Pasakų istorija
Anot knygos sudarytojos Jūratės Šlekonytės, pasaka yra paslaptingas, o kartu ir artimas pasaulis, kupinas nuotykių bei atradimų. „Šiandien mes šiuos kūrinius skaitome iš iliustruotų knygų, klausomės per radiją, žiūrime per televiziją. Anksčiau pasakos buvo perduodamos iš lūpų į lūpas, pasakoriai jas, dažniausiai ilgais žiemos vakarais, sekdavo troboje susirinkusiems klausytojams“, – pasakojo Jūratė.
Lietuviškos pasakos buvo užrašinėjamos daugiau nei pusantro šimto metų ir tik labai nedidelė dalis jų paskelbta, mat ne visos patraukliai pasektos, gerai užrašytos. „Į šį rinkinį atrinktos vienos gra-žiausių, įdomiausių stebuklinių pasakų. Dauguma jų vaizduoja nepaprastus nutikimus, antgamtinius personažus ir nukelia mus į fantastinį pasaulį, kokį savo vaizduotėje kūrė XIX–XX a. sandūros pa¬sakos sekėjas. Nors pasakos buvo perduodamos iš lūpų į lūpas, vis dėlto kai kurios jų tapo žinomos tik jas išspausdinus. Tokios yra „Eglė žalčių karalienė“ ir „Sigutė“. Tai kūriniai, laikomi mūsų žodinio paveldo pasididžiavimu. Kuriamos literatūrinės, muzikinės, vaidybinės jų siužetų interpretacijos“, – sakė knygos sudarytoja.
Lietuviškos pasakos pradėtos užrašinėti XIX a. pirmoje pusėje. Pasakų rinkimo pradininku lai-komas istorikas Simonas Daukantas, dar 1835 m. sudaręs žemaitiškų pasakų rinkinį „Pasakos masių“. Matydami, kaip sparčiai tarp vietos gyventojų nyksta lietuvių kalba, XIX a. antroje pusėje Mažojoje Lietuvoje pasakas užrašinėjo vokiečių kalbininkai – Augustas Schleicheris, Frydrichas-Karlas Bru¬gmannas. Šie kūriniai jiems buvo unikalus lietuvių kalbos šaltinis.
Visos į rankraščius nugulusios pasakos saugomos Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietu-vių tautosakos rankraštyne. Čia yra daugiau nei trisdešimt tūkstančių pasakų, iš kurių dvylika tūkstančių yra stebuklinės. „Nors pasakose akcentuojama herojaus įgyta jėga ar maginiai gebėjimai, lygiai svarbios ir jo žmo¬giškosios savybės. Į bėdą pakliuvęs jaunuolis pagalbos – žinių, magišką objektą – gauna sušelpęs mais¬tu pakeliui sutiktą senelį, padalijęs grobį nesutariantiems gyvūnams. Taigi pasakos moko paslaugumo, atjautos“, – pasakojo Jūratė.
Knyga tarsi 3D
Kitas šios knygos sudarytojas Gytis Vaškelis sako, kad visos pasakos, suglusios šioje knygoje, gerai žinomos, vaikystėje ne kartą girdėtos ir skaitytos, daug kartų su jomis džiaugtasi ir verkta, bet ir šiandien tokios mielos, ir vis kaskart vis kitokios.
„Kodėl dvylika ir dar viena pasaka? Jūratė pasiūlė rinktis iš 24, turėjome suplanavę 12, ir netilpome: tai pridėjome dar vieną „Sigutę“, – kaip be jos? Marius jas skaitė, šiek tiek komentavo, svarstė, ir per kelis mėnesius, savęs nestabdydamas, pridrožė kalną paveikslų ir figūrų: paveikslų bent tris dešimtis, figūrėlių, raidžių, kompozicijų – daugiau kaip 70. Ir viskas sudėta vienoje knygoje“, – pasakojo Gytis.
Šios knygos net ir viršelis, ir priešlapiai – viskas išdrožta, nuspalvinta, sumontuota ir sukomponuota kaip paveiksle. Todėl knygoje matome iliustracijas, kurios be jokių specialių technologijų atrodo net popieriaus plokštumoje turinčios erdvinį matmenį.
„Labai džiaugiuosi Danutės Kalinauskaitės darbu. Atrodytų, kas čia tokio, paredaguoti pasakos kalbą, kiek pašiuolaikinti. O iš tikrųjų, tai Danutei teko labai sunkus darbas, kai autentiškai tarme pasektą pasaką, kuri kadais užrašyta, šiandien jau ne visai suprantama net ir specialistui, reikėjo naujai perrašyti, teko kartu su Jūrate kai kurias vietas pasiaiškinti. Daug pasakose tarminių žodžių, šiandien jau sunkiai suprantamų, teko juos keisti. Ir kas geriau nei rašytojas, turintis redaktoriaus patirtį, tai gali padaryti. Teksto nėra labai daug – apie du su puse lanko, bet jis visas Danutės naujai perrašytas“, – pasakojo Gytis.
Knygos pristatymas vyks Vilniuje Užupio Respublikoje, galerijoje THE ROOM, Polocko g. 17, gruodžio 8 d. (šeštadienį) 12 val.
