Žinoma, vertinimai turėtų būti rezervuoti. Pavyzdžiui, Darbo partijos stovykloje po 2019 m. savivaldos rinkimų vyravo fiasko, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) – triumfo nuotaikos. „Darbiečiai“ iškovojo vieną mero postą ir 62 mandatus tarybose. Socialdemokratai – 15 merų ir 274 mandatus. Tačiau 2020 m. Seimo rinkimuose Darbo partija gavo daugiau balsų.
Šį kartą LSDP nuotaikos dar geresnės. 358 mandatai ir 17 merų postų yra puikus rezultatas. Skambiausia antrojo turo pergale tapo Roberto Duchnevičiaus sėkmė Vilniaus rajone, pavyko iškovoti mero postą Radviliškyje, kur istoriškai dominuodavo Tėvynės sąjunga. Lengva pamiršti tai, kad keturi perrinkimo siekę socialdemokratų merai – Utenos, Klaipėdos (tiesa, Vytautas Grubliauskas socialdemokratu tapo neseniai), Zarasų ir Ignalinos – šįkart rinkimuose suklupo.
Tad potencialiai rezultatas galėjo būti dar geresnis. 2019 m. patirtis rodo, kad socialdemokratams jokiu būtų negalima užmigti ant laurų. 2020 m. Seimo rinkimuose LSDP sutrukdė tai, kad partija tiesiog paskendo tarp konkurentų, kurie geriau žinojo, kokią žinią nori perduoti rinkėjams. Labai svarbu ir tai, kaip partija išnaudos savo buvimą visų savivaldybių tarybose, ypač didžiuosiuose miestuose.
Daugelis į tarybas didmiesčiuose patekusių socialdemokratų stokoja žinomumo. Jeigu darbas taryboje nepadės augti jiems kaip lyderiams, socialdemokratai ir toliau išliks tik regionuose kažką pasiekti galinčia politine jėga.
Liberalų sąjūdis (LRLS) prie keturių po pirmo turo turėtų merų postų prisidėjo dar penkis. Vienintelis nelaimėtas antrasis turas – Klaipėdos rajone, kur vargu, ar net didžiausi optimistai tikėjosi pasipriešinti Broniui Markauskui. LRLS išsaugojo visus turėtus merų postus ir papildomai iškovojo pergales Kaišiadoryse ir Zarasuose, kur įveikti pareigas jau dvi kadencijas ėję merai.
Tačiau Seimo rinkimai partijai bus sudėtingesni. Jie labiau negu savivaldoje bus vertinami kaip valdančioji partija. Koalicijoje LRLS natūraliai lieka Tėvynės sąjungos šešėlyje, tačiau yra ir mažiau matomi negu Laisvės partija. Stiprios pozicijos savivaldoje nebūtinai reiškia tai, kad galima ramiai gyventi laukiant Seimo rinkimų – geras pavyzdys galėtų būti tuometinės Trakų merės Editos Rudelienės pralaimėjimas Trakų-Vievio apygardos antrajame ture 2020 m.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) dabar turės 185 mandatus, iki tol turėjo 223. Tačiau merų skaičius išaugo nuo 6 (iki kadencijos pabaigos liko 5) iki 8. Atsižvelgiant į tai, kad du LVŽS merai perrinkimo nesiekė, tai solidus rezultatas. Ignalinoje, Raseiniuose ir Šakiuose pavyko įveikti pareigas einančius merus, o Ramūnui Karbauskiui veikiausiai ypač svarbu tai, kad pastarosiose dviejose savivaldybėse nugalėti Tėvynės sąjungos merai. LVŽS buvo svarbu pasiųsti rinkėjams žinutę, kad nepaisant skyrybų su Sauliumi Skverneliu partija išlieka konkurencinga.
