Aišku ir kas bus laimėtojai – ne tie, kurie kuria realią vertę, kažką gamina ir eksportuoja, o tie, kurie teisingai ir šiltai nusėdo valstybiniame ir biudžetiniame sektoriuose ant labai patogių sėdmaišių, pirktų už mūsų visų pinigus.
Valstybės duomenų agentūra pranešė, kad 2023 m. sausio–kovo mėn. visa pramonės produkcija Lietuvoje sudarė 9 mlrd. Eur to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 11,9 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus –10,6 proc.) Mažmeninė prekyba maisto produktais šiemet krito 7,5 proc. bet apyvartos restoranuose ir baruose išaugo 10,5 proc.
Tikėkimės, nekilnojamojo turto vystytojai ir viešųjų ryšių specialistai visgi ras paaiškinimų, kodėl krentant ekonomikai butai turi brangti.
SEB grupėje prognozuoja, kad 2023 m. I ketv. Lietuvos BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo 1,2 proc. mažesnis negu prieš metus. Ketvirtinis BVP nuosmukis turėjo siekti 0,6 proc.
Kalbant paprasčiau – Lietuvoje recesija, kuri neaišku kiek laiko tęsis. Tačiau šie duomenys rodo ir paprastą faktą – kol vieni vis labiau skursta dėl prarandamų pajamų ir infliacijos, kiti toliau klesti ir jų klestėjimas tik didėja.
Kas tas paslaptingas sluoksnis, kuriam visiškai nesvarbios ekonominės netektys? Mūsų vietiniai ekonomistai jau pasakė, kad jos nebijo, nes ji techninė. Tarptautinis valiutos fondas, kalbėdamas apie viso pasaulio ekonomiką, ne toks optimistiškas. Kaip ir mūsų verslas, kuris jau labai sunerimo.
Kai esi ne teoretikas, o stovi prie staklių ir darbo staklėms vis mažiau, natūraliai apima nerimas, nes tai jau nebe teoriniai, o realūs skaičiai.
Nieko jau nestebina pranešimai apie atleidžiamus pramonės įmonių darbuotojus, ar gamyklas, kurios nutraukia veiklą.
„Estijos ekonomika jau pernai susitraukė 1,3 procento, ir šiemet nuosmukis tęsis. Estijoje, priešingai nei Lietuvoje matomos platesnio masto problemos – pramonės apimtys mažėja nuo praėjusio pavasario, jau pusmetį traukiasi mažmeninė prekyba, mažėja būsto kainos ir statybų apimtys. Latvijoje šiemet labiau tikėtina stagnacija nei nuosmukis, tačiau Latvijos ekonomika labiau susitraukė ir lėčiau atsigavinėjo pandemijos metais, jos BVP išlieka žemiau ilgalaikės augimo tendencijos“, − kitų Baltijos šalių perspektyvas komentuoja „Swedbankt“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Tačiau kol kas nėra jokių pranešimų apie masiškai atleidžiamus valdininkus ir biudžetinių įstaigų darbuotojus, ar mažinamą finansavimą institucijoms, kuris kartais netgi labai perteklinis. Mokesčių mokėtojų pinigų niekas neskaičiuoja. Kam tas bereikalingas vargas? Kai tai sumišta su politikų negalia valdyti praktinius žemiškus procesus kotedžų kvartalų statybos aplink Vilnių įgauna antrą kvėpavimą.
Pavyzdžiui, kilus abejonėms, ar vasarą įvyksiančiam NATO viršūnių susitikimui skirtos lėšos leidžiamos skaidriai, „Litexpo“ tikina užtikrinusi įmonių konkurenciją. Esą vykdydama pirkimus ji kreipėsi ne į vieną, o kelis potencialius tiekėjus. Tačiau pirkimų ataskaitose Delfi aptiko, kad, kitaip nei teigia „Litexpo“, atvejų, kai rinktasi tik iš vieno tiekėjo, yra ne vienas.
Klausimų dėl pasirengimo liepos 11-12 dienomis Vilniuje įvyksiančio renginio kilo dėl to, kad Vilniaus parodų ir kongresų centro „Litexpo“ kai kurias prekes ir paslaugas nusprendė pirkti neskelbiamų derybų būdu. Perkant šiuo būdu pirkėjas pats kreipiasi į savo pasirinktas įmones ir kviečia pateikti pasiūlymus.
