– Nuo šių metų liepos 1 d. vaikai, gimę ne anksčiau nei gegužės mėnesį, nuo meningokoko B tipo infekcijos yra skiepijami valstybės lėšomis. Ar visus vaikus, be išimties, galima skiepyti šia vakcina?

– Negalima skiepyti tų vaikų, kurie skiepimo dieną serga ūmia infekcine liga, karščiuoja, vemia, viduriuoja. Ši taisyklė galioja visoms vakcinoms – skiepyti galima tik sveiką vaiką. Negalima skiepyti, jei yra padidėjęs jautrumas bent vienai veikliai ar pagalbinei vakcinos medžiagai.

Inga Ivaškevičienė

– Įvairiausiuose forumuose sklando mitas, kad vakcina nuo meningokoko yra „gyva“. Ar tai tiesa ir ką tai reiškia?

– Tai netiesa, B tipo meningokoko vakcina nėra „gyva“ vakcina. „Gyvos“ vakcinos yra tokios, kurių sudėtyje yra „gyvas“ mikroorganizmas, bet laboratoriniais metodais yra susilpnintas. Skiepydami tokiomis vakcinomis į organizmą įskiepijame gyvą, tačiau susilpnintą mikroorganizmą. Mūsų tikslas – stimuliuoti imuninę sistemą, bet nesukelti ligos. Vienas tokių vakcinų pavyzdys yra vėjaraupių vakcina. „Gyvomis“ vakcinomis dažniausiai negalima skiepyti imunodefiticą turinčių asmenų, nes jiems vakcininis mikroorganizmas gali sukelti ligą, bet tik todėl, kad jų imuninė sistema nėra pajėgi susidoroti net su susilpnintu vakcininiu mikroorganizmu. Meningokoko vakcinos sudėtyje yra skirtingi meningokoko baltymai, tačiau ne pats sukėlėjas, todėl ši vakcina jokiais būdais negali sukelti ligos.

– Daug kur teigiama, kad meningokoko B tipo infekcija yra ypač pavojinga vaikams iki 5 metų, ar tai reiškia, kad vyresnių vaikų tėvai jau gali atsipūsti?

– Pati didžiausia rizikos grupė yra vaikai iki 2 metų, bet sergamumo padidėjimas išlieka iki 5 m. Antras pakilimas būna tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų, bet statistiškai jų sergamumas yra daug mažesnis nei vaikų iki 2 metų. Kodėl taip yra? Vaikų imuninė sistema pirmaisiais gyvenimo metais dažnai nesugeba atpažinti meningokoko kaip svetimo mikroorganizmo. Dėl to ji neadekvačiai reaguoja, sergama ypač sunkiai, infekcija gali būti mirtina. Bet viskas nėra taip paprasta. Galima prarasti ir 30 metų pacientą. Tik statistiškai vyresni asmenys serga daug rečiau. Deja, tėvams, praradusiems, tarkime, 10 metų vaiką, statistika širdgėlos neužgydys. Todėl negaliu vienareikšmiškai pasakyti tėvams, kad ne, neskiepykite, nes vyresni vaikai serga retai. Pažeidžiamiausia grupė yra maži vaikai, bet sirgti gali bet kokio amžiaus žmogus. Todėl kiekviena šeima turėtų nuspręsti pati – skiepyti savo vaikus ar ne. Meningokokinė infekcija yra labai klastinga liga, todėl jei yra galimybė nuo jos apsisaugoti, mes visuomet raginame labai atsakingai šią galimybę apsvarstyti.

Gydytoja Inga Ivaškevičienė
Meningokoko vakcinos sudėtyje yra skirtingi meningokoko baltymai, tačiau ne pats sukėlėjas, todėl ši vakcina jokiais būdais negali sukelti ligos

– Kaip Lietuva atrodo Europos kontekste pagal sergamumą?