Žinoma, Seimo rinkimuose konkuruoti bus sudėtingiau. Laukia permainos – S. Skvernelis pastaruosiuose dviejuose rinkimuose buvo sąrašo vedlys. Jo figūra lemdavo ir kampanijos bei programos akcentus, o skyrybos su demokratais labiausiai nuskurdino būtent Seimo frakciją.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderiai jau rinkimų naktį kovą dėl Vilniaus pavadino rinkimų „supertaure“. Ginčytis sunku: pergalė sostinėje – kiekvienai partijai trokštamiausias laimikis. Tačiau pergalė Vilniuje menkai maskuoja tai, kad rinkimai apskritai partijai nebuvo sėkmingi. Pagal mandatų skaičių ją pranoko socialdemokratai, pagal merų skaičių TS-LKD liko 4–5 vietoje su 5 merų postais. 2019 m. Tėvynės sąjunga iškovojo 11 merų postų, kadencijos eigoje skaičius sumažėjo iki 10. Skuodo meras perrinkimo nesiekė.
Anykščių meras suklupo dar pirmajame ture. O antrajame pralaimėjimus patyrė dar keturi TS-LKD merai. Suklupo 23 metus (su viena pertrauka) Alytaus rajonui vadovavęs Algirdas Vrubliauskas, taip pat ir Kaišiadorių, Raseinių bei Šakių merai. Ir praeityje TS-LKD dažnai kentėdavo nuo „antrojo turo sindromo“ regionuose.
Žinoma, savivaldos rinkimai parodė, kad partijos pozicijos išlieka užtikrintos didžiuosiuose miestuose. Tačiau vargu, ar TS-LKD lyderiai nuleis rankas ir susitaikys su tuo, kad didmiesčiai kompensuoja padėtį regionuose. Bus aiškinamasi, kas lėmė prastą rezultatą ir kaip išvengti to artėjančiuose Seimo rinkimuose.
Demokratų sąjunga (DS) turės tiek pat merų postų, kiek ir Tėvynės sąjunga – 5. Pavyko išsaugoti tris turėtus anksčiau, iškovotos pergalės Ukmergėje ir Alytaus rajone. Kaip naujai politinei jėgai, šis rezultatas solidus.
Tačiau Seimo rinkimuose demokratai veikiausiai sau kels ambicingesnius uždavinius ir sieks pasinaudoti tuo, kad rinkdami Seimą piliečiai įprastai mėgsta naujas partijas. DS lubos Parlamento rinkimuose bus aukštesnės negu savivaldos. Jeigu LSDP prieš Seimo rinkimus bus vangoka, kaip 2020 m., demokratai galbūt netgi kausis dėl pirmosios vietos.
Laisvės ir Darbo partijos (DP) liko be merų postų. O ir Seimo rinkimams abiejų šių politinių jėgų tikslai išliks kuklūs – peržengti 5 proc. Skirsis tik strategijos.
Laisvės partija tikrai neišsižadės savo dabartinių vertybių, nors konservatyvioje Lietuvos visuomenėje jos ne visada padeda pasiekti sėkmę rinkimuose. O DP priešingai – karštligiškai ieškos savo naujos tapatybės, kai pirmu smuiku nebegriežia Viktoras Uspaskichas. Praeityje tokie ieškojimai būdavo skausmingi, šis kartas, vargu, ar bus išimtis.
Santykinės sėkmės savivaldos rinkimuose į didesnius pasiekimus nacionalinėje politikoje nekonvertuos ir „Laisvė ir Teisingumas“ (LT). Šios politinės jėgos gimimas nebuvo sklandus – nė vienas iš senosios „Tvarkos ir teisingumo“ partijos merų šį kartą nesiekė perrinkimo su LT.
Būti Vilniaus ir Klaipėdos tarybose teoriškai yra gera galimybė pasidėti tvirtesnį pagrindą ateičiai. Bet jeigu jau daugiau negu dešimtmetį A. Zuokas stabiliai solidžių savo atstovaujamų politinių darinių rezultatų Vilniuje nekonvertuoja į sėkmę nacionalinėje politikoje, kodėl su nauja iškaba jam ir Remigijui Žemaitaičiui turėtų pasisekti šį kartą?
