1. Vaikams neįvaromi kompleksai

Žydės motinos niekada nepasakys: „Tu negeras.“. Jos pasakytų: „Kaip galėjo toks geras berniukas, kaip tu, iškrėsti tokią kvailystę?“

„Mano vaikas neturi ir negali turėti trūkumų“, – tokia žydžių motinų pozicija. Galbūt jos mato trūkumus, bet niekam kitam apie juos nesako.

2. Išmintinga laisvė

Šiuolaikiniame žydų auklėjime suderinami du, regis, prieštaringi dalykai – vaiko laisvė ir griežti reikalavimai. Puiki metafora, nusakanti šį stilių – erdvus kambarys su kietomis sienomis.

Žydų šeimose vaikai lipa tėvams ant galvų, ir jei vaikas išpaišė tėčio pasą brangiais mamos lūpų dažais – tai ne priežastis priekaištingai žiūrėti į vaiką. Žydams tėvams vaiko laisvė – ne tam tikras auklėjimas, o oras, kuriuo kvėpuojama.

Griežtas auklėjimas prasideda tada, kai vaikas peržengia draudžiamas ribas. Žydų šeimose manoma, kad galima išpilti mamos kvepalus kieme, o štai trenkti senelei per galvą negalima.

3. Vaikas kuo dažniau giriamas

Mamos visada giria savo vaikus. Gyrimas prasideda vos vaikui gimus. Žydės pradeda girti vaikus nuo pat gimimo. Žydės žavisi net pačiais menkiausiais vaiko pasiekimais, sėkme, tebūnie tai naujas žodelis ar negrabus pirmas piešinys.

Apie tai sužinos visi draugai ir pažįstami, o svarbiausia – vaikas turi išgirsti, kad yra giriamas visiems girdint. Jei vaiko pasiekimai dideli, be ilgų aplodismentų ir pagyrimų iš visų šeimos narių nebus apsieita.

Jei įprasime pastebėti visus vaikų pasiekimus, net ir menkiausias smulkmenas, išmoksime kiekviena proga juos skatinti, tai gali iš pagrindų pakeisti jų elgesį. Pradžiai tegu vaikai nugirsta, kaip giriate juos savo draugams.

4. Maksimalus atsakingumas už savo elgesį

Žydai tiki, kad net paskubomis mestas žodis ir netinkamas tėvų poelgis vaikų akyse gali turėti negražinamų padarinių, todėl stengiasi auklėti vaikus savo pavyzdžiu ir labai atsakingu elgesiu bei žodžiais.

Žydų tradicijos aiškina, kad šeimos pagrindas – vyras ir moteris, tėvas ir motina. Todėl vaikus nuo mažens reikia mokyti, kad svarbiausia – motinos dėmesys tėvui ir tėvo dėmesys motinai

5. Meilė ir pagarba šeimoje – vaiko psichologinės sveikatos garantas

Žydų tradicijos aiškina, kad šeimos pagrindas – vyras ir moteris, tėvas ir motina. Todėl vaikus nuo mažens reikia mokyti, kad svarbiausia – motinos dėmesys tėvui ir tėvo dėmesys motinai. Jei vaikas įsisąmonins, kad tėvai gyvena visų pirma vienas dėl kito, matys, kad jų santykiai grindžiami tarpusavio pagarba, meile ir rūpinimusi, jis jausis saugus. Be to, toks tėvų elgesys – puikus pavyzdys. Būtent tokius santykius vaikas suaugęs stengsis kurti savo šeimoje.

6. Mokykitės būti tėvais

Tėvų dėmesys prasideda dar iki vaiko gimimo. Tekėdama mergina jau pasirengusi tapti motina, jos nemoko gyventi sau, pagrindinė jos karjera – namai ir šeima. Jei iš pat pradžių motinystė ir tėvystė atrodo tarsi našta, apribojimas, bus labai sunku užaugint gerus vaikus. Ne veltui sakoma – kur nukreipiame energiją, iš ten jos ir gauname.

Siekdami užaugint sėkmingus, savarankiškus, tvirtai ant kojų stovinčius vaikus, žydų išminčiai sukūrė visą auklėjimo sistemą, kurios Izraelyje galima mokytis specialiuose kursuose tėvams. Tokie kursai rengiami sinagogose ir žydų mokyklose daugelyje pasaulio miestų. Štai pirmas auklėjimo principas – jis prasideda nuo savęs pačių auklėjimo it mokymo, profesijų „žmona ir motina“ bei „vyras ir tėvas“ įgijimo.

7. Mokykite vaikus tinkamai planuoti laiką

Žydų vaikai nežino, kas yra tingėjimas ir betikslis šlaistymasis. Smuiko pamokos, anglų kalba, matematika – viskas vienu metu, dideliais kiekiais. Nuo mažų dienų vaikai pratinami nuolat būti užsiėmę – tai normalu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (868)