2019 m. Lietuvai pavyko pasiekti, kad rinkimai būtų paankstinti ir sutaptų su mūsų šalies Prezidento rinkimais. Šį kartą paankstinimu nesuinteresuota Vokietija, nes, jeigu EP rinkimai sutaps su Lietuvos Prezidento rinkimais, jie vyks tuo metu, kai daugelyje Vokietijos žemių mokyklose bus atostogos. Jeigu šalys neras bendro sprendimo, tada rinkimai Lietuvoje vyks birželio 9 dieną.

LRT naujienų tarnybai 6 iš 11 dabar EP dirbančių Lietuvos atstovų teigė, kad sieks perrinkimo. Aušra Maldeikienė vienintelė apsisprendusi rinkimuose nebedalyvauti. Iš tų, kurie nėra priėmę galutinio sprendimo, didžiausia intriga yra Vilijos Blinkevičiūtės pasirinkimas. Kai ji tapo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininke, sulaukė nemažai kritikos dėl to, kad dirbdama EP yra atitrūkusi nuo nacionalinės politikos.

Dabartiniai LSDP reitingai rodo, kad partija 2024 m. Seimo rinkimuose turės geras galimybes kovoti dėl pirmos vietos. Be abejo, šie rinkimai ir bus LSDP prioritetas. Jeigu ji nutartų dėti tašką europinėje politinėje karjeroje, būtų ne pirmoji mandatą EP dėl partijos gerovės paaukojusi lyderė. 2016 metų gegužę, likus mažiau negu pusmečiui iki Seimo rinkimų, tokį patį sprendimą priėmė ir Gabrielius Landsbergis.

Tačiau gerokai labiau už kandidatų pasiūlą rinkėjų aktyvumą EP rinkimuose lems jų data. Iki šiol tik kartą europinių rinkimų data nesutapo su prezidento rinkimais – 2009 m. 2009 m. Europos Parlamento rinkimai ir pasižymėjo mažiausiu aktyvumu – juose dalyvavo kiek mažiau negu 21 proc. rinkėjų, Visagine aktyvumas nesiekė nė dešimtadalio.

2014 m. balsavimas vyko tą pačią dieną, kaip ir antrasis Prezidento rinkimų turas. Balsuoti atėjo 47 proc. rinkėjų. 2019 m. antrasis Prezidento rinkimų turas buvo labiau intriguojantis negu penkeriais metais anksčiau, kai akivaizdi favoritė buvo Dalia Grybauskaitė. Tad sutampanti balsavimo data lėmė rekordinį Lietuvoje EP rinkimų aktyvumą – 53 proc.

Lietuva bendrame ES kontekste nėra tarp aktyvumo lyderių – net ir tuos kartus, kai sutapo EP ir Prezidento rinkimai, tik keliais procentais viršytas bendras ES piliečių aktyvumas. 2009 m. nuo ES rezultato atsilikome perpus.

Lietuva bendrame ES kontekste nėra tarp aktyvumo lyderių – net ir tuos kartus, kai sutapo EP ir Prezidento rinkimai, tik keliais procentais viršytas bendras ES piliečių aktyvumas. 2009 m. nuo ES rezultato atsilikome perpus. Tačiau tai nereiškia, kad europiečiai jaučia išskirtinį entuziazmą dėl EP rinkimų – pagal aktyvumą lyderiauja šalys, kurios ir nacionaliniuose rinkimuose pasižymi aukštu aktyvumu. Malta, Danija, Ispanija ir Vokietija buvo keturios aktyviausiai balsavusios šalys 2019 metais (neskaitant Belgijos ir Liuksemburgo, kuriuose balsavimas privalomas). Jose EP rinkimuose dalyvavo daugiau negu 60 proc. rinkėjų. Jeigu lygintume rinkėjų aktyvumą šiose šalyse 2019 m. EP rinkimuose ir artimiausiuose nacionaliniuose rinkimuose, mažiausias skirtumas – 11 proc. (Ispanijoje), aukščiausias –18 proc. (Danijoje). Žinoma, kad nacionalinių rinkimų naudai.

Net ir 2009 m. Lietuva nebuvo pasyviausiai EP rinkimuose balsavusi šalis. Slovakijoje tąkart rinkimuose dalyvavo mažiau negu penktadalis rinkėjų. Slovakams priklauso ir EP rinkimų istorinis antirekordas – vos kiek daugiau negu 13 proc. balsavusių 2014 m. Nė viena iš 2004 m. ar vėliau prie ES prisijungusių šalių iš Rytų ir Vidurio Europos nepasižymi aukštu aktyvumu EP rinkimuose. Apskritai rinkėjų aktyvumas ES mažėjo nuo pat pirmųjų EP rinkimų. Išimtimi tapo tik 2019 m. balsavimas – aktyvumas išaugo 8 proc. ir po 20 metų pertraukos vėl daugiau negu pusė europiečių rinko EP (50,66 proc.).

