Į restoranus tik nuo 12 metų

Virtuvės šefas Liutauras Čeprackas, vadovaujantis restoranui „Gastronomika“, žodžių į vatą nevynioja ir garsiai deklaruoja, kad čia vaikai iki 12 metų yra nepageidaujami. „Esame ir visada išliksime tokia vieta, kurioje vaikai iki 12 metų yra nepageidaujami. Tai reiškia, kad visi tėvai, atėję su mažamečiais, bus išprašyti lauk“, – teigė žinomas šefas. Visai neseniai jam teko susidurti su nemalonia situacija, kai svečiai į jo restoraną atėjo su kūdikiu. „Įsivaizduokite, kažkokie „chamai“ – kitaip aš jų nepavadinsiu – atėjo rezervavę staliuką dviem su kūdikiu vežimėlyje. Mes jiems bandėme kaip nors pasakyti, kad ši vieta nepritaikyta su kūdikiais. Jie pareiškė, kad turėtume visų svečių klausti, ar jie nesiruošia ateiti su kūdikiu. Didesnio absurdo nesu girdėjęs“, – piktinosi pašnekovas.

Virtuvės šefas Liutauras Čeprackas
Įsivaizduokite, kažkokie „chamai“ – kitaip aš jų nepavadinsiu – atėjo rezervavę staliuką dviem su kūdikiu vežimėlyje. Mes jiems bandėme pasakyti, kad ši vieta nepritaikyta su kūdikiais

Anot jo, eiti į restoraną su vaikais po 20 val. yra nepadoru, nes vaikai normaliose šeimose 21 val. eina miegoti. „Nuobodžiaujantys, lakstantys viešoje vietoje vaikai, kurie priversti stebėti, kaip jų tėvai vartoja alkoholį, yra akivaizdžiai kankinami. Ir kai tėvai sako, kad jiems vaikai netrukdo, akivaizdu, kad trukdo aplinkiniams“, – sakė L.Čeprackas. Su vaikais žinomas šefas patarė eiti į tas vietas, kurios turi bent jau pieštukų ir popieriaus bei yra pasiruošusios priimti mažuosius valgytojus. „Reikia rinktis tokias vietas, kuriose vaikas turėtų ką valgyti. Tai yra picerijos, hamburgerinės ir pan. O kai tėvai atsiveda 20 val. vaiką į restoraną ir tikisi, kad jis ramiai sėdės, yra nenormalu“, – pasakojo L.Čeprackas.

Pasak jo, visų pirma tėvai turėtų galvoti apie vaikus, o ne apie save. „Jei neturi kur palikti vaikų, būk mielas sėdėk namuose, leisk laiką ant pievutės, pasidaręs užkandžių. Daryk taip, kad tavo vaikas jaustųsi laimingas, o ne būtų priverstas sėdėti ir žiūrėti, kaip jis niekam nerūpi“, – patarimais dalijosi pašnekovas.

Jis prisimena, kad anksčiau buvo labai aiškiai apibrėžiamos taisyklės ir restorano sąvoka. Šiandien taip pat nereikėtų visų vietų – picerijų, kavinių, užkandinių, kurios to nenusipelnė, vadinti restoranais. „Sovietmečiu restoranuose vaikų nematydavome ir tai buvo visiška norma. Tie, kurie piktinasi, kad kažkur yra nepageidaujami vaikai, jie galvoja ne apie vaikus ir jų teises, o save. Vaikams reikia leisti būti vaikams ir veskime juos ten, kur jiems yra įdomu. O ne galvokime, kad mūsų vaikai niekam aplinkui netrukdo“, – teigė žinomas šefas.

Tris vaikus turintis Liutauras prisipažįsta, kad jam pačiam būna labai nemalonu, kai viešoje vietoje jo vaikas pradeda verkti. „Kai mano vaikas pradeda verkti viešoje vietoje, man nejauku dėl kitų žmonių, aš jaudinuosi, kad mano vaikas juos erzina. Ir jeigu mano vaikas pradeda lakstyti aplinkui ir, pasigriebęs šaukštą, kam nors kaukšėti per pakaušį, man nejauku. Tai palikime restoranus tėvams, o vaikams vakare leiskime žiūrėti filmukus ir eiti laiku miegoti“, – sakė L.Čeprackas.

Į suaugusiųjų filmą vaikų nevedame, kodėl vedame į restoraną?

Jam pritarė ir restorano „Šturmų švyturys“ vadovas Česlovas Žemaitis. Užupyje įsikūręs restoranas vadovaujasi politika, kad vaikai iki 12 metų čia yra nepageidaujami. „Yra labai geras, berods prancūzų požiūris – vaiką į restoraną galima vestis tada, kai jis ramiai, be tėvų skatinimo su šakute ir peiliu elgiasi taip, kaip pridera. Vaikai turėtų sugebėti išlikti ramūs prie stalo ne mažiau nei 2–3 valandas. Bet sutikite, kad tai prieštarauja bet kurio 6 metų vaiko fiziologijai. Tokio amžiaus vaikas negali tokį ilgą laiką būti ramybės būsenoje. Jis nori daryti kitaip. Ir nereikėtų to jam drausti. O restoranas yra ta vieta, kur reikia elgtis pagarbiai ir tyliai. Tai gal nustokime versti vaikus daryti tai, kas yra neįmanoma“, – teigė pašnekovas.

