Žalioji mokykla „Green School“

Anot Ievos, Balyje gyvena daug šeimų, pabėgusių nuo tradicinės vakarietiškos mokymosi sistemos. „Holistine vadinamoje mokykloje orientuojamasi ne į akademinį mokymąsi. Čia pabrėžiamas pasaulio pažinimas per aplinką, gamtą, gyvenimą, puoselėjamas harmoningas, sąmoningas santykis su aplinka. Vaikai mokomi, kaip tausoti gamtą, kaip kurti harmoningus santykius su savimi ir aplinka. Pačioje mokykloje visi pastatai pastatyti iš bambuko, nėra nei langų, nei durų, viskas atvira džiunglių patirčiai“, – pasakojo Ieva.

Balis
Ieva Šabanė
Kai į klasę pamokos metu įskrenda drugelis, pokalbio tema gali staiga nukrypti į jį – kas jis, ką jis veikia, iš kur ji

Šalia mokyklos yra savas ūkis, auginamos įvairios daržovės, vaisiai, yra nedidelis gyvūnų reabilitacijos centras ir netgi hidroelektrinė, saulės baterijos. „Kai į klasę pamokos metu įskrenda drugelis, pokalbio tema gali staiga nukrypti į jį – kas jis, ką jis veikia, iš kur jis… Orientuojamasi į patirtį, į tai kas yra čia ir dabar“, – apie mokyklą pasakojo pašnekovė.

Vaikai yra mokomi atsakomybės už juos supančią aplinką, todėl jiems nereikia priminti po pamokų išnešti iš klasės šiukšles, rūpintis mokyklos daržu, mandagiai kalbėti su mokytojais, klasiokais. Buvimo kartu taisyklės nustatomos pačioje mokslo metų pradžioje ir palaipsniui net didžiausios nenuoramos elgesyje jos prigyja. Pasak Ievos, čia nėra sąlygų ir patyčioms – vaikai greitai išmoksta, kaip sustabdyti jiems nepatikusį klasioko elgesį. „Po kelių savaičių ar mėnesių, atsipalaidavę mokiniai, išgirsta mokytoją. Palengva atsiranda susidomėjimas matematika, gamtos pažinimu, joga, sodininkyste, muzika ar kuo kitu“, – mokymosi ypatybes pasakojo Ieva.
Toks mokymosi būdas, pasak Ievos, duoda savų rezultatų: „Tai ypač pasijaučia per baigiamuosius dvyliktokų pristatymus – tos kalbos būna tokios stiprios, kad dažnai gali ir iki ašarų privesti. Ir visa tai yra apie ateitį, gamtos tausojimą, ekologiją“.

Svarbiausia tradicijos

Balis

„Kartą kalbėjomės su mūsų visų mūsų keliautojų pamiltu gidu Wayanu apie balansą ir harmoniją balietiškoje šeimoje. Čia kiekvienas žino savo pareigas ir nuolankiai jas priima. Moteris rūpinasi namais ir augina vaikus. Vyras – šeimos maitintojas, visų sprendimų priėmėjas. Įsivaizduok, – dalinasi mintimis Wayanas, – jei iš darbo grįžęs, pavargęs vyras ims auklėti vaikus, jis tai darys suirzęs ir piktas. Moters prigimtis švelnesnė, jei reikės sudrausminti vaikus, ji tai darys ramiai ir švelniai“, – pasakojo Ieva.

Ieva Šabanė
Baliečiai vaikai yra išlaikyti, ramūs, iš pirmo žvilgsnio drovūs. Jie mokomi nuo mažens nedemonstruoti pykčio. O jei vaikas supyksta, jo dėmesys tiesiog nukreipiamas kitur

Anot jos, šioje saloje svarbiausias yra balansas ir harmonija, kai kiekvienas žmogus žino savo vietą ir vaidmenį. „Mums, vakariečiams, hinduistinės tradicijos, kur atsižvelgiama į moters ir vyro pradą, kelia nuostabą. Bendruomenės, šeimos narių vaidmenys čia yra labai aiškiai apibrėžti tiek kasdieniame gyvenime, tiek ceremonijose. Vaikai nuo mažens suaugusių elgesio pavyzdžiu mokomi valdyti savo emocijas, bendrauti pagarbiai ir taikiai. Baliečiai vaikai yra išlaikyti, ramūs, iš pirmo žvilgsnio drovūs. Jie mokomi nuo mažens nedemonstruoti pykčio. O jei vaikas supyksta, jo dėmesys tiesiog nukreipiamas kitur“, – pasakojo Ieva. Ji prisipažįsta, kad per ketverius metus gyvenimo Balyje dar nė karto nematė įpykusio baliečio.

