Taigi nuo 2008 metų Eglė pradėjo dirbti pradinėje mokykloje prailgintos grupės vadove, o šiuo metu ji dirba vaikų darželio auklėtoja. Turėdama galimybę taikyti ilgametę patirtį ji kasdien stebi ir pati taiko suomiškus ankstyvojo ugdymo metodus.
„Nors mokiausi visai ne pedagogikos, įgijau profesinę kvalifikaciją, kuri suteikia galimybę dirbti su vaikais. Mano darbinė patirtis yra 9 metai. Darbdaviams aš patikau ir, nors būdama užsienietė, niekada nesulaukiau kritikos dėl savo darbo“, – sako Eglė. „Patekusi į ugdymo sritį aš tiesiog turėjau galimybę stebėti suomišką sistemą iš vidaus ir labai greitai supratau jos veikimo mechanizmą. Labai domėjausi viskuo, lankiau įvairius mokymus, kursus. Informacijos buvo labai daug ir labai kokybiškos“.
– Jau senokai gyvenate Suomijoje, atrodo, kai sukuri savo gyvenimą konkrečioje vietoje, pradedi gyventi tos šalies aktualijomis. Bet rašote lietuviams Lietuvoje?
– Žiniasklaida vis pateikia naujienų apie Suomijos švietimo reformas, ypatingą mokymo modelį. Matau lietuviškoje žiniasklaidoje daug sensacingų, iškraipytų faktų ir tiesiog paklydimo vertime (angl. lost in translation).
Norėdama išsklaidyti mitų ir sensacijų šydą ėmiausi kurti šviečiamąjį projektą lietuvių kalba. Savo pranešimuose remiuosi Suomijos švietimo sistemos dokumentais, moksliniais tyrimais ir literatūra, suomiškais informacijos sklaidos kanalais bei savo ilgamete darbine patirtimi.
O tuo pačiu metu sekdama Lietuvos žiniasklaidą mačiau, kaip trūksta informacijos Lietuvoje apie elmentariausius dalykus, žmonės iš nevilties nežino kaip elgtis su vaikais įvairiose situacijose. Lietuvos nebuvo pasiekę naujausi mokslinių tyrinėjimų rezultatai, literatūros taip pat nebuvo. Per trejus metus nuo mano rašymo pradžios situacija yra pasikeitusi į gerąją pusę. Informacijos daugėja, dalis jos pateikiama patraukliai, šiuolaikiškai. Bet jos sklaida ir pasiekiamumas dar yra mažas.
– Minėjote, kad norite išsklaidyti mitų apie Suomijos ugdymą šydą. Kokių mitų yra pasitaikę jūsų praktikoje, kai iškart norėjosi sėsti ir rašyti tai, kaip yra iš tiesų?
– Pavyzdžiui, buvo straipsnis prieš kokius 5 ar 6 metus, kad Suomijoje nėra egzaminų. Kitas straipsnis apie tai, kad suomiai nebesimokys rašyti ranka, o tik klaviatūra. Taip pat į Suomiją atvykstančių delegacijų dalyviai (pedagogai ar politikai, kurie lankosi Suomijos mokyklose) dažnai ką nors parašo, kaip toje Suomijoje neva yra. Kartais pataiko, bet dažnai jų rašiniuose yra ir klaidinančios informacijos. Blogiausia tai, kad lietuviai labai renką informaciją, bet kai ji klaidinga, tai iš jos daugiau bėdos nei naudos.
– Kas skatina/ įkvepia rašyti lietuviams apie Suomijos patirtis?
– Rašyti mane įkvepia Lietuvos žmonės, nes dažnai sulaukiu daug pozityvių įvertinimų, asmeninių padėkų, netgi tiesioginių klausimų iš šeimų, kurios susiduria su įvairiomis ugdymo įstaigų ar tiesiog vaikų ugdymo problemomis.
Savo tekstais aš bandau perduoti esminį suomiškos sistemos bruožą – pozityvumą ugdyme ir naudos vaiko gerovei ieškojimą visuose sprendimuose. Visose konfliktinėse situacijose tarp vaiko ir suaugusiojo aš visada palaikysiu vaiko pusę. Nes vaikas dar nėra brandus ir atsakingas už savo veiksmus, o mes, suaugusieji, juk turime žinių, išmanome visuomenės dėsnius. Todėl rodydami pavyzdį to turime išmokyti ir vaikus.
– Kokie asmeniniai iššūkiai, susiję su motinyste, jums buvo sudėtingiausiai įveikiami? Ar buvo nustebinusių atradimų?
– Augindama savo pačios atžalą dabar daugiau koncentruojuosi į informaciją, susijusią su tėvyste. Ir labai dažnai buitinėse situacijose pastebiu, kiek daug teorinių žinių dabar reikia pritaikyti praktikoje. Mums nepriimtinu vadinamas vaiko elgesys ( ožiukai, kaprizai ir pan.) visada turi priežastį, kurią ne taip jau sunku ir nustatyti. Tereikia šiek tiek dėmesingumo ir teorinių žinių. Ir apsišarvavus kantrybe visos problemos gali būti išspręstos.
