Jei premjerė darytų tai, ką kalba, praktiškai kiekvienas šios Vyriausybės ministras ir pati premjerė jau turėjo atsistatydinti.

Sveikatos ministras Arūnas Dulkys – dėl melo apie planą, kurio niekas nematė, kovidui suvaldyti; keliamą chaosą sveikatos sistemoje; prabangią, už mokesčių mokėtojų pinigus susiorganizuotą fotosesiją su braškėmis.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis – už šalies ekonomikai milijardus kainuojančią klaidą Kinijos atžvilgiu, apsimelavimą dėl baltarusiškų trąšų tranzito, jo vadovaujamos ministerijos perdėtą dosnumą „Litexpo“, dėl kurio istorinis NATO susitikimas Vilniuje bus siejamas su neregėtu pinigų švaistymu.

Energetikos ministras Dainius Kreivys – už nutylėtą, visuomenei ypač svarbų faktą apie turimas „Ignitis grupės“ akcijas. Kylančios energijos kainos ir „Ignitis grupės“ pelnas, o ne visuomenės interesas gauti mažesnes sąskaitas tapo ministro tikslu. Toks ministras jokioje kitoje demokratinėje šalyje negalėtų eiti pareigų ir būtų atstatydintas kuo skubiau.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė – už aiškų nepotizmo pavyzdį, kuomet geriausia draugė užima gerai apmokamas pareigas valstybės įmonėje „Lietuvos geležinkelių grupė“. Ši įmonė pavaldi Susisiekimo ministerijai, o šią, pagal galiojančius valdančiosios koalicijos partijų susitarimus, kontroliuoja Laisvės partija.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė – už „auksinius“ pabėgėliams skirtus namelius, kurių kaina rinkoje gerokai mažesnė. Taip pat už skandalą su Viešojo saugumo tarnybos vadu Ričardu Pociumi ir jo metu atskleistus visiškos A. Bilotaitės nekompetencijos ir dorojimosi su tarnybos vadu faktus. Apie ministrės retoriką skandalo metu net nesinori plačiau kalbėti.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas – už tai, kad jo vadovaujama ministerija priėmė tokias tvarkas, kad gautos neigiamos Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvados, kuriose teigiama, jog naujos tvarkos yra naudingos siauram interesų ratui ir šešėliui.

Kultūros ministras Simonas Kairys – už baldus, įsigytus iš bendrapartiečio už mokesčių mokėtojų pinigus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, dabar jau drauge su tuo pačiu kultūros ministru S. Kairiu ir finansų ministre Gintare Skaiste, klimpsta į skandalą dėl Kauno miesto savivaldybės švaistytų tūkstantinių lėšų degalams ir automobiliams karantino metu, kada buvo draudžiami renginiai, o darbas vyko nuotoliniu būdu. Beje, J. Šiugždinienei taip pat reiktų prisiimti atsakomybę ir už Tūkstantmečio mokyklų reformą, kuri pripažinta antikonstitucine.

Tai tik keli atvejai. Jų yra ir daugiau. Tačiau ir tiek atskleidžia, jog kenkimas šaliai, jos ekonomikai, mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas ministrei pirmininkei I. Šimonytei yra norma.

Konservatoriai ir jų partneriai liberalai tokie neskaidrūs, jog net jų pačių rėmėjai nebesusilaiko ir jau viešai kalba apie šlykštų bei akivaizdų melą. Ši valdžia nustūmė į šoną tiek įstatymus, tiek elementarų padorumą. Jie iš valstybės savanaudiškai ima tiek, kiek paneša. Matyt, taip elgtis juos skatina įpročiai ir žinojimas, kad valdžios jie neišsaugos.