Štai tuomet mūsų užsienio reikalų ministras ir kiti, to nenorėdami ar paveikti agentų, pradėjo glaistyti šią demoralizuojančią Rusijos gėdą, pradėjo teigti, kad tai padarė patys rusai prieš save, surežisavo šį spektaklį. Rusams to ir reikėjo: oficialiai jie apkaltino Ukrainą ir JAV, o neoficialiai jų agentūra paleido gandą, kad atseit, čia mes, patys rusai, save, kad galėtume prisikabinti prie ukrainiečių, apšaudėme. Rusijos visuomenei kai kurie nemąstantys Vakarų lyderiai ir mąstantys įtakos agentai nusiuntė žinutę: Maskva labai gerai apsaugota, putinas kietas, oro gynyba pati geriausia, na, o kad patys save apšaudote, tai tik parodo putino gudrumą.
Kai 1987 m. vokiečių jaunuolis Rustas su lėktuvu įveikė visą „nenugalimą“ sovietų gynybos sistemą ir nusileido Maskvoje, Raudonojoje aikštėje, tuomet visas pasaulis juokėsi. Sovietų propaganda neoficialiai pradėjo leisti gandą, kad jie nenorėjo numušti vokiečio, atseit, mes vis tokie kieti.
Rusams nereikia ieškoti jokių pretekstų, kad dar labiau bombarduotų Ukrainą ar įtvirtintų diktatūrą. 2022 m., kai įsiveržė į Ukrainą, jie nevargo ir patys Kremliaus nebombardavo.
Jeigu rusai darytų provokaciją, tai susprogdintų Maskvoje gyvenamąjį namą arba metro, tačiau atakuoti Kremliaus šventovę – tai būtų per didelis reputacinis ir moralinis nuostolis. Kai putinas norėjo apkaltinti čečėnų laisvės kovotojus, tai jis darė provokacijas ir sprogdino gyvenamuosius namus su visais gyventojais Rusijoje, o ne savo Kremlių.
Mano nuomone, bepiločius į Kremlių paleido jėgos, priešiškos putinui, ir jį apnuogino. Ir čia jam į pagalbą atėjo rusų agentūra ir naudingi kvailiai, skleisdami tokia versiją: ne, ne, putinai, tu kietas, labai gerai apsaugotas, tu čia pats save apšaudei, būna...
Kodėl teroristai kartais prisiima atsakomybę už sprogdinimus, kurių nepadarė? Todėl, kad jų bijotų ir derėtųsi.
O dabar įsivaizduokime situaciją: Antrasis pasaulinis karas, anglai bombarduoja Berlyną ir Hitlerio bunkerį, vokiečių visuomenė išsigandusi ir demoralizuota, kad neapsaugotas net pats Hitleris ir sostinė Berlynas. Ir staiga vokiečiams į pagalbą ateitų Didžiosios Britanijos premjeras Winstonas Churchillis ir pradėtų teisintis: čia ne mes, Adolfai, čia tu pats save apšaudai, kad galėtum rasti pretekstą dar labiau apšaudyti Londoną...