Vis dėlto, ar įmanoma suderinti liberalizmą ir aplinkosaugą? Tiksliau turime klausti šitaip: kaip liberalui pačiam prisitaikyti ir išlošti iš to, kas neišvengiama: Europoje ir bendrai Vakaruose įsibėgėjančios pagrindinės politinės doktrinos – žaliojo kurso?
Pragmatiniai tvarumo aspektai buvo ryški tema technologijų ir inovacijų konferencijoje „Login“ praėjusią savaitę. Ko gero, kertinę tezę liberalui susitaikyti su tvarumo matmeniu ištarė maisto produktų gamybos bendrovės „Auga“ rinkodaros ir tvarumo vadovas Gediminas Judzentas: „Tvarumas yra duotybė“. Lygiai taip pat duotybė yra buhalterija vystant verslą. Neišrašinėti sąskaitų ar neįmušti čekių – joks ne liberalizmas, tai nusikaltimas. Nemokamas pagrindinis ugdymas ar pensijų mokėjimas – irgi per toli valstybės sąrangoje pažengusios duotybės, kad kas nors šiais laikais siūlytų jų atsisakyti. Liberalas gali nebent ginčytis dėl valstybės įsipareigojimų pensininkams ir mokiniams apimties.
„Augos“ atstovas pabrėžė, kad tvarumo politika turi būti universali. Negalima bausti vienų ir kitų pateisinti. G. Judzento pastebėjimu, pavyzdžiui, anglies dioksido mokesčiai visus turi paveikti vienodai – kaip infliacija. Šitoks rinkas apgaubiantis tvarumo tinklas, mezgamas per Europos Sąjungos šalyse netrukus įsigaliosiančius anglies dioksido tarifus ar pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą (CBAM), būtent ir skelbia visuotiną tvarumo duotybės aušrą.
Ne naujiena horizontalūs tvarumo tarifai ir Lietuvos liberalams. Liberalų sąjūdžio programoje į praėjusius Seimo rinkimus nustatyta atliekų srautus į sąvartynus kritiškai mažinti „keliant taršos mokesčius“ ir „mokestinėmis priemonėmis“ skatinti žmones labiau naudotis viešuoju transportu, dviračiais, vaikščioti pėsčiomis.
Minėtoji rinkos flagmanė „Auga“, vadovaudamasi tvarumo taisyklėmis, kuria maisto gamybos inovacijas ir plečiasi tokioje rinkoje, kur aplinkosauginės sąlygos dar nėra vienodos visiems. Išimtis iš taisyklės? O gal tokie verslai kaipsyk yra naujoji taisyklė? Galbūt jie regi toliau artimiausio laikotarpio pelno ataskaitų horizonto?
Būtent tokia perspektyva „Login“ dalyvius įtikinėjo Paulius Petrauskas, Inovacijų agentūros Proveržio departamento direktorius. Jo manymu, prasidėję žaliojo kurso pokyčiai palies 10 įmonių iš 10, suprask – visas. Rinką esą užplūs nauji prekių ženklai ir produktai: kas bus pirmas, tas išloš. Ko gero, pranešėjo vizija sutampa su pagrindinėmis liberalų nuostatomis verslui ir pasiūlo tarsi nesutaikomų koncepcijų suderinimo galimybę, kaip įvardyta dar rinkiminėje liberalų programoje: „Mes siūlome sutelkti dėmesį į iniciatyvas, skatinančias veiklius žmones kurti pridėtinę vertę.“
Dar kitas atspirties taškas aplinkosauga susirūpinusiam liberalui – vertinti kitu, iki šiol neįvardytu rakursu. Šiaurės ministrų tarybos surengtoje diskusijoje ekspertai aptarė skandinavų parengtą platų tyrimą „Klimatas, lytis ir vartojimas“. Tyrimo išvada nėra netikėta, tik gal ne visiems maloni: vyrai labiau eikvoja, moterys labiau tausoja. Anot mokslininkų, „palyginti su vyrais kaip grupe, moterys kaip grupė yra labiau įsitraukusios į klimato kaitos ir socialines problemas. (...) Vartojimas ir kiti elgesio modeliai, ypač susiję su maistu ir transportu, rodo, kad vyrų kaip grupės poveikis klimatui yra didesnis nei moterų kaip grupės.“
Ką tokia tendencija siūlo liberalui? Liberalui tai siūlo dar aktyviau paisyti lyčių lygybės, nes, kaip nurodyta liberalų rinkimų programoje, „lyčių lygybė – harmoningos visuomenės pagrindas“. Vadovaujantis ano šiauriečių tyrimo postulatu, galima sakyti, kad lyčių lygybė – tai ir tvarios, tausojančios visuomenės pagrindas.
Ką tokia abstrakcija reiškia įgyvendinant liberalią politiką? Reiškia, kad liberalams nepakenktų dažniau paisyti „moteriškų“ tausojimo praktikų arba, kaip įvardijo konferencijos dalyvis, Geteborgo universiteto tyrėjas Jimmy‘is Sandas – skatinti valstybėje „rūpesčio ekonomiką“. Rūpesčio ekonomika plačiąja prasme yra giliai kairuoliška koncepcija, vis dėlto ir nesuvaržytoje laisvoje rinkoje galimos jos atmainos: tai yra daugiau transporto dalijimosi paslaugų vietoje asmeninių mašinų, daugiau smulkių ekologinio verslo turgelių vietoje pramoniniu būdu užaugintos ir prekybos centruose siūlomos mėsos, daugiau panaudotų arba ekologiškų drabužių už priimtiną kainą negu vienkartinės mados kiekvieną sezoną.
„Logine“ pasiūlytos žaliosios idėjos nesikėsina į individo laisvę ir dramatiškai nedidina valstybės vaidmens. Todėl klasikinį liberalą su tvarumo doktrina, ko gero, sutaiko inovatyvios ir kokybiškos paslaugos vietoje dar didesnio kiekio naujų produktų, naujomis ir tvariomis technologijomis pagamintos prekės vietoje atgyvenusių, tvarumo kaip duotybės nuostata.