą bei susipažįsta su visaverte ir sveika mityba.
„Žmogui nuo pat kūdikystės turėtų būti patariama, kaip rinktis sveiką maistą. Jam turėtų tapti įprasta maitintis labai įvairiu, pilnaverčiu maistu, žinoti kas ir kur auga, kas vyksta nuimant derlių, kaip atsiranda skirtingi produktai parduotuvėse. Tik tai suprasdamas vaikas gali tapti gamtai draugišku vartotoju ir sveiku žmogumi“, – svarstė vienas iš stovyklos organizatorių.
Skatins kūrybiškumą ir savirefleksiją
Šešių dienų stovyklos dienotvarkė sudaryta iš skirtingų kūrybiškumą lavinančių užduočių, kurias vaikai vykdys tiek individualiai, tiek komandose. Be to, vakarais vaikai susitikę aptars dienos įvykius su draugais, pildys dienoraštį. V.Šuško tvirtina, kad stovyklos komanda ieškos būdų išlaisvinti vaikų kūrybinius sugebėjimus, tačiau svarbu ir tai, kad vaikas apmąstytų savo patirtis, galėtų mintimis pasidalinti su kitais.
„Kai įvyksta kažkas naujo ir svarbaus vaiko gyvenime, būtina su juo tai aptarti, nes kitaip jis tai priims kaip savaime suprantamą dalyką ir nefiksuos naudingų žinių bei potyrių. Vaikas turi mokėti pasakyti, ko jis išmoko, kaip jis jautėsi atlikdamas vieną ar kitą užduotį. Tai suteikia vaikui pasitikėjimo savimi, savarankiškų atradimų patyrimą, nes jis pats tai pajuto. Labiausiai vertiname tai, ką nuveikiame ir išgyvename patys,“ – svarstė stovyklos organizatorius V.Šuško.
Tam antrina ir socialinio ir emocinio ugdymo programos vadovas L.Slušnys. „Dienoraštis ir panašios refleksijos priemonės yra tam tikras būdas įsigilinti, kodėl aš tai darau. Norint įtvirtinti žinias, refleksijai reikia skirti labai daug laiko – tai būtina sąlyga, nes tik šitaip žmogus gali išmokti“, – kalbėjo jis.