Anot jo, būtent restorane labai gerai pasimato vaikų ir tėvų santykis. „Mane labai žavi, kai ateina tėvai su savo jau ūgtelėjusiais vaikais ir bendrauja 2–3 valandas. Tokių šeimų nėra daug ir tokių svečių nėra daug, bet kai jie yra, aš labai gerai juos matau ir džiaugiuosi“, – sakė Č.Žemaitis.
Jis pastebi, kad Lietuvoje žmonės dar labai retai lankosi restoranuose, dėl to ir neturi atitinkamų įpročių. „Kai ėjimas į restoraną būna įvykis kartą per metus, į restoraną tempia ir tuos vargšus vaikus. Suprantu jų nepasitenkinimą, kai prie durų išgirsta, jog čia suaugusiųjų formato restoranas ir vaikai yra nepageidaujami. Bet pagailėkime savo vaikų. Jiems tikrai nebus įdomu klausytis nuobodžių suaugusiųjų pokalbių“, – teigė pašnekovas.

Paklaustas, gal žinąs, kaip yra kitose Europos šalyse, „Šturmų švyturio“ savininkas sakė, kad keliaujant jam niekada restoranuose nekrito į akis lakstantys, klykiantys ar neprižiūrėti vaikai. „Nesusidūriau su tokia problema. Manau, kad ten yra jau susiformavusi atitinkama kultūra. Tiesa, Italijoje gal yra kiek kitaip. Ten jaučiasi, kai restorane yra vaikų. O, tarkime, Prancūzijoje, Austrijoje, Vokietijoje vakarais restoranuose vaikų nėra. Visuomenėje susiformavusi natūrali taisyklė, kad vakarais mažamečių nereikia vesti į restoranus ir kankinti. Juk į suaugusiųjų filmą ar spektaklį vaikų nesivedame. O šitoje vietoje kažkodėl užkliūva“, – svarstė pašnekovas.

Pasidarykite šventę sau

Urtė Mikelevičiūtė
Restoranų verslo ekspertė Urtė Mikelevičiūtė
Jei ruošiatės eiti į „fine dining“ restoraną, kuriame vaikui nebus įdomu, pasvarstykite, ar išties verta. Ten patiekiamas savotiškas maisto spektaklis, vakarienė trunka ilgai – gal nelabai tinkama vieta su vaikais

Restoranų verslo ekspertė ir „Virtuvės mitų griovėjai“ projektų vadovė Urtė Mikelevičiūtė pataria vaikus nuo pat mažens mokyti mandagaus elgesio ir etiketo taisyklių. „Jei vaikas yra pakankamai išprusęs, nekels rūpesčių net ir aukščiausio lygio restorane. Pamenu, kai mane pačią tėtis veždavosi į komandiruotes ir, būdama vos 5 metų, eidavau į restoranus. Niekam nekildavo jokių klausimų ar rūpesčių. Lietuvoje gal situacija yra kiek kitokia, vaikai dabar irgi kitokie, jiems daug kas leidžiama, yra sunkiau“, – svarstė pašnekovė.

Prieš renkantis restoraną ji patarė pasidomėti jo politika. „Dauguma restoranų ją skelbia viešai – ar tai yra šeimos restoranas, ar „fine dining“, ar dar kažkokia išskirtinė vieta. Yra tokių, kurie nurodo, kad su vaikais geriau neiti, kiti – nenurodo nieko. Taigi renkantis restoraną reikėtų į tai atkreipti dėmesį. Jei vaikas yra išprusęs, galima visur. Bet čia kaip ir su spektakliais – yra skirtų tik suaugusiesiems, yra – šeimai. Jei ruošiatės eiti į „fine dining“ restoraną, kuriame vaikui nebus įdomu, pasvarstykite, ar išties verta. Ten patiekiamas savotiškas maisto spektaklis, vakarienė trunka ilgai – gal nelabai tinkama vieta su vaikais. Be to, tokia vakarienė nėra kasdienis dalykas. Gal verta pasidaryti šventę sau“, – retoriškai klausė U.Mikelevičiūtė.

Ji pati ne kartą buvo susidūrusi tiek su malonia situacija, tiek su nemalonia. „Teko matyti, kai tėvai išties per daug leidžia savo vaikams. Net nesvarbu ar tai restoranas, ar ne. Tėvai leidžia savo vaikui viską imti, griebti, griauti, šūkauti, elgtis nemandagiai. Todėl reikėtų pradėti nuo tėvų. O gerų situacijų irgi mačiau. Pamenu, nuėjome su draugėmis į vyninę ir puikiausiai sėdėjome, kol kelių mėnesių kūdikis vežimėlyje ramiai gulėjo“, – pasakojo ekspertė. Anot jos, Lietuvoje restoranuose besilankančių vaikų situacija nėra labai prasta, bet dažnai patys tėvai mėgsta iš to padaryti problemą.