Eurobarometro apklausos parodė, kad išaugusį aktyvumą pirmiausia lėmė gerokai išaugęs jauniausios rinkėjų grupės balsavimas (14 proc. prieaugis tarp rinkėjų iki 25 metų). Europiniu mastu paprastai siūlomos kelios priemonės, kurios galėtų išauginti aktyvumą, – pavyzdžiui, pailginti balsavimą iki dviejų dienų, neorganizuoti balsavimo darbo dienomis (2019 m. taip balsavo Airija, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė), atidėti ar paankstinti nacionalinius rinkimus, jeigu jų datą nuo europinių skiria tik keli mėnesiai.

Europos Parlamentas Lietuvoje dažnai piešiamas kaip šilta darbo vieta, kurioje gaunami aukšti atlyginimai, darbo nedaug, o vienintelis nepatogumas – kelionės tarp Briuselio ir Strasbūro. Žiniasklaidoje daug dėmesio mūsų šalies atstovų darbas nesulaukia, nebent jie įsivelia į nemalonias istorijas.

Tačiau tai tik techninės priemonės, kurios neatsižvelgia į bendrą tendenciją – žmonės nelaiko europinių rinkimų tokiais svarbiais, kokiais laiko nacionalinius. Europos Parlamentas Lietuvoje dažnai piešiamas kaip šilta darbo vieta, kurioje gaunami aukšti atlyginimai (7646 eurai į rankas ir 5000 eurų priedas su darbu susijusioms išlaidoms padengti, net iki šešiaženklės sumos galinti išaugti išeitinė kompensacija), darbo nedaug, o vienintelis nepatogumas – kelionės tarp Briuselio ir Strasbūro. Žiniasklaidoje daug dėmesio mūsų šalies atstovų darbas nesulaukia, nebent jie įsivelia į nemalonias istorijas. Įprastai kartą per metus žiniasklaida apžvelgia delegacijos narių aktyvumo statistiką. Keli europarlamentarai iš Lietuvos eina aukštas pareigas: Petras Auštrevičius vadovauja delegacijai ryšiams su Afganistanu, Juozas Olekas – su Baltarusija. Andrius Kubilius pirmininkauja tarpparlamentinei Asamblėjai tarp EP ir Rytų Partnerystės šalių parlamentų. Rasa Juknevičienė yra Europos liaudies partijos frakcijos pirmininko pavaduotoja. Tačiau net ir šios pareigos menkai išaugina politikų matomumą Lietuvoje.

Pastaruoju metu ir pats Europos Parlamentas gerokai pasislinko į kitų ES organų šešėlį. Pagrindinė Europos aktualija – karas Ukrainoje. Dėl sankcijų agresorei Rusijai pirmiausia sprendžia Europos Vadovų Taryba, kurią sudaro šalių narių vadovai. Aktyvi yra ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Smūgį EP prestižui sudavė ir skandalas, kai keli europarlamentarai apkaltini kyšių ėmimu iš Kataro, Maroko ir Mauritanijos vyriausybių.

Klausimas, kaip įtikinti žmones, kad EP rinkimai yra verti dalyvavimo, sudėtingas. Vargu, ar daugelis galėtų bent jau įvardyti EP pirmininkę, svarbiausius pastaruoju metu svarstomus klausimus ar tuo labiau EP frakcijas, kurioms priklauso Lietuvoje išrinkti europarlamentarai. Rinkimų aktyvumą Lietuvoje gali išgelbėti tik sutapimas su Prezidento rinkimais.

Klausimas, kaip įtikinti žmones, kad EP rinkimai yra verti dalyvavimo, sudėtingas. Vargu, ar daugelis galėtų bent jau įvardyti EP pirmininkę, svarbiausius pastaruoju metu svarstomus klausimus ar tuo labiau EP frakcijas, kurioms priklauso Lietuvoje išrinkti europarlamentarai. Rinkimų aktyvumą Lietuvoje gali išgelbėti tik sutapimas su Prezidento rinkimais. EP rinkimai taptų labai geru indikatoriumi, ko partijoms laukti Seimo rinkimuose, ir galėtų padaryti didelę įtaką šių rinkimų kampanijai. Tačiau vargu, ar daug rinkėjų prieš atiduodami balsą EP rinkimuose rimčiau susimąstys apie tai, ką partijos galvoja apie glaudesnę Europos integraciją, ES plėtrą, Žaliąjį Europos kursą ir kitus svarbius Europai klausimus.

Kam būtų naudingas žemesnis aktyvumas kitų metų EP rinkimuose? Partijoms, kurios turi stabilų elektoratą, o tuo iš didžiųjų partijų Lietuvoje labiausiai pasižymi Tėvynės sąjunga ir socialdemokratai. Beje, šios partijos geriausiai pasirodė ir 2009 m. EP rinkimuose. Tėvynės sąjunga gavo daugiau negu ketvirtadalį balsų, LSDP – 18 proc. Gera naujiena nesutampantys rinkimai būtų ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA-KŠS). 2009 m. EP rinkimuose Lietuvoje aktyviausiai dalyvavo Šalčininkų ir Vilniaus rajonai, o LLRA gavo 8,2 proc. balsų. Nors paskutiniai nacionaliniai rinkimai partijai nebuvo sėkmingi, bet 5 proc. barjeras nesutampančių rinkimų atveju veikiausiai būtų lengvai pasiektas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)