Tas visuotinės gerovės komunikavimas verčia nejaukiai jaustis visus, kurie savo kasdienybėje to didėjimo, gerėjimo ir gražėjimo nejaučia. Gal jų žiūrėjimo kampas ne tas? O gal ne jie, o pozityvieji valdantieji žiūri į žvaigždes bei save jose ir visiškai nemato, kas dedasi ant Žemės?
Praėjusių metų statistika kelia nerimą, jei renkamės iš tiesų žvelgti į visumą, o ne tik rankioti kuriamą įvaizdį atitinkančius trupinius. 2022 metų gruodį atlikto tyrimo duomenimis, 87 procentai Lietuvos gyventojų mano, jog situacija šalyje blogėja, palyginimui – taip manančių balandį, karui tik prasidėjus, buvo 79 procentai. Karo siaubas ir baisumas yra nepaneigiamas, tačiau nepaneigiamas ir faktas, kad karą valdantieji naudoja kaip pasiteisinimą savo neveiklumui.
Visa kritika atremiama argumentu „vyksta karas“, visi reikalaujantys sprendimų vidaus politikoje ir pagalbos sunkumų patiriantiems bendrapiliečiams geriausiu atveju laikomi nesiorientuojančiais, blogiausiu atveju – priešais. Karas vyksta ir, deja, gali būti, jog vyks dar ne vienus metus. Ar visą tą laiką ignoruosime kitus svarbius daugumai Lietuvos gyventojų iššūkius ir juos patiriančius žmones?
Gyventojų apklausos rodo, jog 96 procentus šalies gyventojų baugina augančios kasdienio pragyvenimo sąnaudos, 85 procentai apklaustųjų nerimauja dėl skurdo ir atskirties, kuri gresia jiems patiems, jų artimiesiems ar pažįstamiems. Su karu susijęs nerimas, žinoma, taip pat yra labai ryškus, tačiau, skirtingai nei kasdienių gyventojų sunkumų, karo klausimo Vyriausybė išspręsti negali, o nespręsti svarbiausių vidaus iššūkių – pasirenka.
Gyventojų realiosios pajamos praėjusiais metais žymiai mažėjo ir, visiškai ignoruodama pozityvaus mąstymo galią, infliacija prarijo visus darbo užmokesčio, pensijų ir išmokų padidėjimus. Apie tai, kad kelių procentų pajamų augimas nekompensuoja keliolikos ar net keliasdešimties procentų išlaidų kilimo, neišeina galvoti pozityviai, realybė laukia kiekvienoje parduotuvėje ir pašto dėžutėse sąskaitų už paslaugas pavidalu.
Nors už maistą lietuviai moka bene daugiausiai Europoje – mus lenkia tik rumunai, 2022-aisiais maisto kainų augimu aplenkė tik Vengrija, o būsto paskolų palūkanos Lietuvoje yra didžiausios visoje Europos Sąjungoje. Išlaidos maistui, būstui, elektrai, dujoms, kurui – nemažai daliai šeimų tapo sunkiai pakeliamu iššūkiu, o jei ir įveikiamu, tai keliančiu didžiulį nerimą dėl ateities.
Nerimas ypač gausiai atsispindi praėjusių metų statistikoje. Ne tik apklausose, kuriose kalbama apie gyventojų jauseną, tačiau ir tose, kuriose kalbama apie destruktyvų elgesį, agresiją, nusivylimą, alkoholio vartojimą. Jeigu viešoji pozityvumo dvasia yra visiškai priešinga kasdieniam žmogaus gyvenimui ir patirčiai, nerimas gali išaugti kartais, o vidinė įtampa, deja, dažnai išliejama destruktyviais ar net pavojingais būdais.
Kai tokį nerimą, remiantis anksčiau minėtais tyrimais, patiria absoliuti visuomenės dauguma, o Vyriausybė ją gesina politika „viskas gerai ir dar gerės“, visuomenėje kurstoma tik dar daugiau įtampos dėl kognityvinio disonanso, į kurį patenka žmonės. Visiškai nekeista, kad nusivylimas valdžia, o dar blogiau – demokratija, – per praėjusius metus žymiai augo. Pasitenkinimas demokratija per pusę metų Lietuvoje krito 10 proc. ir tai yra didžiausi praradimai Europoje.
