Bendraudama su vaikais, kaip ji pati sako, svarbiausia, ko išmoksta – drąsos pabandyti, net jei yra labai baisu ar didžiulė tikimybė, jog iš pirmo karto nepavyks.
O ar mažiesiems smalsuoliams klausiant apie nevaikiškus dalykus bei uždavus nepatogų klausimą verta meluoti?
“Stengiuosi į vaiką žiūrėti kaip į kiekvieną žmogų ir, žinoma, nemeluoti. Išvengiant to – patylėti. Tyla gi ne melas (šypsosi). Vaikai mėgsta viską matyti, o tai, kas nematoma akimis (liga ar skausmas) - įsivaizduoti. Todėl mes dažnai “matome” tai, ką skauda. Tuomet vaizduoju, kad rankute paimu ir paleidžiu, kad bėgtų tolyn. Dažnai tai būna pirmas žingsnis į šypseną, geresnę savijautą ir atsiranda daugiau erdvės maloniems dalykams įsivaizduoti bei tikėti, kad jie ateis. Ir tikrai visada ateina”, –sako itin daug laiko su sergančiais vaikais praleidžianti Ieva.
Kokių juokingų, keistų, neįprastų klausimų ji jau spėjo išgirsti iš mažųjų?
“Juokingų ar keistų klausimų nebūna, nes jei vaikas klausia, reiškia, jam rūpi. Tikrai visada stengiuosi į bet kokį klausimą atsakydama vaikui (arba parodydama kryptį, kur tą atsakymą rasti) sužadinti jo vaizduotę, o ne ją uždaryti. Mokausi iš vaikų užduoti klausimus, net jei jie atrodo keisti ar juokingi, nes be klausimo niekada nebus atsakymo. O “keistų” klausimų atsakymai kartais gali nustebinti!”, – atvirauja I. Krivickaitė.
Ji pasakoja, kad ir pati buvo smalsus vaikas, tačiau klausimų daug neuždavinėdavo: “Man patikdavo skaityti knygas ir rasti atsakymus, o paskui mokėti papasakoti, jei kas kitas to manęs paklaustų. Kiek save galiu atsiminti, nuo tada jau pažinojau raides, aiškiai tardavau ir skaitydavau neilgus žodžius, o į sudėtingesnių vietą kažką pati sukurdavau. Vaikystėje mamai papasakodavau kiekvienos žinomos pasakos savąją versiją”.
Paklausta, ar pagalvoja, ko tikrai nedarys kai turės savo atžalų, Ieva sako, jog atsakymo nežino. Yra įsitikinusi tik tuo, jog vaikus mylės visa širdimi.
“Mano mama sako, kad kai turi vaikų viskas vyksta šiek tiek kitaip ir tam tikri dalykai gyvenime ir požiūryje į jį keičiasi. Niekada nesupratau ir nesuprasiu, kaip ji, būdama kitame Lietuvos gale, visada pajaučia jei susergu ar kažkas atsitinka negero. Matyt, ir nesuprasiu, kol pati neturėsiu savo vaikų”, – šypsosi “cukrine” dar vadinama žinoma mergina.
Tad pažiūrėkime, kaip jai seksis atsakyti į 20 DELFI užduotų vaikų klausimų apie daktarišką dešrą, minčių kilmę, moterų ir vyrų skirtumus bei kaip trūksta kantrybė.
- Iš kur burtininkai žino, kas vyks ateityje?
- Žvaigždėse perskaito arba širdimi pajaučia.
- Aš mėgstu miegoti su mama. Ar aš jos meilužis?
- O ką reiškia meilužis? Aš irgi mėgstu su mama miegoti, patys saldžiausi sapnai miegant šalia mamos aplanko!
- Kas yra penis?
- Dalykas, kurio dėka sisioja berniukai.
- Kaip gali būti plastmasinė stiklinė?
- Nežinau, kaip gali būti plastmasinė stiklinė, bet matyt taip pat, kaip vienaratis dviratis ir elektrinis paspirtukas.
