Tokie skandalai nieko naujo Vakarų Europos demokratijose, paskutinis toks buvo Jungtinėje Karalystėje, kur parlamentarai jų veiklai skirtas lėšas taškė bet kam, pavyzdžiui narkotikams, prezervatyvams ar pirkdavo plaukiojančius namelius antims savo sodybų prūdeliuose. Po šio skandalo Britų vyriausybę paliko 6 ministrai, dešimtys parlamentarų atsistatydino, dešimtys buvo nuteisti realia laisvės atėmimo bausme už dokumentų klastojimą. Į valstybės biudžetą grąžinta milijonas svarų sterlingų.
Kažkas panašaus laukia ir Lietuvos savivaldos tarybos narių, kurių išlaidas dabar vertina prokurorai. Ir tai teisinga – prisidirbai, turi atsakyti.
Svarbiausia, kad planuojami įstatymų pakeitimai ir patobulinimai būtų realiai skirti pagerinti tarybos narių darbą, o ne užkardyti galimus sukčiavimo atvejus. Nuo kokybiško tarybos narių darbo priklauso mūsų miestų konkurencingumas ir valstybės ekonomika.
Kaip teigia sociologai, tik apie 5 proc. visuomenės narių linkę į nusikaltimus, o apie 20 proc. tai daro aplinkybių verčiami, o daugiau nei 70 proc. visuomenės yra įstatymų besilaikantys ir padorūs visuomenės nariai. Todėl teisėkūra turi būti orientuota į tuos 70 proc., o ne į potencialius „žulikus“. Ir tai yra pagrindinis skirtumas tarp Vakarų Europos ir Lietuvos įstatymų leidėjų. Mūsų valdžios pagrindinis tikslas – dar daugiau drausti, kontroliuoti ar bausti. Būtent tokius teiginius ir iniciatyvas girdime vos ne kiekvieną kartą, kai įvyksta koks nors rezonansinis įvykis. Tačiau tai padaro kuriančios visuomenės gyvenimą ir darbą neįmanomu, o nepasitikėjimo savo visuomene demonstravimas, atkuria buvusio sovietmečio atmosferą. Vakarų visuomenė pagrįsta pasitikėjimu ir susiformavusiomis socialinėmis normomis, ir visa tai turime išsiugdyti. Taip, tam reikia kantrybės ir pastangų.
Seimo Pirmininkės pasiūlytas visuomenėje kilusias aistras dėl vadinamojo čekučių skandalo gesinimo būdas yra nepriimtinas ir yra grįžimas atgal, o kartu tai visiškas savivaldos veiklos neišmanymas. Šią savaitę užregistruotose įstatymo pataisose siūloma eiti paprasčiausiu keliu – siekiant užkirsti vietos politikų piktnaudžiavimą veiklai skirtomis lėšomis, siūloma nustatyti fiksuotus tarybos narių atlyginimus ir atsisakyti kanceliarinių išmokų. Tiksliau kompensacija už darbą siektų 20 procentų mero algos, tai yra, pavyzdžiui Vilniaus mieste apie 800 eurų, o atmetus mokesčius – apie 600 eurų. Atrodo, pasiūlytų pakeitimų tikslas vienas, kuo skubiau įstatymo pagalba atsikratyti pareigos rinkti išlaidas pateisinančius dokumentus ir tai paslėpti po atlyginimu.
Niekas neabejoja, kad išmokų sistemą reikia keisti, tačiau akivaizdu, kad Seimui tokia skuba reikalinga visuomenės nepasitenkinimui malšinti, o ne savivaldos tarybos narių darbui tobulinti. Todėl būtina išlaikyti dvi atskiras apmokėjimo dalis: pirma – už veiklos išlaidas ir antra – apmokėjimas už darbą, taip kaip dabar yra įstatyme. Sutikite, būtų keista, jei darbdaviai pradėtų reikalauti iš savo darbuotojų iš savo atlyginimo apsimokėti ir visas išlaidas, susijusias su pareigų atlikimu.
