Marijus Mikutavičius apie savo sūnaus amžiaus tarpsnį:
„Sūnus dabar yra savo egoizmo viršūnėje ir juo mėgaujasi. Su tėvais ar uošviais mums dabar tiesiog sunkiau pasišnekėti, nes vos tik pajutęs, jog jam per mažai skiriama dėmesio, paprasčiausiai visiems išsukinėja rankas ir kojas“.
Vaida Skaisgirė apie nesutarimus tarp tėvų ir vaikų:
„Noriu jį suprasti, noriu, kad jis suprastų mane. Mano galva, būtent dėl nesugebėjimo kalbėtis ir klausytis tarp tėvų ir jų vaikų atsiranda didžiausi nesutarimai“.
Aleksandras Pogrebnojus apie auklėjimo skirtumus anuomet ir dabar:
„Žinai, koks pagrindinis skirtumas tarp vaikų tada ir dabar – šiuolaikiniai vaikai supranta, kad tu esi autoritetas, bet jie su tavimi vis tiek bendrauja kaip su sau lygiu. O mūsų vaikystėje suaugusieji buvo neva kažkokie Dievai, o vaikai, grubiai tariant, baudžiauninkai, kurie viską turi vykdyti. Šiuo atveju baudžiava vaikams panaikinta“.
Erika Vitulskienė apie šiuolaikines mamas:
„Dabar yra mamų karjerisčių bumas, jos įsisuka į verslus ir negali nuvilti kitų žmonių, nebegali sustoti, užmiršta, kad jų labiausiai reikia šeimai. Čia yra prioritetų klausimas“.
Linas Adomaitis apie tėvų klaidas:
„Didžiausia klaida, ko gero, yra tuomet kai tėvai siekia tapti supertėvais, nori būti tobulais. Tuomet vienoj ar kitoj situacijoj nepasiteisinus šiems lūkesčiams atsiranda savigrauža ir nepelnytas kaltės jausmas“.
Kristupas Krivickas apie vaikų bausmes:
„Manau, kad vaikų bausti negalima ir nereikia. Vaikus reikia auklėti ir jiems dalykus paaiškinti. Tik gal kartais kiek garsiau ir labiau įtikinamai“.
Lina Kairytė apie darbą ir motinystę:
„Daugeliui atrodo keista, jog moteris grįžta į darbą nepraėjus net metams po vaiko gimimo. Bet man dar keisčiau atrodo, klausimas, kurį dažnai girdžiu: juk gauni atlyginimą, tai ko veržiesi į tą darbą“.
Indrė Kavaliauskaitė-Morkūnienė apie tai, ką reiškia būti mama:
„Kartais būti mama reiškia paprasčiausiai būti pavargus. LABAI PAVARGUS. Tada mano, jau užauginusios vaikus, draugės bando pasakyti: „Mėgaukis kiekviena akimirka, vaikai taip greitai užauga, myluok, nešiok ir atsidžiauk kol gali”. Aš nesakiau, kad nemyliu savo vaikų, aš sakiau, kad esu žiauriai pavargusi ir tikiuosi dar turiu teisę, ką nors jausti“.
Ieva Narkutė apie vyro vaidmenį šeimoje:
„Vyrai neturi padėti, jie turi auginti vaikus kartu šeimoje. Mano vyras, kai būna namuose, būna 120 proc. čia ir dabar. Jei reikia, jis pasiima vaiką ir važiuoja, tarkime, pas močiutę. Aš galiu visą savaitgalį jam neskambinti, nes jam viskas aišku, kaip ir ką su juo daryti“.
Rimantė Kulvinskytė apie darbą ir motinystę:
„Daug dirbu, bet niekada – kai esu su mama. Nuo pasiėmimo iš darželio iki jos užmigimo mano telefonas neretai būna išjungtas. Tuomet virstu supermama, bet dažniau – supervaiku“.
