„Plėtoti šią temą ir kalbėti lengviau, nei sėdėti kabinete ir priiminėti nudegintus vaikus bei jų tėvus. Šio teksto tikslas – informuoti ir akcentuoti vaikų nudegimų problematiką ir prevenciją. Mes, suaugusieji, turime būti maksimaliai atsakingi ir sąmoningi apsaugant vaikus nuo absurdiškų traumų. O nudegimai ir nuplikymai ir yra būtent tokios traumos. Įvykusių traumų neatšauksime, vaikams košmariškų atsiminimų neištrinsime ir neatsuksime laiko atgal, todėl turime stengtis išvengti naujų nudegimų atvejų“, – sakė medikas.
Anot jo, situacija dėl nudegimų nesikeičia. Jei vieną dieną jų pavyksta išvengti, kitą dieną atvyksta trys „rytinės kavutės“ aukos (rytinės kavutės – rytiniai kūdikių nuplikymai). „Suskaičiuota, kad apie 3/4 nudegimų galima išvengti, taigi, pavyzdžiui, Vilniuje iš 500 kasmetinių svečių, apie 375 galėtume ir nesulaukti. Laimingi būtų visi“, – tvirtina A.Černauskas.
Pasak mediko, nudegimas arba nuplikymas nėra toks nekaltas ar tiesiog paprastas nelaimingas atsitiktinumas. Nudegimai sukelia didžiulį skausmą. Nuo skausmo galima ir numirti. Nuo nudegimo ir ypač didesnio ploto – numirti galima dar ir greitai. „Ar bent įsivaizduojate kaip atrodo kasdienis paciento pertvarstymas? Bendrojoje nejautroje. Ar įsivaizduojate, kas lieka sugijus nudegimui ir kokie randai susiformuoja, kaip sužalojama vaiko psichika? Kiek ilgai jūs ištvertumėte nudegintų vaikų rėkimą atvežus juos į ligoninę, kai atvejai eina vienas po kito?“, – retoriškai klausė gydytojas.
Istorijos, kurias pasakojo tėvai, kaip nutiko, kad vaikas nudegė, yra labai panašios. „Tikiesi, kad tėvai, atvežę tokį vaiką bent jau papasakos kokią nuostabiai suktą istoriją, kaip gi pavyko nuplikinti tą vaiką. Bet ne, didžiąja dauguma atvejų išgirsti tą pačią nuvalkiotą dainelę, skambančią maždaug taip: sudėjau savo pomidoriukus į puodą ir užpyliau verdančio vandens iš virdulio. Ir nusilupo odelė... Tai va, odelė... Graudu“, – piktinosi A.Černauskas.
Jis pateikė keletą pavyzdžių, kaip skamba pokalbiai su tėvais:
– Na tai kas nutiko?
– Gėriau kavą...
– Papasakokite, kaip gi tai nutiko?
– Nu tai valgiau sriubą...
– Kas atsitiko?
– Tai leidau karštą vandenį į vonią...
„Nesuvokiama, ką padarė vaikas, kad reikėjo apipilti!? Deja, iš tėvų kartais atrodo, kad jis kaip ir pats kaltas: „taip juda, neįmanoma sužiūrėti“, „tik akimirkai nusisukau, o jis....“, „galvojau ramiai pabus ant rankų, kol gersiu kavą ir taip netikėtai suspurdėjo“. Blogas kūdikis“, – liūdnas situacijas ironizavo medikas.
Anot jo, vaikams iki 2 metų amžiaus „netyčia nusiplikė“ nebūna. „Vaikas iki dvejų metų yra tėvų išsilavinimo, nuovokos, susipratimo, gyvenimo būdo ir apskritai jų esybės šimtaprocentinis atspindys. Tai yra – kaip jie supranta save, kaip jie supranta priežiūrą, higieną, meilę ir visą pasaulį, susijusį su savimi ir vaiku. Nenorite būti ar pasirodyti išprotėjusiais tėveliais kaip rašo A.Užkalnis – tai ir nebūkite, tikrai nereikia dieną naktį to vaiko popinti ir čiupinti. Bet protingai saugoti jo sveikatą reikia ir tai įmanoma“, – sakė gydytojas.
Jis pateikia atmintinę tėvams, kad būtų išvengta nudegimų:
– Niekada negerkite karštų gėrimų ir nevalgykite karštos sriubos, kai vaikas jums sėdi ant kelių.
– Nenešiokite karštų gėrimų/patiekalų virš ar aplink vaikus, niekada nesinešiokite vaiko vienoje rankoje, o karšto gėrimo kitoje.
– Niekada negaminkite valgio laikydami vaiką glėbyje.
– Karštą maistą ir gėrimus laikykite atokiai nuo stalo ar spintelės krašto.
– Nenaudokite staltiesių namuose, kuriuose yra mažų vaikų.
– Kavą, arbatą, sriubą galima tikrai saugiai padėti ir suvartoti nepilant šių karštų skysčių ant vaiko ar apsaugant vaiką, kad jis netyčia neužsikabintų.
– Apie vaikštynes virtuvėje ir apskritai apie jų naudojimą, pieno mišinių šildymą mikrobangų krosnelėje ar vaiko iki pusės metų džiovinimą/kepinimą atviroje saulėkaitoje jau net nekalbu.
– Ir atminkite, kad iš visų karštų skysčių pats pavojingiausias yra iš pirmo žvilgsnio nekalčiausias karštas vanduo iš čiaupo – nusideginimai juo tarp vaikų sukelia bene daugiausia paguldymų į ligoninę ir mirčių pasaulyje.
