Aš ir pats esu raguotas galvijas iš to gyvulių ūkio. Nes patikėjau, kad Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) kažką išmoko iš 2008–2009 m. krizės valdymo klaidų. Tuomet žiūrėdamas, kaip miršta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos netekusi spauda, o vakarykščiai smulkieji verslininkai perka lėktuvų ir autobusų bilietus iš Lietuvos į vieną pusę, sakiau sau: daugiau niekada už juos nebalsuosiu. Bet praėjo dešimtmetis, senos žaizdos užgijo ir 2020 m. vėl išdidžiai žengiau ant to paties grėblio.
Patikėjau, kad kita TS-LKD politikų karta, pakeitusi į Europos Parlamentą ištremtą Andrių Kubilių, turi jei ne jautrias širdis, tai bent sveiko proto. Neturi ir neturės, nes už valstybės išlaidų ir pajamų lentelių nemato gyvo žmogaus. O kai įsivaizduojamos mokestinės lygybės principai tampa už jį svarbesni, gimsta tokia politinė savižudybė, kaip antradienį pristatyta mokesčių reforma.
Po savivaldos rinkimų tik Vilniaus, o ne visos Lietuvos partija likusi TS-LKD netrukus nupjaus vienintelę šaką, ant kurios liko sėdėti, – imsis bausti visus savarankiškai dirbančius asmenis už tai, kad ja pasitikėjo.
„Ligų klasifikacijoje aprašyta nemažai savęs žalojimo atvejų. Gal reikia įvesti dar vieną – tyčinis savęs žalojimas, prieš rinkimus padidinant mokesčius savo elektoratui“, – siūlo vilnietis Vilius Kirvaitis.
„Žodžiu, vėl tas pats. Visiška tyla, rinkimai, paslaptys ir... Pist iššoka su didžiule mokesčių reforma. Niekas nekalbėjo, niekas nederino, niekas neklausė, kaip geriau. Perskaitė Orvelo knygą ir nusprendė imtis reformos“, – stebisi dainininkas Stanislavas Stavickis-Stano.
Vienas iš tų „gyvulių“, drauge su tūkstančiais malonių iš valdžios neprašančių kūrėjų, amatininkų, menininkų, turgaus prekeivių, kirpėjų, draudimo brokerių, gidų, vertėjų, fotografų ir net duobkasių.
Turbūt nėra gero laiko didinti mokesčius, bet ši valdančioji dauguma pasirinko įsmeigti peilį į nugarą savarankiškai dirbantiems lietuviams pačiu netinkamiausiu metu.
Kai šie dar nespėjo atsigauti po „Covid-19“ pandemijos. Ištvėrę du karantinus, o tada sulaukę infliacijos šuolio, kai išlaidos kurui, šildymui ir elektrai staigiai padidėjo, o pajamos nė nepasiekė ikipandeminio lygio. Kai didėjantis Euriboras ir bankų maržos staiga užaugino paskolų palūkanas, o Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir sankcijų pasekmės krečia viso Vakarų pasaulio ekonomiką.
Įsivaizduokite jauną šeimą, kuri gyvena už pajamas, gaunamas iš kūrybinės veiklos, prieš keletą metų įsigytame už paskolą būste, turi lizinguojamą automobilį ir porą vaikų.
Viskas apskaičiuota, išdėliota į skaičiuoklės lentelės skiltis. Čia paskolų įmokoms, ryšio ir komunalinėms paslaugoms, čia vaikų darželiui, kurui, maistui, čia privalomajam sveikatos draudimui (PSD), gyventojų pajamų mokesčiui (GPM) ir „Sodros“ mokesčiams, įmokoms į antrosios pakopos pensijų fondus. Išlaidoms didėjant, o pajamoms neaugant pirmiausia tenka atsisakyti kelionių ir pramogų, paskui naujus rūbus vaikams, perkamus vietoje išaugtų, pakeisti dėvėtais. Vietoje knygų mugės dažniau lankytis bibliotekose. Kava – iš termoso, o ne pakelės užkandinės. Daugiau kruopų ir bulvių vietoje brangstančios mėsos, vaisių ir daržovių. Biudžetas beveik subalansuotas, reikia tik dar truputį pasistengti, gal ilgiau padirbėti naktimis, kad pajamos pasivytų išlaidas.
O tada pasibeldžia į namų duris valdžia ir sako: dabar naikinsime „gyvulių ūkį“ – mokėsite mums daugiau, kad vyr. specialisto pareigas biudžetinėje Darnaus judrumo tvarumo tarnyboje einantis jūsų kaimynas nesijaustų diskriminuojamas.
Virvė, muilas ir taburetė į elektroninės parduotuvės pirkinių krepšelį – ne išeitis, „žolė“ – vis dar nelegali. Atkeršyti politikams pavyks tik 2024 m., o karo metais rinktis Seimo langų daužyti drauge su marginalais ir vatinukais neleidžia kategorinis imperatyvas.
Man sunku įsivaizduoti tokį scenarijų, kad Finansų ministerija staiga persigalvotų ir nebeteiktų Seimui svarstyti porą metų rengto mokesčių reformos projekto. Žiūriu į nekaltą ministrės Gintarės Skaistės veidelį ekrane ir netikiu, kad jai pavyktų išgirsti reformos kritikų argumentus ar savarankiškai dirbančių menininkų aimanas.
Lieka vienintelė viltis, kad mokesčių didinimo planai žlugs Seime. Taip jau kartą nutiko aplinkos ministro Simono Gentvilo pristatytam automobilių taršos mokesčiui – paprasčiausiai neužteko balsų. Juk valdančioji dauguma vos keliais nariais didesnė už opoziciją, o tarp pačių valdančiųjų gal dar liko bent vienas kitas tikras liberalas, kuriam iš principo nepriimtinas bet koks mokesčių didinimas.
Jeigu TS-LKD ir „agroliberalai“ galėjo sau leisti nebalsuoti už Laisvės partijos parengtą Partnerystės įstatymą ir Kanapių dekriminalizavimą, tai šiai nebūtų nuodėmė savo balsais neprisidėti prie laisviausios visuomenės dalies prievartinio vertimo korporacijų samdiniais. Ir tinkamai tai iškomunikuoti, kad konservatorių gyvuliais pavadinti rinkėjai žinotų, kam turi būti dėkingi už tai, kad mokesčiai nepadidėjo.
