Gimus vaikams tiek tėtis, tiek mama tampa geresniais žmonėmis. Na, mažiau keikiasi, stengiasi gražiau bendrauti, daugiau šypsosi ir viskas nutinka taip savaime, kad net nesuvoki, kada tai nutinka. Bet kad ir kokie kantrūs ir geri žmonės būtų tėvai, jie irgi gali supykti. Taip, kartais jie pyksta ant vaikų, kartais ant savęs, bet yra dar vienas momentas, kuris gali supykdyti net pačius ramiausius žmones.
Vaikų migdymas.
Negaliu sakyti, kad pykdo pats procesas, bet tikriausiai žinot tą jausmą / akimirką, kai vaikas tik tik užmigo, pavyko saugiai ištraukti nutirpusią savo ranką ir pagaliau atėjo ta valanda sau ant sofos, bet... Bet tada prasideda tai, dėl ko tėvai tampa itin jautrūs, kartais net pasiunta. Ta ramybė, kai girdi net savo kvėpavimą yra tokia trapi, jog netikėtai subraškėjęs sąnarys, gali visą darbą paversti bergždžiu. O juk ranka dar būna net neatitirpus. Atrodo, jau tuoj, tuoj veidą puoš nugalėtojo šypsena, bet tik pyst:
* Kaimynui iš viršaus kažkas sunkaus nukrenta ant žemės.
* Kažkam lauke reikia papypsinti. Ir dar tris kartus.
* Kažkas ima ir iššauna fejerverką.
* Išeinant iš kambario po kojom atsiranda garsus žaislas.
* Iš kažkur gatve pravažiuoja baikeriai.
* Pradeda verkti vaikai už sienų. Arba dainuoti.
* Kaimynui kaip tyčia prireikia kažką pagręžti, pakalti.
* Kieme bando apvogti mašiną su signalizacija.
* Jei jau visi turi mobilius, vienas neturės ir bandys prisišvilpti draugą po langais. Arba žmoną.
* Šuo iš viršaus nusprendžia patikrinti parketą nagais.
* Kažkas nusprendžia siubti namus.
* Katei iš šoninio buto prasideda morčius.
* Lopai nusprendžia palenktyniauti gatve.
* Pas kažką ant viso garso užgroja Despasito.
* Grindys išeinant subraška naujoje, anksčiau nebraškėjusioje, vietoje.
* Durų rankena arba vyriai išeinant „uždainuoja“.
Ir dar šimtai įvairių garsų, kurie tiesiog varo iš proto tėvus, nes tuo metu visi garsai lyg čirškiantis žadintuvas prie vaiko galvos.
Tad ramios aplinkos ir sėkmingo migdymo. Žinau, bus tų, kur sakys, kad vaikai turi miegoti patys. Tai taip, turi, bet vis tiek nemiega iki kokių septynių metų. Na, ir nuo kokių penkiolikos.
tėtis Simonas
Simonas Urbonas yra trijų vaikų tėtis, kuris mėgsta iššūkius ir eksperimentus. Taip pat jis domisi sveika gyvensena ir aktyviai imasi keisti tai, kas jo nuomone nėra gerai. Taip atsirado eksperimentas „Vaikas – ne šiukšlių dėžė“. Kitus tėvus Simonas įkvepia trumpais ir taikliais pasisakymais apie kasdienius iššūkius auginant vaikus.
Daugiau Simono tekstų rasite čia: https://www.facebook.com/Saimis
