Vaikų gydytoja, pulmonologė-alergologė Indrė Būtienė papasakojo, kaip atpažinti alergiją ir kaip su ja kovoti.

Foto: DELFI / Rita Gečiūnaitė

– Kaip atskirti ar vaikas yra alergiškas kokiam nors maisto produktui ar ne?

– Alergija maistui dažniausiai pasireiškia bėrimu – suvalgius tam tikrus produktus, pradeda berti kūną ir niežtėti. Jei tai greita alerginė reakcija, bėrimas atsiranda per 20-60 minučių, jei lėta – per dvi dienas. Suaugusiesiems pradeda tinti lūpos, liežuvis, ima griaužti ar kutenti gerklę, gali atsirasti galvos skausmas. Reakcija pasireikš kaskart, kai įvyks kontaktas su alergenu. Jei išbėrė tik vieną kartą, tai ne alergija. Jei reakcija stipri, ji nepraeis be vaistų ir gali trukti ir parą, ir daugiau.

– Ar naujagimiams gali pasireikšti alergija?

– Taip. Vienas iš mitų, kad vaikų tirti dėl alergijos neverta iki trijų metų, nes tyrimai vis tiek netikslūs. Alergija diagnozuojama pagal simptomus, pagal ligos istoriją, o ne pagal tyrimus. Tyrimai leidžia tik išsiaiškinti, kuris konkrečiai alergenas alergizuoja.

– Ar galima vaiką „pripratinti“ prie alergizuojančio produkto? Ar geriau jo iš viso atsisakyti?

– Kad nebūtų komplikacijų, nustačius alergiją maistui, pagrindinis gydymas yra griežtas alergeno atsisakymas. Nebus alergenų, nebus ir simptomų. Bet viskas priklauso nuo alergijos sunkumo. Jei vaikas nesikaso, jei jam netrukdo, ramiai miega, galima duoti nedaug alergeno.

– Kokios gali būti komplikacijos?

– Ūmios alerginės reakcijos – turiu omeny anafilaksinį šoką – gali būti mirtinos. Net ir nedidelis grūdelis alergeno gali sukelti mirtį. Kita vertus, jei vaikas daug kasosi, gali į organizmą pernešti bet kokią virusinę ar bakterinę infekciją. Jei infekcija atsiranda odoje, gali išplisti ir į visą organizmą. Tad mirties rizika visada yra, dėl to neverta žaisti.

– Kiek patikimi yra tyrimai dėl alergijų?

– Pagal patikimumą, pirmoje vietoje yra simptomai ir ligos istorija, antroje vietoje – mamos dienoraštis, ką vaikas suvalgė, kokia buvo reakcija, ir tik tada – tyrimai. Nėra nė vieno tyrimo, kuris šimtu procentų pasakytų, kad yra alergija. Būna netgi taip, kad odos dūrio mėginiai rodo alergiją, o kraujo tyrimas – ne, ir atvirkščiai. Alergologija yra detektyvų mokslas, atrasti, nustatyti ir padėti – labai sunku. Net ir nustačius yra sunku išvengti alergeno, nes ne visi tokie puikūs kulinarai. Tarkime, jei nustatoma alergija pienui, ateina nepatenkinti tėvai, kad vaiką vis tiek beria, nors pieno nebegeria. Klausiu, ką vaikas valgo. Tėvai sako, kad košes. O ką dedate į košę? Sviesto. Kartais mes neįvertiname, kad alergija yra mažų dozių liga.

Pagal tyrimus, daugiau nei trečdalis žmonių mano, kad yra alergiški. Vaikų alergiškų yra tik apie 9 procentus, suaugusiųjų – 1 proc.
Gydytoja Indrė Būtienė

– Kodėl šiais laikas alergija yra tokia gaji?

– Diagnostika ir medicina tobulėja. Alergija yra genetinė liga ir kai bandau atsekti, ar tėvai buvo alergiški, sako, kad ne, o paskui prisimena, kad gal ir kasydavosi, bet niekas tuomet nekreipė jokio dėmesio. Kitas dalykas, yra tokia higienos hipotezė, kad per švariai gyvename. Bet klausimas – ar per švariai, ar per daug chemijos naudojame namuose? Kaip veikia įvairūs chemikalai, dar negalime atsakyti. Kitos priežastys – antibiotikų vartojimas. Dėl konservantų mūsų žarnynas tampa nebeatsparus, pernelyg pralaidus tam tikroms nepilnai suvirškintoms medžiagoms, kurios gali sukrėsti mūsų imuninę sistemą. Dar viena teorija, kad didesnę riziką būti alergiškais turi Cezario pjūvio pagalba gimę vaikai. Kūdikis neina gimdymo takais ir iš mamos negauna tiek daug gerųjų bakterijų. Antibiotikai pirmomis gyvenimo dienomis, žarnyno disbiozė, bakterinės infekcijos – visa tai kenkia mūsų imuninei sistemai.

