Tik šis reiškinys turi ir kitą pusę – verkiantys paprastai pamiršta paminėti, kiek jie yra pasiryžę mokėti darbuotojams mūsų europinį pragyvenimo lygį pasiekusioje valstybėje. Ne viena įmonė, pamėginusi pagudrauti ir persistengusi su atleidimais, kai netikėtai gavo užsakymų, pradėjo skambinėti buvusiam personalui ir siūlyti… grįžti už didesnį atlyginimą. Ir, o siaube, išgirdo, kad žmonės jau dirba, gauna padoriai ir pas buvusį darbdavį kulniuoti net neplanuoja.
Čia kalba apie darbuotojus, kurie gauna kiek daugiau nei minimumą ir kartu, prašydami didesnės algos, tarsi mėgina apiplėšti skurstančius milijonierius. Kita vertus, Lietuva turi gigantiškų nenaudojamų darbo jėgos išteklių, tačiau tam reikėtų truputį pasijudinti, pakeisti keletą teisės aktų ir darbdaviams supaprastinti sąlygas. Pavyzdžiui, moksleivių darbas – Skandinavijoje seniai įprasta, kad degalinių ir parduotuvių kasose sėdi vaikai. Niekam nuo to nieko blogo nenutinka.
Anot SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, kai kuriose šalyse klientų jau trūksta, tad ir paslaugų kainos mažinamos. Akivaizdžiausiai tai matyti kalbant apie maitinimą ir nakvynę. Ekonomistai aiškina – nuo turizmo labiau priklausanti Estija kainas buvo priversta mažinti, kad sulauktų bent kiek klientų. Lietuvoje, priešingai – net ir pakėlus kainas, žmonės naudojasi paslaugomis. Po tokio kainų šuolio, ekspertų skaičiavimu, Lietuva ne tik pasivijo Latviją bei Estiją, bet ir baigia pralenkti Pietų Europą.
„Nereikėtų turėti iliuzijų, kad kainos bent jau tokiais tempais gali augti ir ateityje. Pavyzdžiui, restoranų kainos Lietuvoje didesnės nei Portugalijoje, tai yra labai panašaus lygio kaip Graikijoje, Ispanijoje“, – svarstė „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Ypač groteskiškai šiame fone nuskambėjo Evaldos Šiškauskienės, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (rekvizitai.lt duomenimis, vidutinis atlyginimas ten apie 1800 eurų į rankas), pareiškimas: „Kai išmirs vyresnio amžiaus karta, neįsivaizduoju, kas dirbs mūsų sektoriuje.“
„Žmogus, kuris gerai dirba, jis ir užsidirba. Paklauskite, kiek gauna šefai, kiek gauna žmonės, turintys išsilavinimą, profesiją ir patirties. Bet ateina vaikelis, kuris nieko nesugeba, dirbti padavėju ir nori tūkstančio eurų. Tu jį apmokai, bet jis gali po dviejų dienų apsisukti ant kulno ir nueiti kitur, nes čia reikia keltis 6 ryto ir padavinėti pusryčius, indus nurinkti, ir jis pagalvoja, kad per sunku. Tad, kai išmirs vyresnio amžiaus karta, neįsivaizduoju, kas dirbs tokius darbus. <…>. Jaunimas visur ieško geresnių sąlygų ir juos darbas visada turi džiuginti. Formuojasi visiškai kitokia karta“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė E. Šiškauskienė.
„Mes tą jaučiame ir profesinėse mokyklose bei kolegijose, kur jaunimas tokiais kiekiais nebestoja mokytis mums reikalingų profesijų. Reikia vėl susigrąžinti tą autoritetą“, – pridūrė ji. Pasak asociacijos prezidentės, galimas problemos sprendimas būtų darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimas.
Metame akį, kiek vidutiniškai mokama tokiose įmonėse, ir, atrodo, ponia prezidentė truputį pagražino skaičius.
Tuose pačiuose rekvizitai.lt čiumpame „Amber Food“, valdančią „Charlie pizza“, „Katpėdėlę“, „La Crepe“. Čia pluša 955 darbuotojai, atlyginimų mediana 1 047,7 euro, arba kiek daugiau nei 740 eurų į rankas. Tūkstančiu eurų nekvepia. Bendras atlyginimų vidurkis 1300,53 eurai, arba apie 870 eurų į rankas.
Parodykite man sveiko proto žmogų, kuris eitų studijuoti barmeno ar virėjo specialybės, kad Vilniuje ar Kaune galėtų gauti 740 eurų atlyginimą.
Ir tai toli gražu ne kuo nors išskirtinė įmonė ar sektorius. Politikai dažnai mėgsta kalbėti apie įvairius planus ir strategijas, kaip gaivinti regionus ir į ten kviesti žmones. Tačiau pamiršta paminėti, kad atokesniuose regionuose daugumos svajonė – tapti valdininku, kuris gaus tokį pat atlyginimą kaip ir Vilniuje. Galvoti apie karjerą versle, kaip čia švelniau pasakius, sudėtinga.
