Kare kaip kare. Ant dviejų unitazų nepasėdėsi. Arba tu šitoj, arba kitoj pusėj. O ką vaizduoja geltonkasė Lietuva? Truputį čia dar paprekiausim su dviem žudikais.

Pasienio punktus su Baltarusija ir Rusija vis tiek teks uždaryti. Gali būti, dar šįmet. Bet Lietuva tai padarys ne iškelta galva, ne rodydama pavyzdį vokiečiams, ant kurių varome, o vilkdamasi iš paskos. Kaip dabar. Dūsaudama ir lekuodama, o ne didžiuodamasi, kad kruviniems agresoriams išklibino vieną kitą dantį.

Dviejų pasienio punktų uždarymo proga lekuota daugiau už visus Lietuvos brisius sudėjus. Kažkuri informavimo priemonė apskaičiavo, kiek Šumsko ir Tverečiaus apylinkių mažutėlių nebegalės palikti savo eurų Lukašenkos banditams išlaikyti. Taip liūdna ir jokio pozityvo?

O kaipgi, pozityvas yra. ELTA priminė, kad Muitinės departamento generalinis direktorius Žvironas sakė, jog Tverečiaus ir Šumsko kontrolės postų uždarymas krovinių judėjimo per sieną nesutrikdytų. O juk turėtų. Agresorius privalo būti uždarytas savo purvinam tvarte.

Viršūnėlės tik atsiprašinėjo. Sakė, kad nepakenks krovinių srautui tarp Lietuvos ir Ukrainos vaikų žudikų. Nepakenks kaimyninėms šalims, sakė premjerė.

Ekspremjeras Skvernelis giliau už kitus ten dūsavo, kad dviejų punktų pasienyje su Lukašendonija uždarymas – nieko gero, nes ten važiavo apsipirkti vargo Lietuva, kuri nebegali išmaitinti savo šeimų.

Rekordiniame karštyje perkaitusios kumelės sapnas. Buvęs policijos šefas dar kontrabandininkų galėjo pagailėti. Juk ir jie, jei jau taip korta paėjo, vargo Lietuva.

Jei ne Baltarusija, šimtai lietuvių numirtų iš bado, ania, ekspremjere? Reichui ir jo protektoratui pakaktų vienintelio to Skvernelio sakinio, kad FSB-KGB propagandinė akcija kviesti miršgyvius lietuvius į orkų rojų gelbėtis nuo bado mirties atsipirktų. Keista, kad propagandonai Simonian su Solovjovu dar nepakvietė į orkų tėvėšabašą. Vardan tos išmirštančios.

Niekas Lietuvoj iš bado dar nemirė ir nemirs. Į Baltarusiją apsipirkti tie žmonės važinėja ne todėl, kad yra vargo Lietuva. Priešingai, tie žmonės vargo Lietuva yra todėl, kad ir po 33 metų laisvės tebežiūri į Rusiją ir Baltarusiją kaip į prarastą Stalino saulę. Spoksodamas iki išnaktų į reicho propagandos televizorių pasiturinčiu netapsi.

Visos vyriausybės, įskaitant Skvernelio, paliko juos likimo valiai, tik čirpino smuikeliu su koloradkės riteriu Tomaszewskiu. Šimonytės Vyriausybė net nebandė užkirsti kelio propagandinei FSB-KGB akcijai „kviesk mirštantį lietuvį“. Tik „ragino“ žmones nevažiuoti į Baltarusiją. Net valstybės pareigūnai (?) turėjo teisę tapti maišelninkais.

Ką galėjo padaryti valdžia?

Lietuva yra demokratinė valstybė, todėl negali uždrausti žmonėms važiuoti net ir pas velnią obuoliauti. Bet Lietuva galėjo laikinai, kol vyksta karas, uždrausti įsivežti iš Baltarusijos ir Rusijos cigarečių, alkoholio, maisto produktų ir drabužių. Nė vieneto, ir taškas.

Tai ko pakišinėjate Lietuvą? Ko atsiprašinėjam?

