Karas + krizė + belaikiai rinkimai = 2008-ųjų Kalėdos? O jau po to, kaip priklauso, – dar vienas naktinis mokesčių perversmas?
Bet ar gali taip būti? Ne karo metas, norėjot pasakyti? Taigi kad karo. Dar blogiau, kad antras ketvirtis iš eilės traukiasi ir Vokietijos ekonomika. Kai Vokietijos pramonė nusičiaudi, Lietuvos pramonė atgula. Pradžiai – į sandėlius. Fabrikų sandėliai pilni gatavos produkcijos. Sako, atrodo kaip 2009-ųjų sausį.
– dar vienas naktinis mokesčių perversmas?
Arti penktadalio eksporto į Vokietiją – baldai, medienos dirbiniai ir medienos žaliava. Lietuva daug gamina ir Vokietijos automobilių pramonei. Vokiečiai pirko mažiau naujų automobilių. Chemijos, odų ir tekstilės pramonė taip pat juda trečia pavara. Ir dar gali būti, kad padidėjusios bankų palūkanos iki čia dar neatėjo.
Sako, kad Vokietijos pramonės smukimas gali būti lėtas ir ilgas. Tiesa, jei tikėti kancleriu Scholzu, Vokietijos ekonomikos perspektyvos „labai geros“.
Bet, jei pakratytume atmintį ar paprašytume gūglo priminti, tai ir Kirkilas likus penkioms minutėms iki krizės taip pat gražiai pasakojo. O tuo metu recesijos tikimybė kaip pakankamai reali vertinama Kinijoje, Šveicarijoje, Ispanijoje, Meksikoje, Brazilijoje ir Pietų Korėjoje.
Puslaidininkių atsargos Pietų Korėjos sandėliuose balandį išaugo 83 proc. Paskutinįsyk toks jų užpildymo šuolis buvo 2016 m. Puslaidininkių pardavimai mažėjo trečdaliu, mikroschemų – penktadaliu. Nereikia galingos vaizduotės primesti, kur ir kiek nebesisuka ekonomikos girnų.
Prognozuoti sudėtinga, ypač ateitį? Vienareikšmiškai taip. O jei krizė, tai pirmi nukritom, pirmi ir atsikelsim? Taip, bet pirmiausia teks nukristi. O jei teks, jei karas ir krizė + belaikiai rinkimai, šį tą reikėtų palyginti. Pvz., kuo 2023-iųjų pab. Lietuva skirsis nuo 2008-ųjų pab. Lietuvos?
Trys skirtumai ir visi – ne į gera. 2008-ųjų pab. valstybės skola siekė 17,4 mlrd. litų. Litų, ne eurų. Vos 5 mlrd. eurų. Viso labo 15,6 proc. bendrojo vidaus produkto. Dabar valstybės skola nominaliai net šešis kartus didesnė – 30,2 mlrd. eurų, o tai 43 proc. BVP.
Tai dar pusė velnio – ne Italija. Bet prieš 15 metų lietuviai dar buvo labai neišlepę žmonės. Ką tik iškepti, tik nominalūs europiečiai, senoviškai liberaliai mąstę, kad skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas.
Kiekvienas sukosi kaip išmanė, nelaukdamas, kol premjeras Kubilius duos. Senjorai tik meldė, kad neatimtų pensijų, bet ir tas karpė, o dirbantiems pensininkams dar blogiau buvo. Ir tai kažkaip visiems suėjo. Nors zyzimo ir net Seimo langų daužymo vis dėlto būta.
Dabar į krizę – jei tokia tikrai ištiks, nes krizės ištinka staigiai, apie jas per televizijas ir portalus pusmetį nesvarsto – ateitų europinio gyvenimo ir populistinių valdžių išlepintas lietuvis.
Per pandemiją valstybė taškė pinigus ir pensininkams, ir verslininkams. Algos, ir ne tik minimalios, lipo iš puodo kaip velykinio pyrago tešla. Pensijos didėjo bent po dešimt procentų kasmet, ir tai jau gulė ne tik ant „Sodros“, bet ir valstybės biudžeto pastolių.