Šiuo metu daug kalbama apie tarybos nario veiklos išlaidas, tačiau niekas nekalba apie tarybos nario pareigas ir realiai dirbančio tarybos nario darbą, bei su tuo susijusias išlaidas. Tada bus aišku ar 300, ar 1000 eurų veiklai per mėnesį yra daug ar mažai. Andriaus Tapino atliekamas tyrimas yra gera pradžia realiems pokyčiams, jei nebus nueita tik į skambias antraštes ir „klikus“ socialiniuose tinkluose. Tikrai tarybos nario darbas nėra tik piltis degalus ir važinėti, važinėti… Labai neekologiška. Nors suprantu, kodėl taip daroma. Vėlgi, dėl buko „veiklos lėšų“ panaudojimo apribojimo, kur dažniausiai leidžiamos išlaidos tik degalams, automobilio remontui, automobilio nuomai ir t.t. Šios išlaidos tikrai nedaro tarybos nario darbo kokybiškesniu.
Seimas 2022 m. priimdamas pataisas žengė teisingą žingsnį, numatydamas kur kas platesnį tarybos nario veiklos lėšų panaudojimą ir kompensaciją už darbo laiką. Pagal naują įstatymo redakciją šios kadencijos tarybos tik pradeda dirbti. Reikėtų atlikti tik kelis įstatymo patikslinimus, kurie nevaržytų Konstitucijos garantuotos savivaldos teisės į savarankiškus sprendimus. Siūlau Vietos savivaldos įstatymo 12 str. Savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimo papildymus:
- pirmiausia – apriboti tarybos nario veiklos išmokos dydį, kuris negali būti didesnis kaip 0,4 VDU, .t.y., pusė to, ką gauna Seimo nariai kas mėnesį. Tai yra, per mėnesį maksimali galima suma 660 eurų. Tarybos pačios nustatytų skaičius, pavyzdžiui Vilniuje šiuo metu yra 450 eurų.
- kelionės ir transporto (t.t degalų) išlaidos negali viršyti daugiau nei 25 proc. mėnesio veiklos išlaidų dydžio;
- leisti įsigyti teisines konsultacijas ir ekspertizes, kompensuoti visuomeninių padėjėjų patirtas išlaidas;
- atsiskaitymai už veiklos išlaidas gali būti atliekami tik pavedimu arba tik su savivaldybės suteikta banko kreditine kortele. Taip garantuojama pilna faktinė išlaidų kontrolė.
- išlaidos skelbiamos viešai ir kontroliuojamos savivaldybių tarybos sprendimu nustatyta tvarka.
Būtina sulyginti Seimo ir savivaldybių tarybos narių veiklos išlaidų ne finansų, bet panaudojimo galimybes, nes veiklos pobūdis faktiškai tas pats. Vilniaus miesto savivaldybės taryboje yra 9 komitetai, 22 komisijos. Per praeitą kadenciją Vilniaus miesto taryba rinkosi virš 70 kartų, o darbotvarkėje dažniausiai būdavo virš 50 nagrinėjamų klausimų. Kartu tarybos narys, kuris rūpinasi savivalda, turi susitikinėti su rinkėjais, dalyvauti renginiuose ir bendruomenių susitikimuose, rengti sprendimų projektus ir visą laiką būti pasiruošęs spręsti svarbius klausimus.
Ir tai būtų logiška ir sąžininga. Palyginkime Seimo narių, kurie siūlo įstatymo pataisas tarybos nariams, atlyginimus ir išlaidas parlamentinei veiklai. Seimo nario atlyginimas: nuo 3 600 eurų iki 4 800 eurų per mėnesį, kanceliarinės išlaidos – 1 300 eurų per mėnesį, 3 etatai politinio pasitikėjimo patarėjams ir 1,5 etato frakcijos referentams, kurių skaičius didėja esant didesnei frakcijai. Papildomai Seimo narys aprūpinamas darbo vieta, apgyvendinimu, spaudos apžvalgomis, gali užsakyti analizes, vertimo, viešinimo bei teisininkų paslaugas, ir t.t. – tam, kad darbas būtų kokybiškas.
Patiksliname įstatymą ir viskas, skandalas baigtas, eikime dirbti. O prokurorai atskirai įvertins labiausiai vertus ir jie atsakys pagal įstatymus.
Ir tikiuosi, savivaldai neteks ginčyti savo pažeistų teisių Konstituciniame teisme, jei jie bus diskriminuojami pagal veiklos pobūdį lyginant su Seimo nariais.