- Iš kur ateina mintys?
- Pas mane jos ateina dviem keliais: iš ten, ką matau aplink arba iš ten, ką jaučiu širdim.
- Kodėl jūrų kiaulytė taip vadinasi, nors nei moka plaukti, nei yra kiaulytė?
- Turbūt ji atvažiavo elektriniu paspirtuku iš plastikinių stiklinių šalies, todėl taip ir vadinasi.
- Kaip laikas gali bėgti lėtai, jei jis bėga? Reiškia, jis tai daro greičiau, nei eidamas?
- Laikas panašiai lėtai bėga, kaip kad greitai eina.
- Iš ko gaminama daktariška dešra? Iš daktarų?
- Iš dalykų, kurie nebūtinai yra valgomi. Manau jog ne iš daktarų. Labiau, kad pilvuką gydantys daktarai darbo turėtų po to, kai tos dešros daug suvalgysi.
- Kodėl dantys iškrenta, o kitos kūno dalys ne?
- Todėl, kad egzistuoja dantukų fėja, kuri dantims iškritus juos paima, o ne kitų kūno dalių fėjos.
- Kodėl su akimis galiu matyti viską, išskyrus su viena savo akimi kitą akį?
- Jei atsistotum prieš veidrodį galėtum matyti viena akimi kitą savo akį ar net abi akis vienu metu.
- Šunys ir kiti gyvūnai turi uodegas, o kodėl jų neturi žmonės?
- O gal žmonės visgi turi uodegas, tik ne visi visada jas matom? Taip pat kaip ragelius, kurie dygsta, kai vaikai pyksta.
- Kaip trūksta kantrybė?
- Kartais ji trūksta kaip įtempta virvė, o kartais jos pritrūksta, kaip medaus puodynėje.
- Jei aš protingai pameluosiu ir niekas apie tai nesužinos, tai reiškia, kad tas melas virto tiesa?
- Ne, tai reiškia, kad tu tapai melagis.
- Kas yra džentelmenas ir kaip juo tapti?
- Džentelmenas yra tas, kuris mandagus ir gerbia kitą. Tam, kad tokiu taptum, reikia visapusiškai save lavinti.
- Kodėl žirafa turi tokį ilgą kaklą? Kaip atrodo jos pagalvė?
- Jos ilgas kaklas, nes mėgstamiausias jos maistas labai aukštai medžiuose. O pagalvė po galva, ne po kaklu, todėl ji nelabai didelė, bet labai toli.
- Kodėl vieni medžiai išauga normaliais medžiais, o kiti tik krūmais?
- Nes krūmai tai ne medžiai - jie krūmai. Maži šuniukai panašūs į mažus kačiukus, bet kai užauga visada supranti, kas yra kas. Katė niekada neloja. Taip ir medeliai gali būt panašūs į mažus krūmus, bet tik tol, kol užauga ir tampa savimi.
- Už ką vyrai myli moteris?
- Vyrai myli moteris dėl skirtingų priežasčių, kaip ir moterys vyrus. Tam, kad būtų laimingi, nes gi mylėti labai labai gera.
- Mama sako, kad kai myli, pilve skraido drugeliai. O kai meilė baigiasi, pro kur tie drugeliai išlenda ir dingsta?
- Jeigu drugeliai tikri, tai jie ten amžinai gyvena. Gal tik jų spalvos ir sparnelių plazdenimas keičiasi.
- Kodėl mama skutasi kojas, o tėtė ne?
- Nes televizorius taip rodo.
- Kada aš jau būsiu užaugęs?
- Tik tada, kai pats nuspręsi, kad nebėra kur augti!
Pasidalinkite su mumis jūsų vaikų užduodamais klausimais, kurie įspraudžia jus į kampą arba į kuriuos jums tenka paieškoti išradingų atsakymų. Mes šiuos klausimus perduosime žinomiems žmonėms ir kiekvieną savaitę pasidalinsime su Jumis jų atsakymais!
include("/www/delfi/php/local/formAdmin/gen/241.inc"); ?>