Matyt, tikrai ištiko rimta bėda – kur komunisto Jaroslavo Hašeko personažo Šveiko nuotykių studijos nebegali padėti. Žinome premjerės Ingridos Šimonytės mėgstamą knygą „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“, kurią parašė čekų komunistas J. Hašekas. Jis 1918 metais atvyko į Maskvą ir įstojo į Rusijos komunistų (bolševikų) partiją, tarnavo Raudonojoje armijoje. 1920 metais, III komunistų internacionalo siūlymu, grįžo į Prahą, kur netrukus pradėjo gyventi bohemiškai.
Nesigilinsiu į šios Sovietų Sąjungoje garbinamos knygos „auksines“ mintis. Neramu tai, kad joje negausiai rasim naudingų patarimų mūsų pasimetusiai, žemokos kvalifikacijos Vyriausybei šiuo metu, kai užsienio politikoje reikia išminties, o ekonominė situacija šalyje su kiekviena diena prastėja. Tiesa, yra viena Šveiko mintis, kad alų branginančios Vyriausybės laukia prasta ateitis... Gal todėl valdantieji mėgina šią mintį pritaikyti „šiuolaikiškai“ – liberalizuodami narkotikų vartojimą.
Nekaip sekasi mūsų valdantiesiems. Regime, kad be patriotinės retorikos nematyti jokio aiškaus valdančiųjų plano, kaip padėti žmonėms ir verslui, kad jie kuo mažiau nukentėtų.
Juk vargu, ar žymesnis nei kaimyninėse šalyse akcizų kėlimas kurui sumažins prekių kainas ir padidins mūsų verslo konkurencingumą. Juk akivaizdu, kad Europos Sąjungos (ES) „žalioji politika“ yra dažnai tik „naujo biznio“ projektai, ne visada naudingi Lietuvai. O įvardijimą, kas „žalia“, o kas ne, dažnai lemia didžiųjų valstybių „biznio“ interesai.
Nesibaigiančios „mokyklų reformos“ kelia neviltį. Tapo akivaizdu, kad tuoj nebeliks mokytojų, nes neliko deramos pagarbos mokytojui, valstybinėms mokykloms keliamos užduotys neparemtos pinigais, o Sąjūdžio metais puoselėta tautinės mokyklos koncepcija atiduota į archyvus.
Ignoruojamas faktas, kad kainas energetikoje diktuoja ne rinka, o rytų kaimynas. Todėl energetikoje ir toliau „maitinami“ mažai kam reikalingi tarpininkai, tarsi jie galėtų turėti įtakos Vladimirui Putinui.
Socialinių reikalų ir darbo ministerija daro viską, kad neįgaliesiems būtų sunkiau apginti savo teises, nes jų neįgalumą dabar nustatinės medicininio išsilavinimo neturintys vadybininkai. Paskutinis ministerijos „sumąstymas“ – senėjančioje visuomenėje mažinti vietų kiekį globos įstaigose nestatant naujų!
Nežiūrint „sveikatos ministro“ siunčiamų „žinučių“, sveikatos įstaigų mažėja, jose eilės didėja. Šalia to pasirodo, kad karui ruošiamės irgi tik „žinutėmis“, nes nė vienam gydytojui nepasakoma, ką tokiu atveju reikėtų daryti.
Vidaus reikalų ministerija, kuriai vadovauja ministrė, anksčiau aistringai kovojusi prieš tiesioginius, ne konkursinius pirkimus, nemato nieko blogo, kad tokių pirkimų mastas tapo milijoninis, kada, vadovaujant valdantiesiems, jie pradėjo organizuoti LITEXPO pasiruošimus NATO Viršūnių susitikimui.
Ir toliau proteguojami prekybos tinklai, kitaip nei nė vienoje ES valstybėje, praktiškai visiškai iš rinkos išstūmė smulkiuosius prekybininkus. O juk būtent tai ir lemia didesnes prekių kainas. Juk jau įrodėme, kad galimų kartelinių susitarimų tarp tinklų kontroliuoti negebame.
Pamatėme, kaip mūsų valdantiesiems „rūpi“ mums pieną tiekiantys ūkininkai, gaunantys centus už pieną. Jie aiškiai balsuodami Seime pasakė, kad žemės ūkio ministras gerai daro, kad tuo nesirūpina.
Galima būtų tęsti, tačiau ir taip aišku, kad sunku tikėtis iš liberalų, konservatorių, kai jie labiausiai rūpinasi savo lytinės tapatybės problemomis. Na, bet norėtųsi nors elementaraus išmanymo, o ne politinio „aikštijimosi“. Kaži, ką jie sakytų, jeigu kiti taip elgtųsi sudėtingu pasauliui ir Lietuvai laikotarpiu. Nesunku atspėti – pradžioje būtų apkaltinti „dirbantys Putinui“.
Taigi dabar premjerė gąsdina Lietuvą pirmalaikiais rinkimais po NATO Viršūnių susitikimo Vilniuje. Yra iki liepos 11-osios dar laiko ir gal galėtume parekomenduoti Vyriausybei iki to paskaityti kokią kitą knygą, sudėtingesnę nei „Šveiko nuotykiai“? Gal ji padėtų šiek tiek daugiau duoti politinės atsakomybės ir rūpesčio ne tik sava partiją, bet ir Lietuva.
Tik va, kokią knygą parekomenduoti?