Dabartinė rinkimų sistema palanki partijų ir jų „pribuišių“ interesams. LR Seimo rinkimai jau daugelį metų daugeliu atvejų vyksta daugiamandatėse rinkiminėse apylinkėse: atseit, tokia kandidatų į Seimo narius iškėlimo sistema sudaro rinkėjams galimybę atsirinkti sau tinkamus kandidatus iš didesnio jų kiekio. Kaip iš tikrųjų tokia kandidatų iškėlimo sistema veikia?
Politinės partijos daugiausia savo kandidatų į LR Seimą iškelia daugiamandatėse rinkiminėse apylinkėse. Ilguose sąrašuose išvardyti kandidatai surikiuojami juos iškėlusiai partijai pageidaujama eilės tvarka.
Žinoma, rinkėjai turi teisę rinkimų metu savo nuožiūra pakeisti tą tvarką ir tuo būdu pakoreguoti kandidatų šansus patekti į Seimą. Deja, ilgus sąrašus gavę rinkėjai neįstengia įvertinti ir atsirinkti tinkamiausių, nes visų jų gerai nepažįsta. Tad į Seimą patenka ir nežinomų kandidatų, už kuriuos rinkėjai, juos geriau pažinę, jokiu būdu nebūtų balsavę. Sutikime, tokia tvarka, priverčianti rinkėjus balsuoti už nepažįstamus „sąrašinius“ kandidatus, nėra tobula.
Dabartinė LR Seimo rinkimų sistema turi dar vieną trūkumą: išrinktiems Seimo nariams leidžiama „migruoti“ iš vienos Seimo frakcijos į kitą. Tokie „migrantai“ atsisako juos iškėlusios partijos bei konkrečios politinės rinkiminės programos, kurią rinkimų metu pristatė rinkėjams ir žadėjo įgyvendinti. Tai – grubus rinkėjų apgaudinėjimas. Tuo pačiu tai – itin nešvanki politinė veidmainystė.
Beje, ji rodo, kad Seimo narių tarpe yra nepatikimų asmenybių, kurios neturi tvirtų politinių pažiūrų. Juos galima įtarti esant politiniais manipuliatoriais, siekiančiais asmeninės naudos, o partijas, pasinaudojančias jų manipuliacijomis, – politinėmis spekuliantėmis. Atsisakius daugiamandačių rinkiminių apylinkių, sumažėtų galimybė į Seimą patekti nepatikimiems politiniams „pribuišiams“, kurie pasislepia ilguose daugiamandatėse rinkiminėse apylinkėse keliamų kandidatų sąrašuose.
Rinkėjai pastebi, kad laikui bėgant Seimo narių asmeninės atsakomybės jausmas pamažu blėsta: vis dažniau sutinkami nerangaus darbo faktai, teisiniai nusižengimai, neetiškas elgesys, atsainus požiūris į svarbius visuomenės interesus. Vengiama prisiimti atsakomybę už klaidingus sprendimus ir jų padarytą žalą valstybei. Išrinktų Seimo narių atsakomybės stoką daugeliu atvejų lemia saugaus neliečiamumo jausmas, nes nusižengėlius svarsto paties Seimo suformuotos „savos“ komisijos.
Nusižengusius Seimo narius globoja ir jiems priedangą suteikia tokiose komisijose susibūrusios įvairiais interesais susaistytos partinės grupuotės. Ne vieną kartą nusižengusių Seimo narių „saviplaka“ yra virtusi paprasčiausiu politiniu farsu, nes nusižengusieji lieka nenubausti. Jie toliau lieka sėdėti Seime. Tokiu būdu formuojasi Seimo daugumos „neliečiamųjų“ kastos, drįstančios niekaip nereaguoti į visuomenės nuomonę, teikiamus pasiūlymus bei pageidavimus.
