Tiesa su gimimo eiliškumu susijusiuose stereotipuose
Vienturčiai kaip reikiant privargsta, kol išmoksta dalintis, vyriausiasis vaikas šeimoje neretai visur ir visada nori dominuoti ir pasižymi valdingu charakteriu, o vidurinioji atžala – na, patys suprantame, įstringa tame viduriuke visam likusiam gyvenimui. Ar tai tik stereotipai, o gal juose slypi ir nemažai gyvenimiškos tiesos? Nors ši teorija paaiškina tik mažą dalelę to, kodėl ir kokie esame, tokių skirtumų neabejotinai yra, tvirtina gimimo eiliškumo ekspertas, mokslų daktaras ir knygos „Born to Rebel“ autorius Frankas Sulloway‘us.
Žinoma, asmenybė nepriklauso nuo biologinio fakto, kad vaikas gimė pirmas ar septintas. „Svarbūs vaidmenys, kuriuos prisiima broliai ir seserys, jie ir lemia elgsenos skirtumus“, – akcentuoja F. Sulloway‘us. Strategijos, kurias vaikai taiko, siekdami tėvų dėmesio, labai priklauso nuo vaikų eiliškumo šeimoje. Tėvai linkę tokius vaidmenis dar labiau skatinti – tiek sąmoningai, tiek nesusimąstydami. Pateikiame paaiškinimų, kurie galbūt padės geriau suprasti, kodėl jūsų atžalai gresia įgyti vienokių ar kitokių savybių (priklausomai nuo jam lemtos šakelės šeimos medyje).
Pirmagimiai
Pirmagimiai dažniausiai perima dalį tėvų savybių, jiems patinka rūpintis ir jaustis atsakingiems, jiems nestinga pasitikėjimo savimi, sako mokslų daktaras ir knygos „The Birth Order Book: Why You Are the Way You Are“ autorius Kevinas Lemanas.
Tokie vaikai neturi vyresnių brolių ar seserų, kurie iš jų juoktųsi per bandymus išmokti užsirišti batus ar važiuoti dviračiu. Suaugusieji juos vertina rimtai, o tai neabejotinai augina pasitikėjimą savimi. Tėvams einant iš proto dėl kiekvieno pirmosios atžalos pasiekimo, toks vaikas noriai mokosi ir siekia vis naujų tikslų. Štai jums įrodymas: K.Lemanas prisimena vieną seminarą, kurį surengė vadovams (iš 20 dalyvių 19 buvo pirmagimiai).
Vis naujų aukštumų siekiantiems pirmagimiams gresia perfekcionistų prakeiksmas. Juk jie mato, kaip idealiai suaugusieji spalvina ar pilasi pieno į kavą, neišlaistydami nė lašelio. Jūsų pirmagimis nori būti toks pat, tvirtina K. Lemanas – jis nori jau pirmuoju bandymu pasiekti tobulybę. Taigi visai gali būti, jog toks vaikas atsisakys spalvinti ar įsipilti pieno, nes paprasčiausiai bijos suklysti. Tokios perfekcionizmo apraiškos taip pat kartais lemia pirmagimių nenorą ir nemokėjimą pripažinti savo padarytų klaidų.
Visai nesunku pastebėti, kaip kartais patys tėvai savo pirmagimiams padaro meškos paslaugą: tokiems suaugusiems Mamos ir Tėčio vaidmenys – nauja patirtis, taigi jie gali būti pernelyg rūpestingi ir globojantys, tačiau tuo pat metu labai griežti ir reiklūs, sako K. Lemanas. Tokių tėvų vaikai neretai perlenkia lazdą siekdami tobulybės.
Garsiausi pirmagimiai: Barackas Obama, Hillary Rodham Clinton, Oprah Winfrey, Penelope Cruz, Joshas Hartnettas, Kate Middleton.
Didžiausios pirmagimių godos: „Man niekada nepavyksta taip išsisukti – skirtingai nei mažajam broliui“. „Kodėl visada turiu būti atsakingas už jaunesnę sesę?“.
Viduriniai šeimos vaikai
K. Lemanas iš karto pradeda nuo pavyzdžio: „Jei jau aptarėme, koks vaidmuo tenka pirmajam vaikui šeimoje, atsiradus antrajam, viskas apsiverčia aukštyn kojomis“. Štai kodėl apie tokius vidurinius vaikus šeimoje kalbėti sunkiausia, nes jų asmenybės formuojasi priklausomai nuo to, kaip jie priima savo vyresnį brolį ar seserį. Jei vyresnėlis yra tėvų džiaugsmas, vidurinis vaikas gali imti dėl dėmesio kovoti maištaudamas. Vidurinis vaikas šeimoje sunkiausiai pasiduoda priskiriamas vienai ar kitai kategorijai, tačiau, kad ir kokias savybes jis įgytų, tai daroma siekiant neutralizuoti pirmagimį, tvirtina K. Lemanas.
