Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) įpareigojo pakartoti antrąjį rinkimų turą Visagine, motyvuodamas tuo, jog D. Štraupaitė dėl neteisėto pašalinimo neturėjo lygiaverčių sąlygų konkuruoti rinkimuose.

Kodėl korupcinėse bylose nuteisti asmenys vis tiek sulaukia ženklaus palaikymo rinkimuose? K. Tubis ir D. Štraupaitė ne vieninteliai teisti (ar teisiami) asmenys, solidžiai pasirodę savivaldos rinkimuose. Galbūt tai gali paaiškinti ir menkas pasitikėjimas teisėsauga. Teismais Lietuvoje pasitiki vos apie ketvirtadalį gyventojų („Vilmorus“). Tačiau pasitikėjimas teisine sistema nebūtinai yra vienintelis kriterijus. Kai kurie bylose ir žurnalistiniuose tyrimuose figūruojantys merai viešojoje erdvėje sulaukia pagyrų už „efektyvumą“.

Jeigu žmonės mato, kad padėtis savivaldybėse gerėjanti, jie politikams linkę atleisti daugiau.

Kitas svarbus klausimas yra teisės kandidatuoti ribojimas už korupcinius nusikaltimus nuteistiems asmenims. Vilniaus universiteto teisės profesorius Vytautas Nekrošius naujienų agentūrai ELTA teigė, kad būtina skirti valstybės tarnautojo (politikai iš rinkimų buvo pašalinti VRK atsižvelgus į draudimą dirbti valstybės tarnyboje) ir politiko sąvokas, o teisę kandidatuoti išskyrė kaip vieną bazinių, kurią galima riboti tik už tam tikrus nusikaltimus.

Teisės kandidatuoti apribojimas yra aiškiai reglamentuotas apkaltos atveju. Jeigu prezidentas ar Seimo narys buvo nušalintas per apkaltą, su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu susijusias pareigas galėtų užimti nuo pašalinimo praėjus ne mažiau kaip dešimčiai metų.
Įvedus tiesioginius mero rinkimus, atsirado ir procedūra, kaip iš pareigų gali būti pašalintas meras.

Pagal dabartinę Vietos savivaldos įstatymo redakciją, jeigu meras ar tarybos narys sulaužė priesaiką, atliko veiksmus prieštaraujančius Konstitucijai ir (ar) įstatymams, trečdalis tarybos narių gali inicijuoti įgaliojimų netekimo procedūrą. Tuomet iš tarybos narių sudaroma komisija, kuri tiria faktus ir pateikia išvadą.

Komisijai ištyrus informaciją, taryba sprendžia ar kreiptis į LVAT, kad šis priimtų sprendimą ar asmuo sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė įgaliojimų. Jeigu LVAT nustato, kad savivaldybės tarybos narys ar meras sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė nustatytų įgaliojimų, tada rengiamas tarybos balsavimas dėl įgaliojimų nutraukimo. Kad mero ar tarybos nario įgaliojimai būtų nutraukti, tokiam sprendimui turi pritarti 3/5 tarybos narių.

Vietos savivaldos įstatymas dar numato galimybę, kad mero įgaliojimai gali būti laikinai sustabdomi teismo nutartimi, kol vyksta tyrimas. Juos VRK nutraukia įsiteisėjus teismo apkaltinamajam nuosprendžiui – nuo tiesioginių rinkimų įvedimo merams taip yra nutikę vieną kartą (kartą to vos išvengta – tuometinis Šakių rajono meras Juozas Bertašius suskubo atsistatydinti, kol VRK įgaliojimų nespėjo sustabdyti).

Pagal Rinkimų kodeksą, asmuo negali kandidatuoti rinkimuose, jeigu likus 65 dienoms iki rinkimų dienos jis nėra atlikęs bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį. Daugiau jokių apribojimų, susijusių su teistumu, Rinkimų kodekse nenumatyta.

