Pirmasis įtarimas karo nusikaltimais yra dėl ukrainiečių vaikų grobimo ir prievartinės deportacijos į Rusijos teritoriją. Skaičiuojama, kad Rusija pagrobė mažiausiai 10 000 – 15 000 ukrainiečių vaikų. Naujasis įtarimas turėtų būti pareikštas dėl civilinės infrastruktūros tyčinio ir metodinio naikinimo Ukrainoje.
Beje, V. Putinas viešai (kaip ir dėl vaikų grobimo) net puikavosi šiais jo nurodymu vykdomais kraupiais karo nusikaltimais. Rusijos agresija prieš Ukrainą, o ypač šis kruvinas epizodas prieš neginkluotus ukrainiečius civilius, galutinai išryškino Kremliaus sąjungininkus. Ir ši kruvina sąjunga yra nukreipta ne tik prieš Ukrainą, kiek apskritai prieš Vakarus. Jos ryškiausias narys visų pirma yra Iranas ir jo fanatiškas režimas.
Teherano režimas sėja mirtį įvairiais frontais: visų pirma liejasi kraujas pačiame Irane (teroras prieš moteris, kurios tiesiog kovoja už savo prigimtines žmogaus teises, moterų teisių aktyvisčių įkalinimas, kankinimas ir net nuodijimas, viešos mirties bausmės studentams vien dėl to, kad jie prašo permainų bei kitas brutalus persekiojimas), Ukrainoje (Rusijai tiekia bepiločius savižudžius bei kitą karinę techninę paramą), Izraelyje (finansuodamas teroristines grupuotes), Jemene (remdamas hučių sukilėlius) ir apskritai Artimuosiuose Rytuose kur siekia eksportuoti islamiškąją revoliuciją destabilizuodamas įvairias regiono valstybes.
Verta atkreipti dėmesį, kad Lietuva buvo pirmoji Europos Sąjungoje kuri įžvalgiai suprato Irano grėsmę Europos kontinentui bei nedelsdama iškėlė sankcijų prieš Iraną klausimą Briuselyje, kol tuo metu dauguma ES narių, kaip joms būdinga, tik apsiribojo viešais susirūpinimais, nors į Ukrainos daugiabučius ir energetikos objektus skriejo iranietiški bepiločiai „šahedai“.
Paradoksalu, bet Irano grėsmė jau tiesiogiai liečia ir centrinės bei rytų Europos regioną. Ir tai yra vis gilėjančio karinio bendradarbiavimo tarp Rusijos ir Irano bei Irano ir Lukašenkos režimo Baltarusijoje pasekmė: Irano karinis potencialas artėja prie Lietuvos, Lenkijos, kitų regiono valstybių sienų.
O tai reiškia, kad regiono valstybėms, kaip Lietuvai, išmintinga tęsti pradėtą europinių sankcijų bei apskritai Irano sulaikymą ES lygiu bei lyderiauti formuojant ES politiką ir šioje srityje.
Tačiau dviejų brutalių režimų Rusijoje ir Irane sąjunga prieš Ukrainą tarsi nieko ir nestebintų. Iš jų galima tikėtis visko. Tačiau ši sąjunga turi ir trečią aktyvią, tačiau mažiau tarptautinio dėmesio sulaukusią narę. Ji yra Kremliaus satelitu virtusi Armėnija. Ir nors Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas lankydamasis Vakaruose akcentuoja ištikimybę liberalios demokratijos vertybėms, tačiau realybė bendradarbiavime su Rusija ir Iranu yra esmingai kitokia.
Ir šios realybės, deja, nebegalima ignoruoti karo prieš Ukrainą kontekste. Vakarai jau bandė įspėti Armėniją laikytis kuo toliau nuo Rusijos ir Irano karinės sąjungos prieš Ukrainą: dar 2022 metų vasarą Armėnijos sostinėje šiuo tikslu lankėsi JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Billas Burnsas.
Tačiau Vašingtonas liko neišgirstas ir dėl to atsakė tikslinėmis sankcijomis: 2022 metų rugsėjį bei lapkritį JAV Iždo departamentas įvedė sankcijas kelioms Armėnijos kompanijoms dėl pagalbos Rusijos kariniam pramoniniam sektoriui kare prieš Ukrainą.