Su demokratine mimikrija, partokratinio valdymo takeliu – pirmyn link autoritarinio režimo? Ilgalaikė LR Seimo darbo patirtis ir priimami sprendimai rodo, kad Lietuvoje veikianti dabartinė Seimo rinkimų tvarka turi labai rimtų trūkumų. Piliečiai, drįstantys viešai peikti tokią padėtį, susilaukia kritikos ir yra laikomi nelojaliais valdžiai. Visa tai – svetimi demokratinei tvarkai reiškiniai. Todėl dabartinės LR Seimo rinkimų sistemos negalima vadinti visiškai demokratiška. Ją vertėtų pavadinti partokratiniam valdymui įtvirtinti pritaikyta rinkimų sistema.
Tokia sistema labai patogi politinėms grupuotėms, siekiančioms savo interesų labui kuo ilgiau įsitvirtinti valdžioje. Tai kelia pavojų demokratijai: valstybę gali nedemokratišku būdu užvaldyti viena kuri nors partija, sukurdama „vienos tiesos“ teise grįstą partokratinę politinio valdymo sistemą. Politologai retkarčiais nuogąstauja, kad tokia sistema labai lengvai gali pavirsti autokratiniu prievartinio pobūdžio režimu, nieko gero nežadančiu nei valstybei, nei jos žmonėms. Tą rinkėjai supranta, bet, esant dabartinei rinkimų tvarkai, jau nieko pakeisti negali.
Nusistovėjusi Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų tvarka ir išrinkto Seimo funkcionavimo savitumai skatina demokratinei tvarkai ir visos valstybės stabilumui bei saugumui pavojų keliančius reiškinius – vis didėjantį visuomenės nepasitikėjimą valdžia bei gilėjančią valdžios ir visuomenės atskirtį ir tarpusavio susipriešpriešinimą. Jei norime viso to išvengti, LR Seimo rinkimams reikia suteikti iš tiesų demokratišką pobūdį, leidžiantį užtikrinti žymiai kokybiškesnį išrinkto Seimo darbą.
Radikaliai pakeisti LR Seimo rinkimų sistemą ir įteisinti veiksmingą Seimo narių darbo visuomeninę kontrolę – pribrendusi būtinybė. Norint, kad LR Seimo sudėtis ir jo darbo kokybė iš tikrųjų pagerėtų, reikėtų įgyvendinti radikalius LR Seimo rinkimų sistemos ir su ja susietos Seimo veiklos patobulinimus.
Visų pirma, rinkėjams turi būti suteikta reali teisė Seimo rinkimuose balsuoti tiktai už tuos kandidatus, su kuriais rinkiminės kampanijos metu gali išsamiai susipažinti ir įvertinti jų dalykines bei asmenines savybes, gyvenimo patirtį, išsilavinimą, praktinę veiklą, politinių pažiūrų stabilumą, organizacinius gebėjimus ir pan.
Ryšium su tuo reikia atsisakyti vadinamųjų daugiamandačių rinkiminių apylinkių bei vienoje rinkiminėje apylinkėje tos pačios partijos ar visuomeninio judėjimo teikiamų gausių kandidatų rinkiminių sąrašų. Rinkimai į Seimą turėtų būti vykdomi tiktai vienmandatėse rinkiminėse apylinkėse, kur vietiniai politinių partijų ir visuomeninių judėjimų padaliniai iškeltų tiktai po vieną savo kandidatą. Partijos ir visuomeniniai judėjimai būtų priversti atsakingiau parinkti siūlomus savo kandidatus į Seimą. Rinkiminėje konkurencijoje dalyvaujantys pavieniai partijų ir visuomeninių judėjimų atstovai būtų priversti dalykiškai pristatyti savo rinkimines programas bei pateikti planuojamą asmeninį indėlį į šių programų įgyvendinimą. Rinkėjai turėtų galimybę išsamiai įvertinti ir atsirinkti tinkamus kandidatus.
