Generalinė prokuratūra konstatavo, kad „2019 metų pavasarį tuometiniam Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui adresuotas kreipimasis liko tinkamai pagal galiojančius teisės aktus neišnagrinėtas ir neįvertintas, todėl aktuali medžiaga perduotina parlamentinę žvalgybos institucijų kontrolę vykdančiam Seimo komitetui.“
Medžiaga NSGK perduota motyvuojant, jog „žvalgybos institucijų kontrolė nėra priskirta prokuratūros veiklos sričiai.“
Generalinė prokuratūra pati galėjo įvertinti aktualią informaciją ir apginti pranešėją, nes tą daryti ją įpareigoja įstatymas. Ir problema ne vien žvalgybos institucijų kontrolė. Svarbiausia problema yra pranešėjo institucija ir kas yra ar bus daroma, siekiant išlaikyti bent tam tikrą šio fenomeno gyvybingumą.
Štai ką į mano oficialius klausimus yra atsakiusi Generalinė prokuratūra.
Prašome informuoti, kas jau yra padaryta ar bus daroma dėl pranešėjo, VSD pareigūno, kuris viešai yra minimas kaip Tomas Gailius, pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) šiuos straipsnius:
1. 5 straipsnio 5 dalį – kokie yra priimti sprendimai dėl pranešėjo apsaugos, skatinimo, pagalbos jam priemonių taikymo;
Atsakymas. Atsakymo pateikimas negalimas dėl toliau nurodomų konfidencialumo reikalavimų...
2. 8 straipsnio 2 dalį – konfidencialumo užtikrinimas: 3 – draudimas daryti neigiamą poveikį, atsižvelgiant į tai, kad pagal viešai prieinamą informaciją, bent trys, esami ar buvę, VSD pareigūnai, dalyvavo atskleidžiant pranešėjo tapatybę bei pateikė informaciją, tariamai kompromituojančią pranešėją, jo šeimos narius. Prašome išsiaiškinti, kas tie asmenys, ir nustatyti jų teisinę atsakomybę, ir ar tie asmenys galėjo veikti VSD, kaip institucijos, ar jos atskirų pareigūnų nurodymu arba žinojimu;
Atsakymas. ...Generalinė prokuratūra nėra gavusi duomenų, kad kuri nors institucija, įstaiga ar jos darbuotojai būtų atskleidę konfidencialią informaciją apie pranešėjus.
3. 9 straipsnio 2 dalį – kokia yra, jei yra, VSD, kaip institucijos, ar jos pareigūnų atsakomybė, kad nebuvo užtikrintas pranešėjo konfidencialumas;
Atsakymas. ...reglamentavimas leidžia teigti, kad institucijai negali būti taikoma atsakomybė už konfidencialumo atskleidimą. Tam tikros institucijos pareigūnams už konfidencialios informacijos atskleidimą galėtų būti taikoma Administracinių nusižengimų kodekso 5551 straipsnyje numatyta atsakomybė, jei administracinės teisenos metu būtų įrodyta jų kaltė.
4. 10 straipsnį – draudimas daryti neigiamą poveikį, 2 dalies 7 punktą – bauginti; 17) kelti abejones dėl kompetencijos; 19) perduoti tretiesiems asmenims neigiamą informaciją apie jį; 22) daryti žalą (įskaitant žalą asmens reputacijai, ypač socialiniuose tinkluose); 3 dalį – draudžiama daryti neigiamą poveikį ir informaciją apie pažeidimą pateikusio asmens ar pranešėjo šeimos nariams – šiuo atveju, vaikams. Prašome nustatyti visų asmenų, dalyvavusių šiuose neteisėtuose veiksmuose, teisinę atsakomybę.