Lukašenka yra toks pat karo nusikaltėlis kaip ir Putinas. Tai Baltarusija pagrobė keleivinį lėktuvą, skridusį iš Atėnų į Vilnių, o iš jo – du Lietuvos prieglobstį turėjusius žmones. Tai Baltarusija paleido į Lietuvą tūkstančius specialiai iš Irako ir Sirijos atsigabentų migrantų. Tai Lukašenkos KGB kariškiai voromis varė juos per sieną į Lietuvą. Lietuvai tai kainavo šimtus milijonų eurų, jei priskaičiuosime ir koncertinos statybą.

Baltarusija leido rusams pulti Ukrainą iš savo teritorijos. Perdavė milžinišką kiekį artilerijos amunicijos ir šarvuotos technikos, kuri daužo Ukrainą. Grobia Ukrainos vaikus. O Lietuva vis tiek atsiprašinėja, tūpčioja.

Tą patį rytą, kai Rusijos balistinė raketa smogė Černihivo teatrui – tai buvo 83-iasis rusų sudaužytas teatras per šį karą – ir užmušė šešiametę Sofiją bei dar 6 žmones, į Kenos stotį, kuri yra šalia Šumsko pasienio punkto, pagal tvarkaraštį įvažiavo traukinys Maskva – Kaliningradas.

Vilniuje šis traukinys nestoja. Iš traukinio išlipo rusai, daug rusų, turinčių kitų šalių, o gal ir Lietuvos išduotas Šengeno vizas. Kažkas pasiliks Lietuvoje, kažkas keliaus į Vokietiją, Italiją. Po kurio laiko grįš į reichą. Tikrai ne fašistinio reicho priešai. Ne Lietuvos ir juolab ne Ukrainos draugai. Per Keną reicho gyventojams tiesiog patogiau ir pigiau nei per Stambulą ar Helsinkį.

Niekas jų nepaklausė, kieno Krymas. Jokių metalo ieškiklių, rentgeno. Net Ukrainos vėliava akių čia nebado. Muitinė ir patikra dėl akių, galima prasmukti ir be patikros. Diversantų rojus.

Po valandos iš Kenos „gerieji“ rusai išvyko traukiniu į Vilnių. Maždaug tuo metu rusų raketa pataikė į Černihivo teatrą. Bet valdžioje anei opozicijoje nėra nė vieno žmogaus, kuris pajėgtų tarp tų taškų – taikaus Kenos stoties vaizdo su išvykimo laukiančiais rusų krovinių sąstatais į Karaliaučių ir užmuštos šešiametės Sofijos – nubrėžti tiesę.

Politikos nėra. Tik myžčiojimai ir užkeikimai.

Lietuva – Baltijos šalių lyderė pagal prekybos su Vidurinės Azijos šalimis augimą. Ką tai reiškia? Tai, kad Lietuva spartuoliškai padeda Rusijos reichui apeiti ES sankcijas, už kurias pati kryžium gulė.

Kriterijus nesuteikti baltarusiui prieglobsčio – tarnyba Baltarusijos armijoje. Sako, VSD taip sumąstė, kad eilinis ir pulkininkas – vienodai mums pavojingi. Sun-Tzu grabe išsižiojęs.

Kitas kriterijus – klausimas, kieno Krymas? Kvantinė fizika agentams ir diversantams, ne kitaip. O dabar dar iš Šapokos istorijos romantikos kyla trečiasis, pats galingiausias: jei baltarusis, žaltys, mano, kad jis LDK buvo svarbesnis už lietuvį ir žemaitį, banas jam ant sienos, net jei tas atentatą prieš kolhozenfuhrerį rengė.

Bet šiaip tai, sako Lietuvos oficiali doktrina, Rusijos reicho protektoratas Baltarusija, nėra toks blogas kaip reichas. Laikykitės ten ir laikykite toliau taip, mojuoja Maskva, ašaromis dėl vargo Lietuvos pasitikinti.

Rusai, kelias dienas staugę, kad varo užkariauti Žemės palydovo, žiebėsi snukiu į mėnulio akmenis. Geltonkasė Lietuva vis į Lukašenkos sterblę pataiko. Per pačius karščius fu, kaip ten dvokia. Bet vis dar apstu tokių, kuriems ramunėlėmis ir medetkomis.