Be galo svarbu įgyvendinti realiai veikiančią išrinktų į Seimą narių veiklos kokybės visuomeninę kontrolę. Turi būti specialiu įstatymu suteikta teisė rinkėjams periodiškai išklausyti vienmandatėje rinkiminėje apylinkėje išrinktą Seimo narį apie jo nuveiktą darbą ir jį atšaukti iš Seimo, jeigu atsiranda patvirtinti neužginčijami faktai, kad išrinktasis Seimo narys dirba nerezultatyviai, nesilaiko deklaruotos rinkiminės programos ar jos atsisakė, pereidamas į kitokios politinės pakraipos Seimo frakciją, bei nusižengė įstatymams, savo veiksmais daro valstybei žalą, elgiasi amoraliai ar kaip nors kitaip susikompromitavo ir dėl to neteko visuomenės pasitikėjimo.
Tam tikslui turi būti nustatyta teisinė procedūra, leidžianti visuomenės pasitikėjimo netekusį Seimo narį atšaukti iš Seimo vietiniu referendumu, vykdomu tą Seimo narį išrinkusioje rinkiminėje apylinkėje. Toks Seimo rinkimų sistemos patobulinimas padėtų šiai sistemai tapti žymiai demokratiškesnei: rinkėjams būtų atverta galimybė ne tik atsirinkti ir išrinkti tinkamesnius valdžios atstovus, bet ir tiesiogiai pareikalauti iš jų atsakomybės už netinkamą veiklą.
Vienmandatėse rinkiminėse apylinkėse išrinktieji Seimo nariai būtų priversti atsakingai dirbti, nes žinotų, kad už netinkamą veiklą, elgesį ar nesilaikymą savo rinkiminės programos tikėtis nuolaidų iš visuomenės nebus galima ir jokios Seimo sukurtos „savos“ komisijos bei jų organizuojamos formalios „saviplakos“ prasižengėlių nebeišgelbės.
Partijos ar visuomeninio judėjimo deleguoto ir išrinkto Seimo nario atšaukimas turėtų būti sutapatintas su rinkėjų išreikštu nepasitikėjimu tos partijos ar visuomeninio judėjimo vietiniam padaliniui, kuris buvo pasiūlęs nušalintą Seimo narį kandidatu į LR Seimo rinkimus: tokiam partijos ar visuomeninio judėjimo padaliniui turėtų būti atimta teisė vietoje nušalinto Seimo nario siūlyti naują savo kandidatą pakartotiniams rinkimams į LR Seimą. Pasiūlyti kitą partinį ar nepartinį kandidatą rinkimams į LR Seimą teisė turėtų būti atiduota pasitikėjimo netekusio Seimo nario nušalinimą įvykdžiusiems vietinės vienmandatės rinkiminės apylinkės rinkėjams.
Visos šios priemonės priverstų politinių partijų bei visuomeninių judėjimų vietinius padalinius kruopščiai atrinkti kandidatus į Seimą, kontroliuoti išrinktų savo atstovų veiklą Seime ir žiūrėti, kad jie atsakingai įgyvendintų paskelbtas rinkimines programas. Tokiu būdu susiklostytų demokratiškai subalansuoti atsakingi išrinktos valdžios ir ją renkančios visuomenės tarpusavio santykiai.
Reikia griežtinti Seimo atsistatydinimo procedūrą. 2023 metų gegužės mėnesį Seimo valdančiosios daugumos politikų kaprizais paremta iniciatyva sukelti pirmalaikius Seimo rinkimus parodė, kad tenkinant asmenines politines ambicijas drįstama atsainiai žiūrėti į valstybės ekonominius, socialinius bei tarptautinio prestižo išsaugojimo interesus, kurie, esant sudėtingai tarptautinei situacijai, reikalauja ypač jautraus dėmesio, skirto valstybės stabilumui palaikyti.
Padėtis valstybėje tampa nenormali, kai viso to nepaisydamas valdančiosios partijos vadovas, nesitardamas nei su Seimo daugumos koalicijos partneriais, nei su valstybės vadovais vienvaldiškai imasi kurti viešus Seimo atsistatydinimo planus ir siūlyti išankstinę Seimo rinkimų datą. Keista Seimo atsistatydinimo motyvacija sukėlė sumaištį Lietuvos visuomenėje ir dar didesnį jos nepasitikėjimą Seimo valdančiąja dauguma. Be abejonės, kaip rodo pirmi signalai iš užsienio, ši Seimo akcija kelia Lietuvos partnerių nepasitikėjimą mūsų valstybe ir jos politiniu stabilumu.
