Praėjusį ketvirtadienį (kovo 16 d.) Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) išdavė tarptautinį arešto orderį Rusijos Prezidentui Vladimirui Putinui už nusikaltimus žmoniškumui, pirmiausia už vaikų iš okupuotų Ukrainos teritorijų priverstinę deportaciją į Rusiją. Kalbama, kad netrukus seks toks pat orderis ir už civilinės energetikos infrastruktūros bombardavimą.
Dieną anksčiau (kovo 15 d.) Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Tarybos sudaryta Nepriklausoma tarptautinė Ukrainos reikalų tyrimų komisija (angl. Independent International Commission of Inquiry on Ukraine) paskelbė savo išvadas, kurios taip pat įvardijo vaikų deportaciją kaip vieną iš aiškių nusikaltimų. TBT taip pat atlieka karo nusikaltimų tyrimą Ukrainoje, rinkdama įrodymus tokiose masinių nusikaltimų vietose kaip Buča, Irpinė, Iziumas. Šių nusikaltimų tyrimas nustatys kiekvieno nusikaltusio kareivio ar karinio vadovo teisinę atsakomybę.
Tarptautinė bendruomenė taip pat yra sutarusi steigti specialų Tribunolą Rusijos karo agresijos prieš Ukrainą nusikaltimui tirti, kur būtų nagrinėjama tiesioginė V. Putino atsakomybė už sprendimus pradėti tokią nusikalstamą agresiją. Tokio Tribunolo steigimui specialia rezoliucija yra pritaręs ir Europos Parlamentas. Kad Rusijos veiksmai yra karo agresijos nusikaltimas, pirmosiomis karo dienomis paskelbė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. Tačiau TBT šio nusikaltimo negali tirti, nes Rusijos atžvilgiu tam neturi tiesioginio mandato (Rusija nėra ratifikavusi Romos Statuto), o Jungtinių Tautų Saugumo Taryba dėl Rusijos veto tokio mandato taip pat nesuteiks. Todėl ir yra steigiamas specialus Tribunolas karo agresijos nusikaltimui tirti. Šis Tribunolas tirtų ir Aliaksandro Lukašenkos atsakomybę už karo agresijos nusikaltimą, nes, pagal tarptautinę teisę, jis yra akivaizdus tokio nusikaltimo bendrininkas.
Taigi tarptautinė bendruomenė yra nusiteikusi veikti ryžtingai siekdama tarptautinio teisingumo priemonėmis griežtai ir efektyviai įvertinti Rusijos nusikaltimus Ukrainoje: karo agresijos nusikaltimą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui. Kai kuriuos nusikaltimus jau tiria TBT, kai kuriuos nusikaltimus (kurių tirti negali TBT) tirs specialiai įkurtas Tribunolas. Tokiu būdu yra kuriamas labai svarbus precedentas tarptautinėmis teisinėmis priemonėmis vertinti ir tuo pačiu stabdyti visus nusikaltimus, susijusius su Rusijos nusikalstama agresija prieš Ukrainą.
Jeigu su tarptautiniu tokių nusikaltimų vertinimu situacija darosi vis aiškesnė, tai iki šiol lieka neaišku, kaip tarptautinė bendruomenė turi vertinti tiek A. Lukašenkos, tiek ir V. Putino režimų nusikaltimus prieš pačius Baltarusijos ir Rusijos žmones, juos persekiojant, terorizuojant, kankinant, įkalinant, atimant bet kokias teises į žodžio ir susirinkimų laisvę. Ligšioliniai bandymai ginti tokių asmenų teises kitose, kaimyninėse valstybėse, pasitelkiant universalios jurisdikcijos instrumentus, nebuvo labai efektyvūs, o įvairios tarptautinės sankcijos neturi reikiamo poveikio. Todėl verta kelti klausimą, kaip efektyviai išnaudoti kitus tarptautinio teisingumo instrumentus, kad tiek A. Lukašenkos, tiek V. Putino režimų nusikalstami veiksmai prieš savo pačių piliečius būtų efektyviai teisiškai įvertinti, o nusikaltusieji sulauktų teisinio persekiojimo.
Tarptautinė teisė numato, kad tuo atveju, jeigu valdžios veiksmai prieš savo pačių piliečius įgauna nusikaltimų žmoniškumui pobūdį, tokius nusikaltimus turi imtis tirti TBT, jeigu tam turi mandatą (jeigu šalis yra ratifikavusi Romos Statutą arba jeigu tokį mandatą TBT suteikia JT Saugumo Taryba). Ar nusikaltimai savo piliečių atžvilgiu gali būti traktuojami kaip nusikaltimai žmoniškumui, priklauso nuo nusikaltimų masto ir sistemiškumo.
Pastarosiomis dienomis (kovo 9 d.) buvo paskelbtas dar vienas Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Tarybos pavedimu Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Komisaro (angl. High Commissioner for Human Rights) atliktas žmogaus teisių Baltarusijoje tyrimas, tiriant padėtį Baltarusijoje nuo 2020 m. gegužės 1 d., apimant pasirengimo 2020 metų Prezidento rinkimams ir porinkiminį laikotarpį.