Maža to, įstatymas numato galimybę apklausti tik vieną tiekėją, todėl šis būdas gali kelti klausimų dėl skaidrumo. Įstatymas neskelbiamas derybas leidžia esant tik tam tikroms sąlygoms, viena jų – jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti.
Tačiau apie renginį buvo žinoma dar pernai vasarą.
Viskas legalu.
Iššvaistyti mokesčių mokėtojų pinigai? O kam jie rūpi. Svarbiau kovoti už Taivanio vertybes nei užsiimti žemiškų tėviškės reikalų priežiūra.
Deja, mokesčių mokėtojų eurų įsisavinimas jau tapo masine ir visaapimančia politinės kultūros dalimi. Kaip daugumoje normalių bananų valstybių. Tiek, kad mes labiau mėgstame auginti bulves.
Visuomenininko Andriaus Tapino projektas užmesti akį kaip gyvena savivaldybių tarybų nariai, kurie formaliai ten eina dirbti vardan savo bendruomenės ir galbūt tolimesnės išsvajotos karjeros – patekti dirbti už sąlyginai nedidelę algą į Seimą, atskleidė, kad ta auka bendruomenei ne tokia jau ir maža. Mainais galima gauti naujų telefonų kompiuterų ir daug daug degalų.
Tai labai paskanins gyvenimą, nes šiems džiaugsmas nereikia leisti savų eurų. Kai kurių išradingiausių pajamos per kadenciją taip galimai padidėja dešimtimis tūkstančių eurų.
Šią nuodėmę nešioja visos partijos ir judėjimai, tačiau kol kas nė vienos partijos lyderis net nepasivargino pasipiktinti – kam sukti galvą dėl tokios smulkmenos, kaip iššvaistyti mokesčių mokėtojų eurai partiečiams?
Tikėtis, kad šie žmonės, jei jiems pavyks nusikapanoti iki ministerijų ar kitų valstybinių įstaigų vadovų elgsis kitaip, sudėtinga. Kaip sakė vienas prigautas tarybos narys; „nebuvo jausmo, kad vagiame“.
Nevarginsiu jūsų ir kitais politinės negalios pavyzdžiais, kurie matomi tiek žiniasklaidos tyrimuose, tiek plika akimi pasivaikščiojus aplink pro pernai metais pasodintus ir nunykusius sodinukus ar duobėtą dar šviežią asfaltą.
Tik turiu nuliūdinti – jei esate sąžiningas mokesčių mokėtojas ir verslo atstovas ar darbuotojas – pralaimėjote. Laimėjo tie, kurie tyliai sau sėdi ant sėdmaišių įvairiose įstaigose ir „suka legalias varkes“. Jų rankose politinė galiai ir politikai užsimerkia prieš „keistenybes“, nes tai patogu ir nekelia streso.
O kas laukia mūsų? Atsakymai žinomi nuo amžių amžinųjų – kai valstybei ima trūkti pinigų, mokesčiai didėja. Čia tinka bet koks pretekstas, kad ir kova su klimato kaita. Pavyzdžiui, didesni mokesčiai ir brangesnis dyzelinas. Nustebote? Nieko tokio, prie degalinės galėsite pagalvoti.
Ar yra išeitis? Taip ir atsakymas žinomas jau seniai – valstybės valdymo reforma, kad ambicijos ir darbai būtų susieti su atsakomybe. Neturiu duomenų, tačiau labai abejoju, ar kam nors nukris nors plaukelis dėl URM ir kitų ministerijų, pavaldžių įstaigų ir likusių valstybinių ūkvedžių organizuojamų keistų pirkimų.
Šie piliečiai po skandalo tiesiog galės eiti papietauti ir, ramiai grįžę ant dar šilto sėdmaišio, organizuoti naują pirkimą ar rašyti mokesčių įvedimo projektą ir kelti šampano taures už eilinę sėkmę. (Dėl Valstybinės alkoholio ir tabako kontrolės tarnybos reikalavimų pabrėžiame, kad šampanas valstybinėje įstaigoje turėtų būti nealkoholinis.)
Skanaus, mielas pilieti, kuriam jau tenka vietoj dienos pietų eiti biuro mikrobangėje šildytis per akciją pirktą dešrelę.
Autorius feisbuke.
