Pavadintas kiek netradiciniu tėčiu, kuris atvirai ir viešai kalba apie jausmus ir su atžalomis praleidžia daugiau laiko nei, turbūt, statistinis lietuvis, K. Krivickas atkerta: „Kaip tik esu tradicinis tėtis. Toks, kuris atvirai kalba apie savo jausmus ir su atžalomis praleidžia kuo daugiau laiko. Manau, kad tai kaip tik yra labai normalu ir tradiciška. O tai, kad užduodama klausimą Jūs priskiriate mane prie „netradicinių“ rodo vieną labai liūdną tendenciją – kad tikrieji „netradiciniai“ santykiai šeimoje įsigali vis labiau ir tai, kas turėtų būti normalu ir tradiciška, vis labiau tampa reta ir ne visiems suprantama. Aš buvau auklėjamas tradiciškai. Auklėjo mane ir formavo šeima pačia plačiausia prasme: mama, tėtis, seneliai, dėdės, tetos, pusbroliai, pusseserės, krikšto tėvai ir tt. Augau apsuptas tradicinės didelės šeimos. Ir pats atradau laimę, prasmę ir džiaugsmą kurdamas ir puoselėdamas savo šeimą“.
Paklaustas apie tėvystės iššūkius, K. Krivickas sako, kad didžiausi iššūkiai jo gyvenime yra niekaip nesusiję su šeima.
„Jeigu kam norisi iššūkių, tikrai nepatariu jų ieškoti šeimoje ar auginant vaikus. Šeima ne apie iššūkius. Šeima apie laimę ir gyvenimo prasmę“, – įsitikinęs žurnalistas.
– Skirtingai nei dauguma santūrių vyrų, negailite dėmesio ne tik vaikams, bet ir žmonai. Kaip sugebate suderinti tėvystę su santykių puoselėjimu?
„Man nereikia nieko derinti. Aš myliu savo vaikus. Jiems skiriu savo dėmesį ir laiką. Aš myliu savo žmoną. Jai skiriu savo dėmesį ir laiką. Viskas labai paprasta. Galbūt, skirtingai nuo, kaip jūs sakote, daugelio santūrių vyrų, aš apie savo jausmus žmonai ir vaikams pasisakau viešai, bet tai tik todėl, kad aš jau daug metų esu viešas žmogus ir man apskritai atrodo prasminga kalbėti apie tai, kas tikra, svarbu ir gražu“, – sako K. Krivickas.
- Auginate tris mergaites ir sūnų. Ar jaunėlio sūnaus auklėjimas labai skiriasi nuo mergaičių?
– Sūnus dar mažas. Jam dveji. Todėl kol kas kažkokių ypatingų skirtumų nėra. Tačiau esu tikras, kad jie neišvengiami ateityje. Taip jau gamtos parėdyta, kad tie skirtumai yra ir auklėjimui jie taip pat atsiliepia. Kol kas Augustas auga apsuptas daugybės dėmesio. Ir mūsų su Jurgita, ir sesių. Mažas žmogeliukas, kurį visi labai mylim ir saugom. Ir žaidžiam labai daug. Ir juokiamės. Ir mokomės.
- Šeimoje vaikus auklėjate remdamiesi knygomis ir teorijomis ar labiau nuojauta?
– Nesu skaitęs nei vienos knygos apie vaikų auklėjimą. Nežinau jokių teorijų. Remiuosi savo patirtimi ir, žinoma, nuojauta taip pat.
- Ką manote apie bausmes vaikams? Ar jos taikomos jūsų namuose? Jei taip, tai kokios? Ką manote apie diržo paėmimą?
– Manau, kad vaikų bausti negalima ir nereikia. Vaikus reikia auklėti ir jiems dalykus paaiškinti. Tik gal kartais kiek garsiau ir labiau įtikinamai (juokiasi). Jokių bausmių vaikams namuose netaikome. Niekada. Jokių. Tiesiog laikomės susitarimų.
Jeigu susitariame, kad kažką padarius bus kažkokios pasekmės, tai taip ir būna. Dažniausiai tai būna paskatinimai už puikius pasiekimus moksle ar užklasinėje veikloje. O apie diržą mano vaikai žino tik tiek, kad jis reikalingas kelnėms prilaikyti.
- Dar prieš interviu minėjote, kad iš vaikų sudėtingų klausimų sulaukiate kasdien. Kokie buvo patys įdomiausi, netikėčiausi?
– Įdomiausi visada būna apie ateivius, kai danguje pamato judant ką nors neįprasto. Maždaug, tėti, tėti, žiūrėk, kas čia danguje, ateiviai? Ir aš svajingai susimąstęs visada sakau – žinoma, kad ateiviai, vaikeli, žinoma. O tada mes dar ilgai kalbamės apie begalinės visatos paslaptis.
Apie įvairias, ne tik visatos paslaptis K. Krivickui teks pasukti galvą ir atsakant į DELFI užduotus vaikų klausimus. Tad kaip TV laidų vedėjui seksis šis iššūkis? Pabandom.
Kuo žmogus tampa, kai numiršta?
Angelu. Visi žmonės kai numiršta tampa angelais, kurie ima saugoti tuos žmones, kurie gimsta.