Nerimas, stresas šiuo metu yra objektyvus. Jis yra konkretus ir jo priežastys aiškios. Deja, rimtos, sisteminės pagalbos nėra, nes Vyriausybė nepripažįsta fakto, jog „Covid-19“ pandemijos, karo, visokio įmanomo nesaugumo, infliacijos ir nežinios dėl ateities sąlygomis žmonės gyvena „nerimo pandemijoje“, nežinodami, kaip savomis jėgomis vienu metu tvarkytis su archajiškai baisiausiomis grėsmėmis žmonijai – karu, maru ir badu.
Tvarkosi nuleisdami įtampą taip, kaip pasiseka: alkoholio suvartojimas Lietuvoje vėl ėmė augti ir sugrįžo į 2017 metų lygį, smurto prieš vaikus atvejų nuo 2019 metų padaugėjo dvigubai – praėjusiais metais registruota dagiau kaip 2000 fizinio smurto atvejų. Skaudu, tačiau akivaizdu, kad įtampa, nerimas, kylantis pyktis labai dažnai „nukraunami“ ant silpnesniųjų ir ne tik fizinio smurto, bet ir pykčio protrūkių viešose vietose, neapykantos kupinų pasisakymų socialiniuose tinkluose, patyčių mokyklose ar darbe forma.
Būtent todėl susiklosčiusią situaciją galime vadinti „nerimo pandemija“, pati visuomenės jausena šiuo metu yra tokio paties dydžio krizė, kaip ir saugumo ar energetikos. Be tinkamo reagavimo – o jo nėra, – be visuomenės patiriamų iššūkių sprendimo rizikuojame iššaukti savižudybių, emigracijos, išvengiamo mirtingumo ir smurto prieš vaikus ar artimoje aplinkoje bangą, kurios kilimą jau dabar rodo vėluojanti statistika. Nekontroliuojamas, nepripažįstamas ir nesprendžiamas nerimas yra destruktyvus tiek asmeniui, tiek visuomenei, tiek valstybei.
Dėl to, pirmiausia, Vyriausybė privalo sutelkti specialistus, institucijas ir visuomenę bendrai strategijai, kaip visiems kartu tinkamai išgyventi šį nerimo laiką. Kad kaip visuomenė bręstume konstruktyviuose nerimo valdymo būduose ir egzistuojantį nerimą paverstume dar didesniu socialiniu atsparumu.
Antra, Vyriausybė ir Seimas privalo spręsti pagrindinius Lietuvos gyventojams kylančius klausimus, kurių nesprendimas arba nepakankamas sprendimas prisideda prie nerimo didinimo. Mūsų frakcija juos mato tokius:
- Kainų ir pajamų neigiamas balansas.
- Dirbančiųjų šeimų išgyvenimas ir vaikų poreikių užtikrinimas.
- Civilinė sauga ir pagalba grėsmės akivaizdoje.
- Sveikatos priežiūra ir prieinama psichologinė pagalba.
- Vyresnio amžiaus žmonių pajamų apsauga.
Siekdami išspręsti šiuos iššūkius pavasario sesijai paruošėme daugiau kaip 40 įstatymų paketą, kuris leistų stabilizuoti situaciją ir užtikrintų būtiną pagalbą žmonėms. Nuoširdžiai kviečiame valdančiuosius bendradarbiauti priimant būtinus sprendimus. Pozityvumas yra gerai, tačiau tik ne tada, kai reali situacija ignoruojama, o piliečių jausena neatliepiama. Įveikti kasdienos iššūkius, susitelkti į žmonėms rūpimus klausimus, mažinti nerimą srityse, kurios tiesiogiai priklauso nuo politinių sprendimų, šiuo metu taip pat būtina, kaip ir stiprinti šalies saugumą bei teikti pagalbą kariaujantiems sąjungininkams.