– Dar yra mada būti kam nors alergišku...

– Pagal tyrimus, daugiau nei trečdalis žmonių mano, kad yra alergiški. Vaikų alergiškų yra tik apie 9 procentus, suaugusiųjų – 1 proc. Pavyzdžiui, atopinis dermatitas – daugelis mano, kad tai yra alergija, bet taip nėra. Šios ligos tik atrodo panašiai. Dar vienas dalykas – maisto netoleravimas. Jį dažnai žmonės painioja su alergija. Tai du visiškai skirtingi dalykai. Šiandien labai populiarus laktozės netoleravimas. Bet alergija jai negali būti, nes alergija būna baltymui, o laktozė yra angliavandenis. Pienas yra reikalingas žindomam kūdikiui, suaugusieji nėra žindomi kūdikiai. Pieno poreikis augant mažėja, bet tai nesusiję su alergija. Tas pats yra dėl gliuteno. Jei stambus žmogus nusprendė, kad netoleruoja gliuteno, nes, nustojęs jį valgyti, ėmė plonėti, tebūnie mano, kad taip ir yra, svarbu, kad svoris krenta.

– Jei vaikas yra alergiškas maistui, ar gali be bėrimo dar pasirodyti ir kitokie simptomai – pilvo pūtimas, skausmas?

– Taip. Būna, kad pasireiškia ir vėmimas, ir viduriavimas. Bet dažniausiai būna ir bėrimas. Tiesa, ne bet koks bėrimas yra alerginis. Visuomenėje paplitęs mitas, kad jei žindomą kūdikį išbėrė, vadinasi mama kažką blogo suvalgė. Ji yra smerkiama, mama puola laikytis dietos – vanduo ir kruopos – ateina išsekusi ir nervinga, kad vaikas išbertas. Gali būti labai daug priežasčių, kodėl vaiką beria ar kodėl jam pučia pilvą. Mamos labai dažnai viską nurašo alergijai.

– O kaip dėl įkvepiamosios alergijos?

– Tiek alergija maistui, tiek įkvepiamiesiems alergenams nepasireiškia be niežulio. Jei vaikas čiaudi, trina nosį, akis, ieškome alergijos. Ir labai žiūrime sezoniškumą.

– Ar alerginis kosulys būna kuo nors ypatingas?

– Vienos bendros taisyklės nėra. Alerginis uždegimas gali komplikuotis į pūlingą infekciją, bet pirminis yra staiga užėjęs kosulys, čiaudulys ar dusulys.

– Ką daryti, jei vaiką ima dusulys?

– Jei pasireiškia ūmi reakcija, vaikas tinsta, dūsta, reikia nedelsiant važiuoti į ligoninę. Tie, kurie jau žino, kad yra alergiški, turi nešiotis adrenalino švirkštą. Bet ūmi reakcija nepasireiškia pirmą kartą susidūrus su alergenu. Lietuvoje negirdėjau, kad vaikas būtų numiręs nuo anafilaksinio šoko. Taip pat yra ir dėl vabzdžių įkandimų. Vaikams labai retai pasireiškia sunkios reakcijos. Dažnai tėvai veltui išsigąsta, kai vaikams įkanda uodas. Jų oda pakankamai plona, turi kur tinti, todėl normalu, kad ištinsta.

– Ar alergija išaugama, ir ar gali atsirasti netikėtai su amžiumi?

– Mes negimstame alergiški. Jei kalbėsime apie maisto alergiją, vaikai dažniausiai išauga – nuo trijų metų žarnynas subręsta, nebėra pralaidus ir įvyksta tolerancija. O jei kalbame apie įkvepiamuosius alergenus, jiems alergija atsiranda nuo 3-4 metų, kūdikiams nebūna, bet tokias, vargu, ar išauga. Kita vertus, alergija gali atsirasti ir suaugusiajam.

– Kaip gydyti alergiją?

– Būtina gydyti. Vieni geria vaistus, nepaisydami to ar reikia, kiti atvirkščiai – negeria. Bet jei vaikui sunku, jį nuolat vargina sloga, kosulys, vaistų reikia. Būna, kad nustatome alergiją, išrašome vaistų, vaikas pageria dvi savaites, būklė pagerėja ir tėvai nutraukia gydymą. Jei yra kontaktas su alergenu, simptomai vėl pasireikš. Vaistai slopina tik simptomus, jie negydo alergijos. Gydymas yra nebent imunoterapija – tai vienintelis veiksmingas alergijos gydymas.