Kodėl kūdikiai atrodo tokie negražūs?
Kūdikiai, panašiai kaip šuniukai ar kačiukai, vos tik gimę būna tokie ne patys mieliausi, rėkia daug, užsimerkę būna, tik valgo pienuką ir viskas, bet, žiūrėk, jau po savaitėlės ar mėnesio jie pradeda tapti mieliausiais padarėliais pasaulyje. Juk, sutikite, nieko nėra mielesnio už pusės metų guguojantį leliuką.
Kuo jūrų liūtas skiriasi nuo ruonio?
Jau daug metų ir man vis iškyla šitas klausimas. Kasmet su vaikais važiuojame į Klaipėdos jūrų muziejų ir ten stebime jūrų liūtų ir ruonių pasirodymus ir aš kiekvieną kartą nežinau, ar ten buvo ruoniai, ar jūrų liūtai. Todėl darau logišką išvadą, kad, matyt, jie labai smarkiai nesiskiria. Tikriausiai. Bet tiksliai žinau, kad man patinka ir ruoniai, ir jūrų liūtai. Ir kad ir tie ir tie valgo žuvį. Čia tai tiksliai žinau.
Kodėl už pinigus negalima nusipirkti daugiau pinigų?
Už kai kuriuos pinigus tikrai galima nupirkti dar daugiau pinigų. Pavyzdžiui, jeigu į kai kurias Afrikos šalis atsivešite pilną lagaminą eurų, tai ten už juos galėtumėte nusipirkti pilną sunkvežimį afrikietiškų pinigų.
Kas yra panponas (tamponas)?
Tamponas tai yra tiesiog paprasčiausiai iš vatos pagamintas kamštis kurį galima įsikišti į nosį, kai bėga kraujas.
Kodėl kai kurie žmonės ima spjaudytis ir belsti į medį, kai prabėga juoda katė?
Aš ir pats taip darau. Dėl viso pikto. Žmonės kalba, kad juoda katė gali prišaukti nelaimę, o pabeldimas į medį ar spjovimas per petį gali padėti tos nelaimės išvengti.
Kodėl sako, kad žmogus sėdės iki gyvos galvos, jei tada, kada jis baigs sėdėti, jo galva nebebus gyva?
Sako „sėdės iki gyvos galvos“ todėl, kad jis ir sėdės tik tol, kol jo galva bus gyva, o kai galva bus nebegyva jis jau nebesedės. Jis gulės. Ir jį išneš.
Ar galima gyvenimą apversti aukštyn kojomis? Kur jo kojos?
Savo gyvenimą žmogus gali apversti ir aukštyn kojomis ir vėl atversti aukštyn galva ir vartalioti kiek tik jam patinka. Nes tai jo gyvenimas, jis turi teisę jį vartalioti kaip tik nori. Svarbiausia, kad taip besivartaliodamas jis kitų žmonių neužgautų. Ir dar svarbu, kad gyvenimas pats be tavo žinios neapsiverstų aukštyn kojomis. Tada būna nelenvga vėl jį atversti aukštyn galva. O gyvenimas kaip ir žmogus – jo kojos ant žemės o galva link dangaus.
Kodėl senelis kalbasi su televizoriumi, jei jame jo niekas negirdi?
Įdomiausia yra tai, kad visi, kurie yra televizoriuje, tikrai girdi ir žino, ką su jais kalba senelis. Jie žino ne tik ką jis kalba, bet ir ką tiksliai ir kada jis žiūri. Todėl ir rodo televizorius dažniausiai tai, kas labiausiai patinka seneliui. Televizorius labai įdomus dalykas, kai su juo pasikalbi.
Kaip išmokti keiktis mandagiai, kad mama man netrukdytų keiktis?
Keiktis nereikia. Mandagiai irgi. Nes keiktis, tai reiškia prakeikti. Linkėti blogo kitam. O jūs juk to visai nenorite, tiesa?
Kaip suaugusieji prieina prie išvados?
Gavę kokią nors užduotį, kurioje reikuia prieiti prie išvados suaugę pradeda eiti išvados link. Tai gali trukti keletą dienų ar net mėnesių. Bet galiausiai, jeigu pasiseka, suaugę tos išvados prieina. Nors, žinoma, keletas suaugusių iš lietuvių kalbos insituto pasakytų, kad išvados prieiti neįmanoma.
Kodėl mergaitės sisioja normaliai, o berniukai – į kitą pusę?
Berniukai irgi normaliai. Tik kitaip normaliai. Jie tai daro aukštyn arba tolyn.
Kaip suprasti, kad aš myliu?
Tavo širdis apie tai pati pasako.
Ar akli kurmiai naudojasi navigacija?
Du dalykai. Visi kurmiai visada akli. Jokie kurmiai niekada nesinaudoja jokia navigacija. Jie tiesiog rausia, kur lengviau rausiasi ir kur daugiau sliekų. Galima sakyti, kad sliekai yra kurmių navigacija.
Kodėl mes einam į mokyklą kaip ir tėvai į darbą o už tai negaunam nė cento?
Aš irgi galvoju, kad valstybė turėtų mokėti mokiniams atlyginimus.
