Už savo kolegą socialdemokratą Liną Jonauską rudens sesijos metu pabalsavęs P. Gražulis atkakliai šį faktą neigia. Jo atminties neatgaivina net vaizdo įrašai iš Seimo posėdžių salės, kur matyti, kaip L. Jonauskui nusisukus pakalbėti su kolega, P. Gražulis tiesia ranką link balsavimo pulto mygtukų. Seimo salėje buvęs L. Jonauskas teigia, kad pats tuo metu nebalsavo, tačiau jo balsavimo rezultatas vis tiek mistiniu būdu atsirado. Sakau mistiniu, nes Gražulis neprisimena lietęs Jonausko balsavimo įrangos. Taip kaip čia tuomet išeina? Suprantu, būna žmonėms problemų su atmintimi, tik nemanau, kad čia tikrai ne tas atvejis.
Vis tik Petras Gražulis neneigia, kad galėjo „netyčia“ balsuoti už kolegą. Ką tai iš viso reiškia? Kaip „netyčia“ galima įsibrauti į kito Seimo nario darbo erdvę ir priimti vienokį ar kitokį sprendimą už jį? Tu arba tai darei, arba ne. Paprasta. Peržiūrėjus vaizdo įrašus atsakymas daugiau negu aiškus, tik kažkodėl p. Gražuliui atminties neatšviežina net ir turimi vaizdiniai įrodymai.
Negana to, kad toks elgesys yra visiškas spjūvis į veidą demokratijai, absoliutus rinkėjų ir kolegų negerbimas, Gražulis mielai sau kasasi dar gilesnę duobę pasakydamas, kad nieko blogo tokiame poelgyje nemato, nes taip darė ir ankstesnės Seimo kadencijos nariai. Taip pat jis teigia, kad jei kolegos balsuotų už jį, jis tame problemos nematytų. Vis dėlto, drįsčiau į tokius politiko teiginius žiūrėti skeptiškai: žinant kokia yra P. Gražulio komunikacija, neturiu nė menkiausių abejonų, kad jis būtų iš to padaręs didžiulį skandalą.
Kiekvienas balsas yra svarbus ir vertingas, o balsavimas už kolegas iškreipia balsavimo rezultatus, be to, sudaromos prielaidos pažeisti Konstitucijoje įtvirtintą Seimo nario laisvo mandato principą. Su juo yra susipažinę visi Seimo nariai, kaip ir su reikalavimu kiekvieno posėdžio metu balsuoti asmeniškai. Ar esame pasiryžę daryti išimtis žmonėms su prasta atmintimi?
Žinoma, kol kas tai yra parlamentinė procedūra, kuri nėra ir negali būti laikoma teisiniu procesu. Iki šios dienos Seimo sudaryta specialioji tyrimo komisija rinko reikiamą medžiagą bei kitų Seimo narių liudijimus tam, jog būtų įsitikinta, kad yra pagrindo pradėti apkaltos procesą.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad nagrinėtu atveju balsavimo įranga veikė be sutrikimų, vadinas, P. Gražulis tai darė sąmoningai. Toks poelgis prieštarauja Konstitucijai, taip pat tokiu veiksmu buvo sulaužyta Seimo nario priesaika. Viso proceso metu P. Gražuliui buvo užtikrinta teisė žinoti, kuo jis yra kaltinimas, teisė pateikti savo paaiškinimus dėl balsavimo už kitą seimo narį bei teisė atsakyti į Specialiosios tyrimo komisijos argumentus, kuriais grindžiami jam pateikti kaltinimai.
Šiai dienai komisija yra gavusi Teismo ekspertizės centro išvadą dėl anksčiau minėto vaizdo įrašo, apklaususi P. Gražulį, šalia jo Seimo posėdžių salėje sėdinčius kolegas, Etikos ir procedūros komisijos narius.
Reikia paminėti, kad šis procesas nesiėjo visiškai sklandžiai: Seimo narys Andrius Palionis galimai melagingai liudijo, sakydamas, jog matė, kaip P. Gražulis tiesia ranką link L. Jonausko balsavimo pulto ir pradėjo Gražulį auklėti, šaukti, kad taip nedarytų. Gerai, kad turime vaizdinius įrodymus, o ekspertų išvada sako, jog A. Palionis tuo metu iš viso žiūrėjo į kitą pusę. Sunku suvokti, kodėl tokioje situacijoje reikia duoti melagingus liudijimus, kurie šiaip jau gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.
Opozicija tuo tarpu sako, kad Gražuliui nebuvo sudaryta galimybė reaguoti į liudininkų parodymus, atliktą ekspertizę bei parengtą išvadą, atsakyti į argumentus, nes Seimo narys nebuvo kviečiamas į komisijos posėdžius. Bet ar tikrai? Pažvelkime į faktus.
Specialioji tyrimo komisija mano, kad P. Gražulis tyrimo metu bendradarbiavo nepakankamai: kvietimai atvykti į posėdžius jam buvo pateikti per dokumentų valdymo sistemą (DVS), tačiau į balandžio 26 dienos posėdį Gražulis nieko nepranešęs neatvyko, papildomų paaiškinimų nepateikė. Aš, kaip komisijos pirmininkas, Seimo posėdžių salėje net keletą kartų žodžiu Seimo nariui priminiau, kad vyks Komisijos posėdžiai ir jis gali juos dalyvauti, jei tik nori. Be to, posėdžių darbotvarkės yra laisvai prieinamos ir skelbiamos viešai, todėl Gražulis laisvai galėjo juose dalyvauti. Be to, komisijos surinkta medžiaga neįslaptinta, buvo galima susipažinti su posėdžių stenogramomis.
Kovo 29 dienos posėdyje P. Gražulis sakė, kad visi jo liudijimai jau pateikti raštu, o jam pačiam sunku atsiminti, kas įvyko prieš mėnesį ar dar daugiau. Prie viso to dramatiškai pridėjo, kad „Seimo nariai suklysta”. Na, suklysta tai suklysta, bet toli gražu ne visi sulaužo Seimo nario priesaiką ir pažeidžia Konstituciją. Iš minėto posėdžio P. Gražulis išėjo, palikdamas jame dalyvauti įgaliotą advokatą.
Nepaisant kvietimų per DVS sistemą ir raginimo žodžiu, Gražulis balandžio 26 dienos posėdyje nedalyvavo, jo advokatas taip pat nepasirodė, tačiau Komisija gavo Gražulio advokato raštą, kad Seimo narys jo dalyvauti Komisijos posėdyje neįgaliojo. Vis dėlto, tuo pačiu metu Seimo narys mielai viešai dalino komentarus apie politinį susidorojimą ir nevengė žiniasklaidos dėmesio.
Nors opozicijos pateiktoje atskirojoje nuomonėje teigiama, kad komisija turėjo išankstinę nuomonę ir buvo šališka, man pikta klausytis tokių žodžių. Tikiu ir tikiuosi, kad į tokį elgesį bus tinkamai sureaguota: jei pro pirštus žiūrime į šiurkščius etikos pažeidimus, leidžiame Seimo nariui eilinį kartą iš rimtų problemų daryti šou, kaip visuomenei tikėti nekorumpuotu, sąžiningu Seimo darbu? Kviečiu apie tai gerai pagalvoti.
Pabaigai noriu pakartoti tai, ką jau sakiau ir už ką buvau užsipultas: L. Jonausko balsas buvo įskaitytas, P. Gražulio rankos tiesimas link Jonausko balsavimo pulto užfiksuotas, todėl tai yra vagystė. Net jei tokius žodžius išgirsti kažkam yra šokas.