Vidurinės šeimos atžalos akyse pirmagimis susiglemžia visas privilegijas, turi viską, o štai vidurinieji privalo išmokti, kaip pasiekti ar išsireikalauti norimų dalykų. „Vidurinieji geriausi derybininkai“, – sako F. Sulloway‘us. Jie sukalbami, diplomatiški, linkę ieškoti kompromisų ir geba suvaldyti nusivylimą. Be to, jų lūkesčiai labai realistiški, tokie vaikai praktiškai niekad neišlempa ir užauga labai savarankiški žmonės. Neretai tokie vaikai šeimoje jaučiasi atstumti, todėl geba užmegzti tvirtą draugystę už šeimos ribų.
Garsiausi vidurinieji vaikai: Donaldas Trumpas, Elijah Woodas, Billas Gatesas, princesė Diana, Martinas Lutheris Kingas jaunesnysis.
Didžiausios pirmagimių godos: „Niekas manęs nesupranta, niekas nesiklauso, ką sakau“, „Vyresniam broliui tenka visa atsakomybė ir linksmybės, visi eina iš galvos dėl mažosios sesutės – jaučiuosi paliktas likimo valiai“.
Pagrandukai
Kai pasaulį išvysta paskutinis vaikas, tėvai kaip reikiant atsipalaiduoja, o ir turi tam pagrindo, nes puikiai žino, kaip reikia elgtis ir neina iš proto dėl smulkmenų. Taigi, šeimos pagrandukai neretai tampa tikrais šeimos laimės kūdikiais: jų pečius slegia mažiau atsakomybių, jie nerūpestingesni, lengvai bendraujantys, mėgstantys linksmintis, meilūs ir socialūs, moka prajuokinti.
Kaip ten bebūtų, jų gyvenimas nėra vien rožėmis klotas. Pagrandukai vyresnėlius regi kaip šaunesnius, greitesnius ir sumanesnius, nuo jų bando atsiriboti maištaudami, tvirtina F. Sulloway‘us. K. Lemanas (pats būdamas šeimos pagrandukas) su šiuo teiginiu sutinka: „Pagrandukai vadovaujasi „Aš jums dar parodysiu“ požiūriu“. Be to, pagrandukams labiausiai iš visų atžalų gresia būti išlepintiems ir tapti manipuliatoriais.
Garsiausi pagrandukai: Rosie O'Donnell, Halle Berry, Cameron Diaz, Paula Abdul ir Lucy Liu.
Didžiausios pagrandukų godos: „O kur mano kūdikystės nuotraukos?“, „Ar kada jūsų akyse užaugsiu?“, „Niekam tai, ką darau, neatrodo rimta ir verta dėmesio“, „Dar vienas išaugtas drabužis – nejaugi bent kartą negalima man nupirkti ką nors naujo?“.
Vienturčiai
Tiesą sakant, K. Lemanas tokius vaikus vadina superpirmagimiais: „Kaip ir pirmagimiai, jie pasitiki savimi, geba apginti savo nuomonę, nepaprastai atidūs detalėms, puikiai mokosi. Be to, daugiausia laiko praleidžia su suaugusiais, tad neretai patys ima elgtis kaip maži suaugusieji“.
Vienturčiams niekada gyvenime neteko kovoti dėl tėvų dėmesio ar dalintis savo žaislais su kitais šeimos vaikais, taigi tokie vaikai rizikuoja užaugti savanaudžiais žmonėmis. Be to, jie nuo mažų dienų jaučiasi itin svarbūs, tad kai įvykiai pakrypsta ne taip, kaip jie norėtų, pasijunta tiesiog sugniuždyti. Jų pavyzdžiai gyvenime – kompetentingi suaugusieji, tad vienturčiai dar labiau nei pirmagimiai rizikuoja tapti perfekcionistais.
Garsūs vienturčiai: Natalie Portman, Marija Šarapova, Tigeris Woodsas, Alicia Keys, Shane‘as Westas ir Jada Pinkett Smith.
Didžiausios vienturčių godos: „Visi tikisi, kad elgsiuosi kaip suaugęs“ „Kada turėsiu broliuką ar sesutę?“.
Dar šis tas
Lytis: Kartais neužtenka gimti pirmam, kad būtum laikomas pirmagimiu.
Yra kultūrų, kur tik berniukas laikomas pirmagimiu, nors ir turi keturias vyresnes seseris.
Amžiaus skirtumas: Gimimo eiliškumas ryškiausias tuo atveju, kai brolius ir seseris skiria nuo dvejų iki ketverių metų. Kuo didesnis amžiaus skirtumas, tuo didesnė tikimybė, kad vaikai elgsis kaip pirmagimiai ar vienturčiai. Kai vaikus skiria mažiau nei dveji metai, jie auga tarsi dvyniai.
Specialiųjų poreikių brolis ar sesuo: Kai į šeimą ateina mažylis su specialiaisiais poreikiais, jaunesni vaikai vėliau prisiima pirmagimio elgsenos modelį.