Išsamus tyrimas nuosekliai atskleidžia visą A. Lukašenkos žiaurių veiksmų panoramą, persekiojant, kankinant, įkalinant bei atimant bet kokias pilietines žmogaus teises iš Baltarusijos piliečių. Pranešime yra daroma labai svarbi išvada, kad Lukašenkos režimas yra įvykdęs visą aibę tarptautinių žmogaus teisių pažeidimų („The High Commissioner has reasonable grounds to believe that several violations of international human rights law were committed in Belarus between 1 May 2020 and 31 December 2022. They include arbitrary deprivation of the right to life and to liberty, torture and ill-treatment, including sexual violence, denial of the rights to due process and to a fair trial, arbitrary denial of the right to enter one’s own country, violations of the rights to freedom of expression, peaceful assembly and association and to equal protection of the law“).
Dar svarbiau yra tai, kad Pranešimo išvadose yra teigiama, jog šie pažeidimai gali būti traktuojami ir kaip nusikaltimai žmoniškumui, visų pirma, todėl, kad šie veiksmai yra atlikti kaip plataus ir sisteminio puolimo prieš pilietinę visuomenę dalis, žinant, kad tokie veiksmai yra daromi organizuotai ir puolimo tikslais („54. Some of the violations may also amount to crimes against humanity, as defined in international customary law, when such acts are committed as part of a widespread or systematic attack directed against any civilian population, with knowledge of the attack. Considered cumulatively, the organized nature of the violations renders it improbable that they were random and accidental. On the contrary, they appear to have been part of a campaign of violence and repression, intentionally directed at those who were – or were perceived to be – opposing the Government or expressing critical or independent voices, a campaign which consisted of the following components“).
Toks Žmogaus Teisių Komisaro teiginys apie tai, kad A. Lukašenkos režimo vykdytas ir vykdomas piliečių persekiojimas galimai prilygsta nusikaltimų žmoniškumui statusui, atveria naujas galimybes pasitelkti tarptautinio teisingumo instrumentus.
Kitas logiškas žingsnis galėtų būti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sprendimas patvirtinti minėtame JT Žmogaus Teisių Komisaro parengtame Pranešime pateiktą Lukašenkos nusikaltimus žmoniškumui apibūdinančią formuluotę. Tai atvertų galimybes aiškintis, ar tokius nusikaltimus gali tirti TBT, kuris pagal Romos Statute pateiktus apibrėžimus užsiima ir nusikaltimų žmoniškumui, ne tik karo nusikaltimų, tyrimu. Tokia teisinių žingsnių seka būtų visiškai analogiška nesenu precedentu sukurtai teisinių žingsnių sekai, susiklosčiusiai nagrinėjant Rusijos karo agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą: pradžioje JT Generalinė Asamblėja paskelbė, kad karo agresija prieš Ukrainą yra nusikaltimas pagal tarptautinę teisę, po to buvo sprendžiama, kuri tarptautinė teisinė institucija turėtų imtis tirti šį nusikaltimą. Buvo apsispręsta kurti specialų Tribunolą.
Tokį tolesnį A. Lukašenkos nusikaltimų tarptautinio teisinio tyrimo kelią nurodo ir Europos Parlamentas praeitą savaitę (kovo 15 d.) priimtoje Rezoliucijoje dėl tolesnių represijų prieš Baltarusijos žmones, kurioje yra išdėstytas raginimas TBT imtis tirti Baltarusijos režimo nusikaltimus ir pradėti ikiteisminio tyrimo procesą, jeigu paaiškėtų, kad tokie nusikaltimai atitinka nusikaltimų žmoniškumui apibrėžimą („encourages the International Criminal Court to investigate and initiate pre-trial proceedings against the Belarusian regime in cases of crimes against humanity“).
Buvęs Lietuvos Konstitucinio Teismo Pirmininkas Dainius Žalimas teigia, kad pagal tarptautinę teisę yra klaida siekti, kad TBT imtųsi tirti Baltarusijos režimo nusikaltimus žmoniškumui, nes šis tokio mandato neturi ir neturės. Taip yra todėl, kad Baltarusija nėra ratifikavusi Romos Statuto ir Rusija blokuotų JT Saugumo Tarybos sprendimą dėl specialaus mandato suteikimo TBT, taigi ir šiuo atveju TBT neturėtų galimybių tirti A. Lukašenkos nusikaltimų žmoniškumui prieš Baltarusijos žmones.
Todėl ir šiuo atveju tenka prisiminti dabar kuriamą precedentą, kai demokratinė bendruomenė steigia specialų Tribunolą karo agresijos nusikaltimo tyrimui, nes TBT neturi mandato tirti tokio agresijos nusikaltimo. Lygiai taip pat turėtų būti kuriamas ir specialus Tribunolas A. Lukašenkos režimo nusikaltimams prieš žmoniškumą tirti. Taip Baltarusijos žmonėms, kenčiantiems nežmonišką Lukašenkos režimo persekiojimą, būtų sugrąžintas tarptautinis teisingumas.
Lygiai taip pat tarptautinė bendruomenė turėtų elgtis ir su V. Putino nusikaltimų žmoniškumui prieš savo piliečius vertinimu. V. Putinas neatsilieka nuo A. Lukašenkos, persekiodamas bet kokį Rusijos piliečių nepasitenkinimą Kremliaus režimo veiksmais. Agresija prieš savo piliečius yra taip pat nusikaltimas tarptautinei teisei – kaip ir karo agresija prieš kaimyninę valstybę.