– Lietuvoje sergamumas meningokoko B tipo infekcija yra pats didžiausias Europoje. Niekas nežino, kodėl mes turime tiek daug sergančiųjų. Anot 2016 metų duomenų, Lietuvoje 100 tūkstančių gyventojų tenka 1,9 susirgimas. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje tas skaičius yra 1,4. Kodėl taip yra, niekas negali paaiškinti. Lietuva yra didelėje rizikos grupėje. Įdomu tai, kad daugiausia susirgimų Vilniaus apskrityje. Tarkime, mūsų kaimynai latviai labai retai susiduria su meningokoko infekcijomis (sergamumas siekia vos 0,2 atvejų 100 tūkstančių gyventojų). O juk esame visai šalia vieni kitų.

– Šis skiepas yra vienas labiausiai apipintų įvairiausiais mitais dėl šalutinių poveikių. Interneto forumai mirga marga apie tai, kad skiepas sukelia bėrimą, epilepsiją, o dar ir autizmą. Kas iš viso to tiesa, o kas mitas?

– Pačios dažniausios nepageidaujamos reakcijos po skiepo yra paraudimas, skausmas skiepo vietoje, dirglumas ir karščiavimas. Jei paimtume vakcinos aprašą, ten rastume ir kitų pašalinių poveikių, bet jie pasitaiko itin retai. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje įskiepyta jau daugiau nei 3 milijonai vakcinos dozių ir nebuvo pastebėta jokių nerimą keliančių ženklų dėl vakcinos saugumo. Jeigu būtų abejonių dėl vakcinos saugumo, ji apskritai nebūtų registruota. Taigi dažniausiai pasitaiko vietinės nepageidaujamos reakcijos. Kūdikiams ir vaikams iki 10 metų dažnai būna valgymo sutrikimų. Bet tai natūralu – jei vaikas karščiuoja, jam skauda, jis nenori valgyti. Dar gali būti mieguistumas, viduriavimas, vėmimas, bėrimas, bet savo praktikoje to nemačiau. Labai gaila, kad po melagingos istorijos apie tariamą MMR vakcinos ir autizmo išsivystymo sąsają visuomenėje vis pasigirsta tų pačių klaidinančių nuomonių, neva tam tikros naujos vakcinos gali sukelti autizmą. Tokio ryšio nėra ir tai yra įrodyta ne vienu moksliniu tyrimu.

– Kada dėl pašalinės reakcijos tėvai turėtų sunerimti ir kreiptis į gydytojus?

– Kadangi po šio skiepo vaikai dažnai karščiuoja, kad to būtų išvengta, rekomenduojama kūdikiams profilaktiškai duoti paracetamolio (vaisto mažinančio temperatūrą). Pirmoji paracetamolio dozė rekomenduojama prieš pat skiepą arba tuoj po jo, o vėliau praėjus 4-6 val. po pirmosios ir po antrosios paracetamolio dozės (iš viso tris kartus). Yra buvę tokių atvejų, kai tėvai iškart atvyksta į ligoninės priėmimą, kuomet jų kūdikis sukarščiuoja po skiepijimo. Nepaisant to, kad žinome, jog tai tikriausiai yra reakcija į skiepus, negalime paciento taip paprastai paleisti. Turime įvertinti jo bendrą būklę, atlikti tyrimus, tėvai turi laukti priėmime, kur daug kitų sergančių vaikų. Galiausiai paleidžiame namo, bet tai sukelia stresą vaikams, tėvams bei nereikalingai apkrauna gydymo įstaigas. Svarbu suprasti tai, kad karščiavimas yra normali organizmo reakcija į skiepą, tačiau tuo pačiu būtų labai sunku išvardinti ir apibrėžti visas įmanomas situacijas, kuomet karščiuojant vaikui jau reikia kreiptis į gydytojus. Jei kūdikio būklė po skiepijimo tėvams kelia nerimą, rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju.

Gydytoja Inga Ivaškevičienė
Lietuvoje sergamumas meningokoko B tipo infekcija yra pats didžiausias Europoje. Niekas nežino, kodėl mes turime tiek daug sergančiųjų

– Ar Lietuvoje daug žmonių skiepijasi nuo meningokoko B tipo infekcijos?