Nors modelis, pagal kurį dėl LVAT išvados ir savivaldybės tarybos sprendimo meras arba tarybos narys netenka įgaliojimų, yra prezidento ir Seimo narių apkaltos atitikmuo, tačiau papildomos sankcijos, apimančios laikotarpį be galimybės kandidatuoti, nenumatyta. Kyla klausimas, kodėl priesaiką sulaužęs ir atstatydintas meras gali dalyvauti rinkimuose iškart, o prezidentas ar Seimo narys negali. Ypač atsižvelgiant į tai, kad po savivaldos modelio reformos mero įgaliojimai sustiprėjo, būtų logiška, kad nušalinti merai kurį laiką dalyvauti rinkimuose negalėtų.

Mero nušalinimo modelis praktikoje iki šiol nesuveikė nė karto. LVAT nagrinėjo Raseinių mero Algirdo Griciaus atvejį ir pažeidimų nenustatė. Dažnu atveju tokios procedūros sunkiai gali prasidėti, nes teisiami merai tarybose turi tvirtas daugumas.

Jau ne kartą sprendimai dėl pareigas einančių merų nusižengimų priimami jiems nebeinant pareigų. Pavyzdžiui, K. Tubis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) buvo sulaikytas 2019 m. sausį, kai iki kadencijos pabaigos buvo likę vos keletas mėnesių ir nebuvo didelės prasmės opozicijai siekti mero nušalinimo. Kovą vykusiuose rinkimuose jis nebuvo perrinktas. Tiek jam, tiek D. Štraupaitei teismo sprendimais buvo uždrausta kelerius metus dirbti valstybės tarnyboje. Griežtesnių sankcijų šalininkai gali apeliuoti į logiką – nusižengimai padaryti einant mero pareigas. Rinkimai nebūtų vykę taip chaotiškai, jeigu teismai vienodai interpretuotų skirtumą tarp valstybės tarnybos ir renkamų pareigų.

Veikiausiai pasigirs ir siūlymų, jog reiktų atskirai įtvirtinti galimybę teismui riboti teisę kandidatuoti, jeigu asmuo nuteisiamas už korupcinius veiksmus, atliktus einant renkamas pareigas. Jeigu būtų nutarta tokią galimybę įtvirtinti, logiškiausia būtų, jog sankcija įsigaliotų tada, kai abi pusės išnaudojo visas apeliacijos galimybes.

Pagal dabar galiojančią tvarką, kai mero įgaliojimai sustabdomi įsiteisėjus apkaltinajam nuosprendžiui, potencialiai atsiranda galimybė teisinei aklavietei. Pagal Lietuvos teisinę sistemą, nuosprendis įsiteisėja net jeigu jis skundžiamas Lietuvos aukščiausiajam teismui (LAT). 2022 m. balandį LAT sprendimas nebuvo palankus buvusiam Kelmės merui Vaclovui Andruliui, o jo įpėdinis buvo išrinktas jau prieš pusmetį. Sunku pasakyti, kaip būtų sprendžiama situacija, jeigu LAT būtų grąžinęs bylą apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Diskutuotina dėl to ar verta Rinkimų kodekse palikti nuostatą, leidžiančią kandidatus šalinti tarp pirmo ir antro turo, nes tai įneša daug chaoso. Niekada nebūsime apsaugoti nuo to, kad ir rinkimų išvakarėse nutiks įvykiai, kuriems įvykus anksčiau, sprendimai dėl kandidatų registracijos būtų kitokie, o laiko sureaguoti nebebus. Per šiuos rinkimus sprendimus priėmusi VRK net pati nespėjo į juos reaguoti. Po kandidatų pašalinimo dar kurį laiką VRK interneto puslapyje prie Anykščių ir Visagino rezultatų, buvo rašoma, kad pašalinti kandidatai dalyvaus pakartotiniame balsavime.

Teismams priėmus sprendimus dėl jų sugrąžinimo, VRK vėl vėlavo informaciją atnaujinti. Laikas tarp turų jau nėra tinkamas metas koreguoti kandidatų sąrašus, nes piliečiai turi būti tinkamai informuoti apie rinkimų dalyvius, gauti laiko išanalizuoti padėtį ir priimti sprendimus už ką balsuoti. Įvykus šiurkštiems Reformų kodekso pažeidimams, rengiamas pakartotinis balsavimas – tokia praktika būtų sąžiningesnė ir tiems atvejams, kai alternatyva yra kandidatų šalinimas tarp turų.