Pinigai, teisybė, nekainavo. Bankų palūkanos sukosi apie nulį. Bet, kaip žinoma, pasiskolintus pinigus vis tiek kada nors reikia grąžinti. O lietuviai į recesiją, meiliai vadinamą technine, ateina su šv. įsitikinimu, kad valdžia ir darbdaviai privalo duoti tiek, kiek jiems reikia.
Trečia, 2009-aisiais nebuvo karo. O dabar Europoje vyksta didžiausias karas po Antrojo pasaulinio. Lietuva, kaip ir visa ES, išskyrus Vengriją, kare dalyvauja. Pinigais ir ginklais remia Ukrainą, kuri savo karių, civilių ir vaikų krauju gina visų lietuvių (net ir tų, kurie vynioja į vatą fašistinės Rusijos karo nusikaltimus) laisvę.
Anuomet gynybai skirti pinigai buvo sumažėję iki – jūs tuo nepatikėsit – 0,8 proc. BVP. Nepaisant fakto, kad Rusija ką tik buvo užpuolusi Gruziją. Bet anas karas truko tik tris planuotas dienas, tai nesujaudino anei į valdžą atėjusių konservatorių ir liberalų, anei ką tik išrinktos prezidentės. Viskas, įskaitant krašto gynybą, buvo sudeginta ant krizės aukuro.
Prezidentė Grybauskaitė kadencijos pradžioj tarpdury (kitur, kaip ir dabartinis, bendravo tik su dvaro liaupsintojais) žurnalistų paklausta apie menką BVP dalį gynybai, atrėžė: ką už papildomą milijardų litų nupirktum – tris tankus (tankų už tiek būtų išėję bent 60-70, bet niekam ir tai anuomet nerūpėjo), geriau pensijas padidinti.
Dabar net Karbauskis su Blinkevičiūte ar net pats Žemaitaitis šitaip maskoliškai gali garsiai pasvajoti nebent virtuvėje. BVP dalį, skirtą gynybai, reiktų didinti bent iki 3,5 proc. – Lenkija eina 4,5 proc. BVP farvateriu. Realią kariuomenę Lietuva vis dar tik kuria. Būtų gerai pagaliau sukurti. Nepaisant to, ar ištiks krizė, ar techninė recesija švelniai pereis į techninį augimą.
O tada prieina G.Landsbergis ir sako: ai, nusišvilpt į tą krizę, jos gali ir nebūti, tai padarom pirmalaikius rinkimus. Nors nė viena gyva būtybė žemėj, net jis pats su Šimonyte netiki, kad ta jų koalicija po rinkimų turi bent vieną šansą iš milijono išlaikyti valdžią.
Jei pirmalaikiai rinkimai įvyktų, kaip siūloma, rugsėjo 10-ąją, 2024-ųjų biudžetą dėlios Blinkevičiūtė, Karbauskis ir Skvernelis.
Kaip ta miela maloni kompanija, o ypač jų rinkėjai, žiūrės į pinigus krašto apsaugai? Iš visų kerčių kaip iš Dantės pragaro ratų aidint dejonėms dėl nebemokamų ir sumažintų algų, nedarbo ar tik negalėjimo nuvaryti į Palangą pagerti. Kai kuriems garbiems ponams net poros dienų eismo apribojimai dėl NATO samito, katras kitąkart Vilniuj bus tik po 33 metų, ligą įvarė.
Kas iš tų tankų? Kam mums tie haimarsai, kuriuos Anušauskas žadėjo ne tai 2027-aisiais, ne tai dar vėliau? Geriau kiekvienam po šimtą. O dar geriau iškart po du.
Atgis antivakseriai ir pseudopacifistai, greituoju būdu reanimuosis pridususi penktoji kolona. Choru keiks Briuselį, NATO, paramą Ukrainai ir Zelenskį. Tas vaizdas turėtų stotis prieš akis kiekvieno konservatoriaus, liberalo ir laisviečio, prieš spaudžiant Seimo balsavimo mygtuką už pirmalaikius rinkimus.
Po 74 Seimo daugumos pirštais – lemtingi pusantrų karo ir krizės metų. Pusantrų metų karo ir krizės prilygsta dešimtmečiams taikos ir ekonomikos pakilimo. Kurie – visai galimas daiktas – gali stoti jau 2024-ųjų spalį, kai Lietuvoje numatyti eiliniai Seimo rinkimai.