Suomijoje vaikų auklėjimas ir ugdymas turi daug panašumų su matematika: yra sudarytos „formulės“ , „lygtys“, yra „kintamieji“ ir „nežinomieji“. Žinant taisykles tinkamą sprendimą surasti nėra sudėtinga.
Darbas su vaikais tiek namie, tiek ir ugdymo įstaigose gali būti lengvas, įdomus ir teikiantis daug džiaugsmo. Tereikia mokėti šiuolaikinio mokslo teorijas pritaikyti praktikoje. Daugelis tą moka ir daro. O tiems, kas jaučia, jog darbas einasi kažkaip ne taip, kaip norėtųsi, tereikia daugiau ir giliau pasisemti kokybiškos informacijos, nebijoti klausti patarimų.
– Nuo kokio amžiaus vaikai Suomijoje pradeda lankyti darželį ir kaip atrodo vaiko diena jame?
– Vaikai gali pradėti lankyti jau nuo 9 mėnesių. Lopšelinukų grupėje būna 12 vaikų iki 3 metų ir 3 ugdytojai (vaikų darželio mokytoja + 2 vaikų auklėtojos ( prižiūrėtojos)). Suomijoje vaikai kasdien po du kartus vedami į lauką. Darželis atsidaro 6.30 ar 7.00. Lopšelinukai ilsisi nuo maždaug 12 iki 14 val. O didesni nuo 13 iki 14 val. Nemiegantys vaikai eina į lovas kartu „pailsėti“. Jie ten gali tyliai vartyti knygutes ir gulėti. Po valandos išleidžiami į kitą patalpą tyliai žaisti. Miegamajame visada budi vienas suaugęs. Tėvai vaikus atsiima iš kiemo. Darželiai užsidaro 17 val. Esant reikalui, galima susitarti, kad 17.30.
– Lietuvoje šiuo metu daug ir aktyviai kalbama apie geresnę, labiau subalansuotą vaikų mitybą darželiuose ir apskritai. Ar Suomijoje ši sritis taip pat sustruktūruota ir aiški, kaip ir ugdymo klausimai?
– Visada yra dvi medalio pusės. Suomijoje taupant kaštus beveik nebeliko darželių, kurie patys gaminasi maistą. Jis yra atvežamas iš didelių virtuvių ir darželiuose pašildomas. Maistas čia subalansuotas, tėvams pageidaujant, vaikui tiekiamas ir vegetariškas maistas. Stengiamasi vartoti mažai cukraus. Jis šiaip visai neblogas, tačiau daržovės ir vaisiai tokie labai jau sintetiniai (nors būna daug ir dažnai).
Tiesa, stengiamasi racioną praturtinti ekologiškais makaronais ar ryžiais, kruopomis. Dažnai darželių šeimininkutės kepa duoną iš ekologiškų miltų. Sviesto čia negalima duoti, laikoma, kad jis kenkia sveikatai, tad duodamas tik margarinas. Gėrimas visada būna vanduo arba pienas, iš kurio pašalinti visi riebalai. Sultys ar kakava tik retkarčiais. Daug suomių tėvų, kurie propaguoja natūralų gyvenimą ir ekologiją, priekaištauja dėl darželių ir mokyklų maisto kokybės. Į tai atsižvelgiant ji yra vis pakoreguojama. Štai, pernai mokykloms pradėtas tiekti ir ekologiškas pienas gėrimui. Jame privalo būti pridėta vitamino D.
Tiesa, svarbu paminėti, kad Suomijoje labai rūpinamasi vaikų dantų sveikata. Čia gydytojai vos išdygus pirmiems pieniniams dantims jau rekomenduoja po valgio vartoti ksilitolo pastiles, kad neutralizuotų rūgštis. Darželiuose tokios pastilės duodamos vieną kartą.
– Ką reiškia būti mama Suomijoje?
– Atsakysiu, kad pirmiausia norėčiau papildyti klausimą, ką reiškia būti lietuve mama Suomijoje. Nes mama tai yra unikali profesija, nepriklausanti nuo geopolitinės padėties. O lietuvei mamai užsienyje auginti vaikus yra labai sunku dėl to, kad reikia ne tik ugdyti vaiką, bet ir mokyti lietuvių kalbos. Užsienyje gimusiam ir augančiam vaikui lietuvybė nėra tai, kaip mes ją įsivaizduojame su visais valstybiniais simboliais ir dideliu patriotizmu. Užsienyje gimusiam vaikui gimtinė yra ta šalis, kurioje yra namai. Augant kitoje šalyje lietuvybės yra tiek nedaug, kad reikia dėti labai dideles pastangas, norint bent šiek tiek perduoti lietuvišką identitetą ir kalbą. Aš asmeniškai verčiu į lietuvių kalbą populiariausias angliškas ar suomiškas vaikiškas daineles iš youtube ir dainuoju lietuviškai. Nepaisant visų pastangų, mano dukra vis vien traukia angliškai Twinkle twinkle little star.