Tačiau didžiausią nerimą turi kelti tarptautinėje žiniasklaidoje paskelbti faktai, kad Irano kariniai kroviniai, tame tarpe bepiločiai – „savižudžiai“, kuriais suduoti smūgiai prieš Ukrainos civilius ir kritinę infrastruktūrą energetikos sektoriuje, ir kurie dabar yra tapę Hagos tribunolo tyrimo objektu, buvo Irano gabenami į Rusiją per Armėnijos oro uostus ir karinius aerodromus.
Tai buvo ne tik Rusijos kariniai transporto orlaiviai, tačiau ir į Vakarų sankcijas įtrauktų Irano kompanijų lėktuvai, kaip antai Iran Air Cargo, kuri yra Iran Air dukterinė kompanija. Tiek Iran Air Cargo, tiek Iran Air ir Safiran Airport Services yra sankcionuotos dėl karinių bepiločių gabenimo į Rusiją su tikslu juos panaudoti prieš Ukrainos civilius. Irano ir Rusijos karinėje sąjungoje Armėnija tapo karinės logistikos centru. Ir įvertindami visą grandinę galime teigti, kad tokiu būdu Rusijos pareigūnai organizavo ir vykdė, o Irano ir Armėnijos pareigūnai talkino karo nusikaltimams prieš Ukrainos gyventojus.
Europos Sąjunga į tai negali užmerkti akis. Kaip ir į plika akimi matomus prekybos statistikos duomenis, kurie aiškiai leidžia padaryti visiems ir taip žinomą išvadą, kad Vakarams paskelbus griežtas sankcijas prieš Rusiją, pastaroji jas apeina tokių valstybių kaip Armėnija pagalba: vien 2022 metais Armėnijos eksportas į Rusiją išaugo 186 procentus, o iš Rusijos į Armėniją 45 procentais.
Armėnijos Vyriausybės vadovas oficialiai pripažinęs, kad šis reikšmingas augimas yra asmeninis V.Putino nuopelnas.
Europos Rekonstrukcijos ir plėtros banko teigimu, įvedus sankcijas prieš Rusiją, naujos tiekimo į Rusiją grandinės per Armėniją buvo įsteigtos jau po kelių dienų, o vėliau buvo tiesiog išplėstos. Kalbama ne tik apie išmaniuosius telefonus, buitinę techniką ar automobilius, bet ir apie puslaidininkius, kurie būtini Rusijos karinei pramonei gaminant raketas, kuriomis smūgiuojama tame tarpe per Ukrainos civilius.
Nuo karo pradžios labai intensyviai vystėsi ne tik agresorės Rusijos ir Irano, bendraagresorės Baltarusijos ir Irano, bet ir Armėnijos ir Rusijos bei Armėnijos ir Irano dvišaliai santykiai. Rusijos ir Armėnijos vadovai susitiko net 11 kartų, 18 kartų bendravo telefonu, ypač aktyviai bendravo Rusijos ir Armėnijos gynybos ministrai, generalinių štabų viršininkai, saugumo vadovai.
Vyko bendri kariniai mokymai, pasirašytos glaudesnio bendradarbiavimo sutartys tarp saugumo tarnybų, tarp jų ratifikuota tokia sutartis informacinio saugumo srityje. Armėnija ir Iranas taip pat aktyviai bendradarbiavo karinėje srityje: Jerevanui perduoti kariniai bepiločiai ir 600 raketų.
Armėnija plėtė ir bendradarbiavimą su Iranu energetikos srityje, nors šiam sektoriui taikomis griežtos Vakarų sankcijos. Tačiau turbūt vienas amoraliausių bendradarbiavimo faktų yra atsisakymas pasmerkti Irano režimą dėl brutalių represijų prieš moteris, kovojančias už savo teises: Armėnija JTO Generalinėje Asamblėjoje balsavo prieš tokią rezoliuciją, o Armėnijos pirmoji ponia suteikė diplomatinę priedangą Irano režimui, kai šių metų sausį dalyvavo propagandinėje tariamai moterų teisėms skirtoje konferencijoje Teherane.
Europos Sąjunga privalo imtis veiksmų suardyti šį trikampį – Rusijos, Irano ir Armėnijos bendradarbiavimą – prieš Ukrainą ir iš esmės prieš Vakarus. Lietuva žengė svarbų žingsnį priversdama ES imtis veiksmų prieš Iraną. Ši politika turi tęstis ir nebijoti įvardinti platesnį kontekstą: Iranas ir Rusija yra ne vienos. Tai itin svarbu norint kuo greičiau pabaigti karą Ukrainoje ir pabaigti jį Ukrainos pergale prieš agresorę.