– Skiepijamų vaikų skaičius per pastaruosius metus augo dramatiškai. Pavyzdžiui, 2015 metais buvo įskiepyta apie 1000 dozių, 2016 – 13 tūkst., o 2017 – 21 tūkst. Nors skiepijimo apimtys stipriai didėjo, užregistruotų pašalinių reakcijų skaičius išliko labai mažas. 2015 m. jų buvo užregistruota 1, 2016 – 13, o 2017 – vos 5 reakcijos.

– Kokie yra skiepijimo etapai?

– Pagal Lietuvos imunoprofilaktikos programą (skiepų kalendorių), numatyta įskiepyti tris vakcinos dozes, t.y. skiepyti 2, 4 ir 12-15 mėn. vaikus. Kadangi mažamečiai yra patys pažeidžiamiausi B tipo meningokoko infekcijos ir norint kuo anksčiau juos apsaugoti, svarbu neatidėlioti skiepijimo ir jį atlikti numatytu laiku. Kad susiformuotų imunitetas, reikia laiko. Pakankama apsauga pasiekiama praėjus bent 2 savaitėms po antrosios vakcinos dozės įskiepijimo. Antraisiais gyvenimo metais yra reikalinga papildoma sustiprinančioji vakcinos dozė.

– Ar visiems vaikams atsiranda imunitetas po skiepų ir kuriam laikui?

– Skiepijame tam, kad apsaugotume vaikus, bet negaliu įlįsti į kiekvieno organizmą ir pasakyti, kokia yra jo imuninė sistema ir ar tuo konkrečiu atveju susiformavo pakankamas imunitetas. Galiu kalbėti tik apie tyrimų rezultatus. O šie yra labai geri. Jungtinės Karalystės duomenys rodo, kad vakcinos veiksmingumas siekia apie 83 proc. ir daugiau. Kalbant apie meningokokinę infekciją 83 proc. yra labai daug.

– O kuriam laikui?

– Ilgamečių tęstinių tyrimų rezultatų dar nėra, nes tai pakankamai jauna vakcina. Dabar turimų tyrimų rezultatai rodo, kad 3-4 m. vaikams, kurie buvo skiepyti kūdikystėje, imunologinė atmintis išlieka.

– Labai daug kalbama apie B tipo infekciją, bet yra ir C tipas, ir A. Kas tai yra ir kaip nuo to apsisaugoti?

– Iš viso yra žinoma daugiau nei 20 skirtingų meningokokų padermių, tačiau pasaulyje labiausiai paplitusios vos kelios. Lietuvoje pati dažniausia – B tipo meningokokinė infekcija. Ji pasižymi žaibine eiga, kuri labai greitai gali nusinešti žmogaus gyvybę, todėl apie šią infekciją ir yra tiek daug kalbama.

Lietuvoje C tipas yra retas, bet taip pat gali pasitaikyti. Paskutiniai atvejai, kuriuos prisimenu iš savo praktikos buvo du ligoniukai, kurie sirgo C tipo meningokokiniu meningitu. Ši liga taip pat yra pavojinga, gali sąlygoti ilgalaikius liekamuosius reiškinius ateityje. Yra vakcina, kuri apsaugo ir nuo A, ir nuo C (bei W ir Y) tipo meningokoko infekcijų. Lietuvoje galima ja pasiskiepyti, tik apie ją mažai kalbama, nes nėra taip aktualu, ypač kol vaikas gyvena ir auga Lietuvoje. Šia vakcina rekomenduojama skiepytis keliaujantiems. Kitų (ne tik B) tipų meningokokai sutinkami Jungtinėje Karalystėje, Pietų Europos šalyse, jau nekalbu apie Aziją ar Afriką. Kitų tipų menigokokų sukeliamos infekcijos taip pat gali būti grėsmingos.