Būtent iš motinos gauti genai, kaip paaiškėjo, atsakingi už galvos smegenų žievės vystymąsi, o genai, gauti iš tėvo, – už limbinės sistemos vystymąsi. Paprasčiau sakant, iš motinos paveldimas intelektas, o iš tėvo – tipinės emocinės būsenos.

Esama ir daugiau tyrimų, įrodžiusių, kad intelektas paveldimas iš motinos, nes kaip tik X chromosomoje yra šios savybės genai. Vis dėlto reikšmės intelektiniams žmogaus gebėjimams turi ir kitos aplinkybės.

Visiškai neseniai Ulmo universiteto Vokietijoje mokslininkai nustatė, kad genetika nėra vienintelis puikiai išvystytą intelektą lemiantis veiksnys. Ar tapsi protingas, ar ne, priklauso ir nuo kitų dalykų.

Bene svarbiausias iš tokių papildomų veiksnių – prisirišimo prie motinos laipsnis, ypač dvejais pirmaisiais gyvenimo metais. Reguliariai sudėtingus, atpažinti tam tikrus simbolius reikalaujančius žaidimus su motinomis žaidžiantys vaikai, pasirodo, vėliau pripažįstami kaip protingesni už daugelį savo bendraamžių.

Antras veiksnys – tai meilė. Jei iki 13–ojo gimtadienio emociniai vaiko poreikiai beveik visiškai patenkinami, jo hipokampe susiformuoja 10 proc. daugiau ląstelių nei tada, kai vaikas emociškai nutolęs nuo motinos.

Dabar mokslininkai teigia, kad intelektą tik 40–60 proc. lemia genetika: visa kita neva priklauso nuo aplinkos.

Svarbu dar ir tai, kad tuo atveju, jei vaikas, kaip sakoma, protingas iš prigimties, jo problemų sprendimo įgūdžius vis tiek reikia lavinti, be to, su amžiumi jam turi būti pateikiamos vis sudėtingesnės užduotys, kitaip, kad ir koks bebūtų tas prigimtinis intelektas, ilgainiui jo galios ims slopti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (81)