Norint išvengti panašių situacijų ateityje turėtų būti sugriežtinta bei įstatymine tvarka papildyta privalomoji Seimo atsistatydinimo paskelbimo procedūra. Į šią procedūrą būtų tikslinga įtraukti ketinančio atsistatydinti Seimo atliktų darbų ataskaitą. Šioje ataskaitoje turėtų būti išsamiai pagrįstos planuojamo atsistatydinimo priežastys, detaliai išvardyti atlikti ir neatlikti darbai bei pateikta prognozuojamų politinių, ekonominių bei socialinių tokio atsistatydinimo pasekmių analizė. Tokia ataskaita turėtų būti pateikta plačiam viešam Seimą renkančios visuomenės aptarimui ir po to svarstymui Seime. Tokia Seimo atsistatydinimo procedūros įžanginė dalis leistų valstybės Prezidentui spręsti apie prisiimtą politinę ketinančio atsistatydinti Seimo atsakomybę už atliktus darbus, skirtus valstybės stiprinimui, ir suformuoti mandatą Seimo atsistatydinimui arba nesuteikti tokio atsistatydinimo mandato, jei pasirodytų, kad toks atsistatydinimas neturi argumentuoto pagrindo ar gali pakenkti valstybės interesams.
Esant itin grubioms atsistatydinančio Seimo narių darbo klaidoms įstatymų kūrimo srityje, jei jos sukelia žalą valstybei, jos ekonomikai bei socialiniams procesams ar jos piliečių gerovei, ir įtariant, kad klaidos padarytos tenkinat valstybei nenaudingas lobistų užgaidas, jas tenkinusiems Seimo politikams ir už jų patenkinimą balsavusiems visiems Seimo nariams turėtų būti numatyta teisinė atsakomybė, o taip pat prievolė pašalinti tas klaidas nukeliant Seimo atsistatydinimo terminą iki padarytos darbo klaidos bus pašalintos.
LR Seimo rinkimų procedūra privalo būti visavertė ir skaidri. Rinkimų procedūros visavertiškumas – ypač opus klausimas. Rinkimai negali būti rengiami skubotai. Negali būti nepakankamai skiriama laiko kandidatų aptarimui bei jų diskusijoms su rinkėjais. Pakartotiniai rinkimai rodo, kad tam tikslui dažnai skiriama nepakankamai laiko ir dėmesio. Šioje srityje yra trūkumų, lygiai kaip ir techniniame rinkimų vykdyme, kuris kelia diskusijų.
Nebegali būti veidmainiškai įtikinėjama, kad nuotolinis balsavimas yra saugus. Nuotolinis balsavimas, jo fiksavimas, balsų apskaita bei rezultatų nuotolinio perdavimo sistemos dar negali būti laikomos patikimomis. Pastaraisiais metais įvairiose įstaigose buvo sukaupti daugelio asmenų tapatybės duomenys. Neatsakingas jų naudojimas bei nutekėjimo faktai suteikia ypač plačias galimybes panaudoti tuos duomenis nuotoliniu būdu vykdomų rinkimų klastojimui pasitelkiant skaitmenines technologijas. Pasitaikantys balsų skaičiavimą vykdančių kompiuterių „užlūžimai“ nekelia pasitikėjimo nuotoliniu balsavimu: jokios „baltos pirštinės“ pasitelkiant tokias technologijas vykdomų manipuliacijų nesukontroliuos.
Niekas negali garantuoti, kad nuotoliniu būdu balsuojant ir rinkimų rezultatus suvedant naudojamose technologijose nebus įdiegtos slaptos programos, leidžiančios klastoti ir pakeisti rinkimų rezultatus vienos ar kitos politinės jėgos naudai. Tą gali nesunkiai padaryti ne tiktai nedraugiškos užsienio jėgos, bet ir vietinės nesąžiningos politinės grupuotės. Juo labiau, kad mūsuose tarp atskirų politinių jėgų yra aršus susipriešinimas. Trūkumus turinčių informacinių technologijų panaudojimas nuotoliniam balsavimui bei rinkimų rezultatų apdorojimui gali pagilinti Lietuvos visuomenės nepasitenkinimą LR Seimo rinkimų sistema ir išrinkta valdžia.