Gyvenujurbarke.lt duomenimis, Jurbarko savivaldybės gyventojams vidutiniškai priskaičiuojama 1542,7 euro, išmokama 999,3 euro. Per pastarąjį ketvirtį atlyginimai padidėjo 5,9 proc., per metus – 15,6 proc. O vidutinė metinė infliacija, statistikų skaičiavimais, 2022 metais sudarė 18,9 proc. ir gerokai prašoko realių pajamų augimą.
Blogiausia, kad tą tūkstantį į rankas gauna anaiptol ne visi. Iš didžiųjų įmonių Jurbarke daugiausia uždirba „A. Žilinskio ir Ko“, UAB darbuotojai. Jų vidutinis atlyginimas popieriuje – 2075 Eur, į rankas – apie 1250 eurų. Panašų vidutinį atlyginimą gauna ir Jurbarko ligoninės darbuotojai: ant popieriaus – 2064 eurai. UAB „Dainiai“ savo darbuotojams nemoka net vidutinio atlyginimo. Jiems priskaičiuojama vidutiniškai po 1390 eurų, išmokama vidutiniškai 900 eurų.
Balandžio mėnesio duomenimis, visiškai vidutinį statistinį atlyginimą – 1597 eurus popieriuje – uždirba UAB „Jurmelsta“ darbuotojai. Šiek tiek mažiau kaip vidutinis atlyginimas, tai yra 1469 eurai, per mėnesį priskaičiuojama Smalininkų senjorų namų darbuotojams. Gerokai mažiau, vidutiniškai tik 1323 eurai per mėnesį, priskaičiuojama Smalininkuose veikiančios medžio apdirbimo įmonės UAB „Jurlota“ darbuotojams.
UAB „Dirginta“ darbuotojų vidutinis atlyginimas prilygsta minimaliai mėnesinei algai – 840 eurų per mėnesį, tad ten dirbantys žmonės gauna vos per 600 eurų. Tokį atlyginimą gauna ir dauguma kitų mažų prekybos bei paslaugų įmonių darbuotojų.
O štai Jurbarko savivaldybės administracijos (kartu su seniūnijomis) darbuotojų vidutinis atlyginimas didesnis nei „statistinis“ – 1731 euras popieriuje, arba maždaug 1100 eurų į rankas. Tačiau rekvizitai.lt nurodo, kad Jurbarko savivaldybės administracijos darbuotojams dar mokamos „kitos atlyginimo formos“ – balandžio mėnesį tai sudarė 624,9 euro.
Palyginimui, vienoje didžiausių Vilkaviškio rajono įmonių UAB „Vilkasta“ (75 darbuotojai) atlyginimų mediana 1 173,89 Eur, arba kiek virš 800 eurų į rankas. Vilkaviškio rajono savivaldybėje mediana 1,774,40 Eur, arba 1119 į rankas.
Nereikia verkti, kad nėra iš ko mokėti, nes žmonės dirba prastai, neproduktyviai ir praktiškai apiplėšinėja darbdavį. Efektyvumas – įmonės vadovų, ne darbuotojų, problema. Statybininkas iš algos vietoj kastuvo nepirks ekskavatoriaus, kad darbdavio labui galėtų nuveikti daugiau.
Europos investicinio banko apklausos rodo, kad Lietuvoje, palyginti su ES, darbuotojams skiriama mažiausiai laiko mokytis. Kalbant apie investicijas į gamybinius įrenginius Lietuva netgi savo regione metai iš metų nuosekliai atsilieka nuo Estijos, Latvijos, Vengrijos ar net Rumunijos.
Lietuvoje dvigubai daugiau apklaustų smulkiųjų vidutinių įmonių teigia, kad jos neturi finansavimo šaltinių. Lietuvoje BVP dalis, tenkanti investicijoms į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą, – triskart mažesnė nei ES vidurkis. Tik 13,6 proc. darbuotojų dirba pažangiuose ir žinių reikalaujančiuose sektoriuose Lietuvoje.
Klausimai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei visai Vyriausybei:
Grįžkime į pradžią – kodėl šią vasarą dešimtys, o gal net tūkstančiai paauglių, skirtingai nei Skandinavijoje, trinsis namuose, o ne užsiims sezoniniais darbais? Ar kas nors blogo nutiks išpuoselėtam vaikeliui, jei jis per dieną kelias dienas pasėdės parduotuvės kasoje arba paplušės sandėlyje? Ne visi nori minti maisto išvežiotojų pedalus.
Kodėl mes trokštame įsivežti kuo daugiau pigių darbuotojų, užuot skatinę įmones investuoti į mokymus ir technologijas, leidžiančias kurti vis didesnę pridėtinę vertę? Didžiuotis keistais reitingais ir tuo, kad Rumunija mus jau lenkia, ne tas pats, kas realius darbus dirbti.
Kada pagaliau atsiras rišli regionų vystymo politika? Pavyzdžiui, senelių namų kompleksai Veisiejuose, kur šalia – Druskininkai su visomis reabilitacijai reikalingomis paslaugomis? (Čia ne mano, o kolegos Romo Sadausko idėja.) Tokių nišų galima rasti kiekvienam regionui, netgi tiems, kur merų fantazija baigiasi ties tris kartus per kadenciją miestelio centre perklotomis trinkelėmis.
Autorius feisbuke.
