Raktinė frazė šioje istorijoje „nebeliko nemokamų pinigų“. Ir tai jau pajuto ne tik bankai bei milijardais žaidžiantys investuotojai, bet ir dauguma šeimos ūkių. Šio laikotarpio valdovai bus tie, kurie išsaugojo grynųjų ir galės investuoti be brangių paskolų. Spėju, po kelių mėnesių jiems atsivers daug galimybių.
Tai reiškia, kad kuriam laikui galima palaidoti pinigingus naujai iškilusius sektorius, kurie keletą metų puikiai veikė ir suteikė gana didelį pelną investuojant telefonu nuo sėdmaišio. Įvairūs guru sakė, kad taip tęsis amžinybę. Neliko guru, bet liko nuostolių. Ir tai palietė verslus, kurie buvo lengvų pinigų šaltiniai atėjusiems ten laiku ir laiku pasitraukusiems, bei graudūs tiems, kurie atėjo per vėlai, o išeiti nebeturi kur.
Geras pavyzdys – naujovišką elektros prekybos platformą kūrusiam lietuvių startuoliui „WePower“ keliama bankroto byla. 40 milijonų investuotojų dolerių nugrimzdo į nebūtį. Palikimas – tik beverčiai elektroniniai žetonai, kurių net nepačiupinėsi. O kažkada, tikėtina, investicijos į šį startuolį ir nevarginantis darbą jame ar spekuliacijos maitino šimtus verslių žmonių. Kartu nušlavė šimtus įvairių tarpininkų ir konsultantų, gavusių sumas su daug nulių už oro virpinimą.
Tai – ne smulkmena. Šie sektoriai maitino tūkstančius, jei ne dešimtis tūkstančių žmonių visoje šalyje. Puikiai uždirbti galima ir krentančioje rinkoje. Problema, kad tam reikia naudoti nuosavus smegenis ir dažnai nuosavus, ne skolintus eurus, o ne tiesiog pasižiūrėti į tai, kas kyla biržose ar kokių įmonių akcijos madingos nedaug uždirbančiuose „Yuotube“ analitikų kanaluose. Kai viskas auga, pinigai byra, tačiau tai rinkos dovanos, ne rinkos dalyvių kvalifikacijos pasekmės.
Atskirai – apie viltingą viešųjų ryšių šuolį lietuviškoje nekilnojamojo turto rinkoje, nes išsvajotas „butas investicijai“, kai palūkanos jau viršija iš nuomos gaunamas pajamas, ne vienam tapo po truputį besiveržiančia kilpa po kaklu. Optimistiškas pranešimas iš serijos „neigiamas augimas tęsiasi“:
„2023 metų kovą pirminės būsto rinkos rezultatai Vilniuje buvo nevienareikšmiai. Viena vertus, susitarta dėl 260 būstų (neskaitant atšaukimų) pardavimo, kas yra beveik 20 proc. daugiau nei vasarį (221) ir beveik du kartus daugiau nei sausį (144). Kita vertus, bendras pardavimų skaičius, įvertinus atšauktus susitarimus, buvo 138 – 30 proc. mažiau nei vasarį (197) ir vos 30 proc. daugiau nei sausį (106).“
Verčiu į žmonių kalbą. Tai reiškia, kad lietuviška NT rinka po truputį juda skandinaviška kryptimi, kur kainos jau krito 15–20 proc., ir, kaip pikti liežuviai plaka, laukiama tolimesnė „korekcija“. Istoriškai skandinaviškos tendencijos pas mus užsuka kiek daugiau nei po pusmečio. Paprastai po 7–8 mėnesių. Vasaros pradžia ne visiems bus smagi. Tačiau tai mano asmeninė nuomonė, kuria remtis priimant sprendimą pirkti ar parduoti nereikėtų. Tam turite nuosavą galvą.
Kaip kalba vienas pilietis, kurio specializacija – prabangaus būsto įrengimas. Paprastai žiemą jis plušėdavo prie jūros – tvarkydavo vadinamąjį antrą turtingų lietuvių būstą kurortuose. Tai buvo pelningas sezonas, kai ten praktiškai gyvendavo. Dabar, kaip pats pripažįsta, „šiemet į Nidą trumpam užsukau tik porą kartų“.
Dėl smagumo prisiminkime tų 2008 m. rugsėjį. Dar viskas burbuliuoja, nors nerimo ženklų yra, rinka stoja ir viešųjų ryšių specialistams reikia sukti galvą, kaip įtikinti, kad vakarėlis tęsiasi, nors barmenas jau pabėgo. Iki naktinės mokesčių reformos likę keli mėnesiai:
„Atrodo, kad stagnacija Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje labiausiai paveikė Vilnių. Naujausiais Registrų centro duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje parduoto būsto plotas išaugo 16,7 proc., o Vilniuje sumažėjo 2,7 proc. Lietuvoje bendra NT sandorių suma išaugo 12,1 proc., o Vilniuje užfiksuotas beveik nulinis augimas – rinką gelbėjo tik namų pardavimai prestižiniuose miesto mikrorajonuose.“
Skirtumas tik, kad „nulinis augimas“ bėgant laikui pasikeitė į „neigiamą augimą“.
VŽ nelinksmai rašo ir apie Europą. Europos NT sektoriaus akcijos jau prekiaujasi už įverčius, kokie buvo per 2008 finansų krizę. Per metus šių bendrovių akcijų indeksas „STOXX 600 Real Estate“ susitraukė daugiau kaip 40 %, išgaravo daugiau kaip 100 mlrd. Eur kapitalizacijos.
Priežastys – brangstantis skolintas kapitalas, kurį taip gausiai pigių pinigų eroje naudojo NT bendrovės ir fondai. Kai tuos pigiai prisiimtus įsipareigojimus tenka refinansuoti pabrangusiais pinigais, pasidaro labai nemalonu. Reikia daugiau atseikėti palūkanomis bankams ar obligacijų investuotojams, mažiau pinigų lieka dividendams (dėl kurių ir pirkau šias akcijas). O kai šviečiasi mažesni dividendai, tai akcija privalo atpigti.
Kas laukia ir ką daryti? Nieko apokaliptiško. Kol nekrinta bombos, šie praradimai – tik piniginių ženklų netektis, arba jų pagausėjimas. Griūties ar panašių kritimų kaip 2008 m., tikiuosi, nesulauksime. Net jei dabar sudėtinga, gana greitai viskas stos į vėžes, nes šalis ir ekonomika nebe tie, kaip prieš keliolika metų.
Ir mažiau reikia tikėti įvairiais guru, nes sveiko proto dar niekas neatšaukė.
Autorius feisbuke.