Atsakymas. ...Pranešėjas turi teisę kreiptis dėl teisminės peržiūros remdamasis visomis konkrečiomis kiekvienos bylos aplinkybėmis ir tik teismas gali nuspręsti, ar neigiami padariniai dėl pranešimo pateikimo turi būti pašalinti atsižvelgiant į procedūras, nustatytas darbo ar tarnybos santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose.
Iš žiniasklaidos mums yra žinoma, kad anksčiau Generalinė prokuratūra yra priėmusi sprendimą, kad pranešėjo suteikta informacija nepasitvirtino.
5. Jeigu informacija nebuvo patvirtinta, bet pranešėjui nebuvo panaikintas pranešėjo statutas pagal Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, kad pranešėjas tyčia pateikė melagingą informaciją, ar tai reiškia, kad nėra duomenų, kad pranešėjas tyčia teikė melagingą informaciją, bet Generalinė prokuratūra pagal surinktą medžiagą negali kol kas patvirtinti pranešėjo informacijos tikrumo?
6. Ar Generalinė prokuratūra atsižvelgia į naujai viešai atsiradusią informaciją ir nesiruošia atnaujinti tyrimo bei įvertinti veiklos teisėtumą pagal šiuos liudijimo epizodus?
7. Kas sudarė ir VSD direktoriui atnešė G. Nausėdos aplinkos sąrašus? Kokiais teisės aktais remiantis buvo atliktas tyrimas? Kam ir ar teisėtai buvo perduota surinkta informacija ir kas žinojo apie tam tikrų asmenų patikimumą?
8. Ar teisėtai buvo renkama ir dalijamasi informacija apie V. Ušacką?
9. Ar buvo tiriama J. Vaičaičio, V. Sutkaus, A. ir V. Nikitinų veikla, pagal viešus liudijimus galimai neteisėtai rinkusių lėšas G. Nausėdos rinkimų kampanijai?
10. Ar buvo tiriamas galimas faktas, kad VSD direktorius galimai teikė tikrovės neatitinkančią informaciją NSGK apie kitų kandidatų į prezidentus aplinkos tikrinimą?
11. Ar buvo patvirtintas VSD direktoriaus draugo draugės operatyvinio tikrinimo teisėtumas?
12. Kokia išvada padaryta dėl A. Stončaičio leidimo dirbti su slapta informacija viešai paskelbtų faktų?
13. Kiti viešai žinomi epizodai susieti su prezidentinės kampanijos finansavimais, galima neteisėta įtaka Prezidentui.
Atsakymas į šiuos klausimus apibendrintas. 5–13. 2023 m. kovo 1 d. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentui generalinės prokurorės pavedimu buvo nurodyta patikrinti Generalinėje prokuratūroje ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje turimą medžiagą, susijusią su klausimais dėl Valstybės saugumo departamento vadovų veiksmų teisėtumo nurodant rinkti informaciją apie asmenis. Susipažinus su šio patikrinimo išvada ir atsižvelgus į tai, kad žvalgybos institucijų kontrolė nėra priskirta prokuratūros veiklos sričiai, visa aktuali medžiaga perduota pagal kompetenciją Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui toliau ją vertinti ir priimti sprendimą....
Kokias galime padaryti išvadas iš atsakymų?
Generalinė prokuratūra, nors pagal įstatymą numatyta jos kaip kompetentingos institucijos atsakomybė, nesiėmė ir, atrodo, nesiruošia toliau imtis jokių teisinių žingsnių, siekdama prasklaidyti miglas šioje istorijoje. Naudojamasi įstatymo spragomis arba įstatymas kūrybiškai interpretuojamas, kad tik nieko nereiktų daryti.
Todėl Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, atsakingam už žvalgybos institucijų kontrolę, belieka vienintelis kelias – imtis atsakomybės ir, gavus Seimo įgaliojimus, pradėti parlamentinį tyrimą bei pateikti pataisas „pranešėjo įstatymui“, kad kompetentingoms institucijoms ateityje nepavyktų išvengti įsipareigojimų vykdyti teisingumą Lietuvoje.