Visas vaikų auklėjimas čia paremtas religija, ceremonijomis. Vaikai jose dalyvauja nuo mažų dienų ir mato, su kokiu nuolankumu ir ramybe tai daro suaugusieji. Anot Ievos, Balyje vaikai auginami skiepijant bendruomenines vertybes. Nuo pat gimimo jie supranta, ką reiškia rūpintis kitais, padėti, dalintis. Ką tik gimę vaikai laikomi dievų atsiųstais, nešiojami ant rankų ir tik sulaukus 210 dienų, specialios ceremonijos metu, jie pirmą kartą paliečia žemę. Dažniausiai vaikų priežiūra užsiima mamos arba močiutės. „Sukūrus šeimą, moteris ateina į vyro namus. Tik 1-2 proc. vyrų ateina į moters namus. Vyro mama labai padeda vaikų priežiūroje. Jų pareiga rūpintis anūkais. Jei mama dirba, su vaikais bus seneliai“, – pasakojo Ieva.

Balis

Didžioji buities darbų dalis gula ant moters pečių. Jos gamina valgyti (vyrai gamina tik per ceremonijas) užsiima namų ūkiu. Tokiu pavyzdžiu seka ir mergaitės. Pavyzdžiui, 11 metų mergaitė, grįžusi iš mokyklos, pasisveikina ir eina šluoti kiemo, kartu su senele pinti aukų krepšelius. „Niekas nieko nenurodinėja. Nesu girdėjusi komandų vaiko atžvilgiu, čia kiekvienas žino savo vietą. Moteris tradicinėse šeimose rūpinasi buitimi, vaikais, tėvais, o vyras atneša pinigus į šeimą. Tiesa, kaip ir visur, tradicijos keičiasi, miestuose dirba ir moterys“, – pasakojo Ieva.

Išvyksta nebent iš meilės

„Kad ir kaip bebūtų keista, tik į darbą savo energiją nukreipusių karjerisčių Balyje nesutikau. Net labiausiai savo darbą mylinčios, išsilavinusios moterys, laikosi vietinių tradicijų, dalyvauja bendruomenės ceremonijose, savo laisvą laiką skiria šeimai. Baliečiai vyrai lenkiasi savo moterims, dėkoja joms ir tiki, jog moterys iš prigimties yra labiau harmoningos, dėl to gali geriau nei jie rūpintis šeima“, – pasakojo Ieva.

Dažniausiai tradicinės baliečių šeimos yra daugiavaikės. Net vardai yra keturi, kurie dažnai duodami vaikams. Pirmagimiui – Wajanas, antrajam – Made, trečiajam – Nyoman, ketvirtajam – Ketut. Gimus penktam vaikui, galvos sukti nereikia – vėl duodamas vardas Wajanas. „Kodėl taip yra, niekas neklausinėja. Populiariausias posakis Balyje: „Everything is in order, everything has its place” (Viskas tvarkoje, viskas turi savo vietą). Tai Hindu tradicijos. Nėra nė vienos šeimos, kuri ignoruotų ceremonijas, nes tuomet iškrisi iš bendruomenės ir neturėsi jos palaikymo“, – pasakojo Ieva.

Viena iš pirmųjų su vaikais susijusių tradicijų iškart po gimdymo įdėti placentą į kokoso riešutą ir palaidoti priešais namų prieangį. „Placenta, anot jų, yra tarsi jaunesnis brolis ar sesuo. Nuo pat vaikystės skiepijama, kad nesi vienišas šiame pasaulyje, tave visą laiką saugo sielos brolis ar sesuo. Kita ceremonija, kaip jau minėjau – vaiko prisilietimas prie žemės, o viena iš svarbiausių yra paauglio žengimo į suaugusių gyvenimą ceremonija – sulaukus 15 metų yra nugalandinami iltiniai dantys. Tai simbolizuoja blogųjų savybių – gobšumo, pykčio, abejonės, kvailumo, pavydo, aistros, pijokavimo, geismo ir blogo linkėjimo kitam pažabojimą. Ši ceremonija primena, kad esame sielos ir turime laikytis aukštesnių vertybių. Jei dėl kažko nutinka taip, kad dantys lieka nenudildinti, tai padaroma, kai žmogus miršta ir yra ruošiamas kremacijai“, – apie tradicines, kiek mums neįprastas, baliečių ceremonijas pasakojo Ieva.

Dabar vietiniai nebeskuba kurti šeimų, siekia pabaigti mokyklą, įgyvendinti savo svajones. „Tėvai savo vaikų ateičiai, mokslams skiria didelę dalį savo uždarbio. Vaikai yra jų pirmoji vertybė. Balyje toliau savo gimtojo kaimo mažai kas keliauja ir tikrai neišlaidaus, jei vaikų mokslams reikės pinigų, o paliekančių visam laikui gimtinę yra labai mažai, nebent dėl meilės, bet ne geresnio gyvenimo ieškant“, – šypsosi Ieva.