Beje, nuotolinį balsavimą pas mus vykdyti nėra tikslinga ir kitais atžvilgiais. Lietuva yra nedidelė šalis. Rinkėjų skaičius yra gerokai sumažėjęs. Rinkiminių apylinkių tinklas tankus. Atstumai iki rinkiminių apylinkių nėra dideli. Susisiekimo keliai geri. Rinkimines apylinkes rinkėjai gali pasiekti nesunkiai, ir ten balsavimo metu gali asmenišku parašu patvirtinti įvykusio balsavimo faktą rinkėjų sąrašuose. Rinkiminių komisijų atstovai taip pat gali atvykti pas neįgaliuosius ir suteikti jiems galimybę tiesiogiai atiduoti savo balsą už pasirinktą kandidatą namie. Tokiu būdu Lietuvoje vykdomuose Seimo rinkimuose balsavimas vyktų įprastu būdu, patvirtinant savo valią rinkėjų sąrašuose savo parašu.
Taigi, „nesumodernintas“, tradicinis balsavimo būdas šiandieninėje Lietuvoje būtų parankesnis, sąžiningesnis ir užtat priimtinesnis. Tradicinis balsavimas bei jo patvirtinimas asmens parašu rinkėjų sąrašuose ir rankinis rezultatų faktų fiksavimas bei jų apskaita būtų patikimai kontroliuojami. Nuotolinis balsavimas kaip išskirtinis galėtų būti leidžiamas tiktai užsienyje padrikai pasklidusiems Lietuvos Respublikos piliečiams.
LR Seimo rinkimų sistemos patobulinimo atidėlioti negalima. Rinkimų sistemos tobulinimo atidėlioti negalima dėl to, kad ateinančiuose rinkimuose vėl susidursime su panašia išrinkto naujo Seimo sąstato ir jo darbo kokybe. Negalima skatinti priešlaikinio Seimo atsistatydinimo, kol neturime geresnės rinkimų sistemos. Taigi, LR Seimo rinkimų sistemos nepatobulinus, negalima eiti į naujo Seimo rinkimus. Kol nepasimokyta iš dabartinės rinkiminės tvarkos pagimdytų reiškinių, negalima bus siekti pažangos. Senoji tvarka vėl surinks tokius pačius senus įgūdžius turinčius politikus.
Demokratiškesnė rinkimų sistema panaikintų neskaidraus kandidatų iškėlimo ir „prastūmimo“ į Seimą priedangas. Tikėtina, kad rinkimų sistemą patobulinus, į valdžią patektų daugiau brandžių žmonių, kurie gerai išmano valstybės valdymo, užsienio politikos ir ūkio ekonominės plėtros reikalus. Atsirastų politikų, suprantančių visuomenės lūkesčius, ir galinčių profesionaliai spręsti įvairiose srityse kylančius klausimus. Neišvengiamai pagerėtų Seimo darbo kokybė. Pamažu išryškėtų politikai profesionalai, pasišventę dirbti valstybės labui. Išnyktų autokratinio nepotizmo apraiškos.
Atsikratytume kompetencijos stokojančių asmenų ir politinių demagogų. Kartu su jais būtų priversti pasišalinti siaurus interesus turinčių grupuočių proteguoti statytiniai. Tuo pačiu bet kuriai susiformavusiai valdančiajai Seimo daugumai būtų užkardytas savanaudiškas piktnaudžiavimas valdžia. Neliktų pasipūtėlių, iš aukšto paniekinamai žiūrinčių į juos išrinkusius Lietuvos žmones. Išnaikinus demokratijos pažangai kenkiančius veiksnius padidėtų visuomenės pasitikėjimas LR Seimu bei jo darbu ir, svarbiausia, Lietuvos valstybe bei jos ateitimi.
