Nugalėtojai
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP)
Su aritmetika nepasiginčysi. Po 2019 m. savivaldos rinkimų vos dvi partijos turėjo dviženklį merų skaičių. Dabar socialdemokratai jau turi 10 po pirmojo rinkimų turo. Iš 14 LSDP kandidatų, pasiekusių antrąjį rinkimų turą, 6 po pirmojo buvo priekyje.
Tad partija turi visas galimybes pagerinti ankstesnį rezultatą ir turėti daugiau negu 15 merų postų. Vilija Blinkevičiūtė pasidžiaugė kitu rezultatu: LSDP pateko į visų Lietuvos savivaldybių tarybas. Ypač svarbu, kad, nors visuose didžiuosiuose miestuose partijos kandidatai į merus nuvylė (ypač Klaipėdoje), partija bent jau turės frakcijas. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje praėjusioje kadencijoje LSDP savo atstovų neturėjo. Bendras mandatų skaičius išaugo beveik per 100.
Politiniai komitetai
Gandai apie jų mirtį buvo ankstyvi. Taip, jie tapo nebe tokia patrauklia veiklos forma, jų skaičius sumažėjo. Bet, jeigu jie sudarytų vieną partiją, ši rinkimuose pagal gautus balsus būtų trečia. Stipriausiems komitetams tvarkos sugriežtinimas įtakos nepadarė – jie išsilaikė ir rezultatai išliko geri. Ir toliau tris iš penkių didžiųjų miestų valdys komitetų iškelti merai. Iš viso iškovoti šeši merų postai ir užsitikrintas septintasis – Utenoje susikaus dviejų komitetų iškelti kandidatai į merus. Žinoma, šį kartą 12 merų postų komitetai turbūt nepasieks, bet būtent toks dabar yra maksimalus galimas rezultatas.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (DS)
Politikos naujokams savivaldos rinkimai nedėkingi. Čia reikalingas ilgo laikotarpio įdirbis. Žinoma, DS padėtį palengvino persivilioti Neringos, Šilutės ir Lazdijų merai, kurie rinkimuose pergales arba jau iškovojo, arba turės geras galimybes tai padaryti antrajame ture.
Minimalus tikslas veikiausiai toks ir buvo – išsaugoti tai, kas jau turima. Tačiau DS lubos po pirmojo turo yra didesnės – 7 merų postai. Be minėtų savivaldybių partijos kandidatai pirmauja ir Kalvarijoje bei Ukmergėje, tad 5 mero postai būtų realus scenarijus. Sėkmę DS neša ne tik gerai žinomi perbėgėliai, bet ir iki tol didelių aukštumų savo politinėse karjerose nepasiekę kandidatai. Žinoma, 6,63 proc. balsų ir 5-oji vieta pagal gautus balsus nėra stulbinama sėkmė, bet prieš rinkimus atrodė, kad rezultatas gali būti gerokai kuklesnis. Demokratų atstovai dirbs 36 savivaldybių tarybose. Didmiesčiuose rezultatai atsilieka nuo regionų, bet frakcijas Šiauliuose ir Panevėžyje DS turės.
Mažesnės partijos
Nacionalinis susivienijimas rinkimuose į Vilniaus savivaldybę pranoko Liberalų sąjūdį, demokratus, Darbo partiją ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Jie tapo viena iš šešių partijų, patekusių į Vilniaus savivaldybės tarybą.
Lietuvos žaliųjų partijos atstovas kovos Mažeikių mero rinkimų antrajame ture, o partija turės 14 mandatų septyniose savivaldybėse. Partijos pirmininkė Ieva Budraitė Kauno mero rinkimuose nusileido tik Visvaldui Matijošaičiui, Aurelijui Verygai ir Vytautui Juozapaičiui, o partijos sąrašas aplenkė Laisvės partiją bei Liberalų sąjūdį.
Po kandidatą antrajame ture turės ir Tautos ir teisingumo sąjunga bei Krikščionių sąjunga. Lietuvos regionų partija planuotai laimėjo rinkimus Širvintose, pateko į antrąjį turą Pagėgiuose bei Skuode. Didžiųjų partijų kontekste šie pasiekimai menki. Tačiau kiekviena partija sprendžia savo uždavinius. O žaliesiems bei Nacionaliniam susivienijimui tokie rezultatai rodo ir augimo perspektyvas.
Vidutiniokai
„Laisvė ir Teisingumas“ (LT)
Partija iškovojo 58 mandatus. Jau turi mero postą Švenčionyse. Remigijus Žemaitaitis netikėtai atvedė LT sąrašą į antrą vietą Klaipėdos miesto taryboje ir buvo arti antrojo rinkimų turo. Vargu, ar LT kandidatas suklups Kelmės mero rinkimuose, pavyko patekti į antrąjį turą Visagine (jeigu teismo sprendimas sugrąžins Dalią Štraupaitę į antrąjį turą). Tačiau galutinį rinkimų vertinimą nulems antrasis turas Vilniuje. Blogoji žinia Artūrui Zuokui yra ta, kad strateginis balsavimas prasidėjo jau pirmajame ture – A. Zuokas jo laimėti nesugebėjo, o Valdas Benkunskas netgi gavo daugiau balsų už TS-LKD sąrašą. Žinoma, kova dar nebaigta. Bet padėtis po pirmojo turo galėjo būti geresnė.
Tėvynės sąjunga (TS-LKD)
Šį kartą pirma vieta pagal gautus balsus ir mandatus užleista socialdemokratams. Kol LSDP švenčia 10 pergalių, TS-LKD po pirmojo turo yra iškovojusi tik dvi. Maksimalus galimas merų skaičius – 13, dviem daugiau negu buvo laimėta prieš ketverius metus, tačiau vargu, ar tai bus pasiekta. Galutinį TS-LKD rezultato įvertinimą labiausiai lems rinkimai Klaipėdoje ir ypač – Vilniuje. Apskritai, didžiuosiuose miestuose rezultatai geri – TS-LKD sąrašas visuose miestuose užėmė bent trečią vietą. Staigmena galima vadinti antrą vietą Šiaulių mero ir tarybos rinkimuose, kur istorinių sėkmės tradicijų TS-LKD neturi.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS)
LVŽS kol kas neturi nė vieno mero posto, 10 kandidatų pateko į antruosius turus. Prieš ketverius metus partija iškovojo 6 metų postus. Nestebina tai, kad pagal gautus balsus LVŽS yra trečioje vietoje su 9,21 proc. – savivaldos rinkimuose svarbus ilgametis įdirbis. Tačiau rezultatuose yra šaukštas deguto. Ne vienas LVŽS į merus keltas Seimo narys skambiai pralaimėjo ir liko toli nuo antrojo turo. Prasta padėtis didmiesčiuose: Ligita Girskienė, Deividas Labanavičius ir Aurelijus Veryga rimtai nepakovojo dėl antrojo rinkimų turo. Šiauliuose, kur įprastai LVŽS sekdavosi geriau, Valerijus Simulik liko vos trečias. Tačiau pozityviai galima vertinti tai, kad LVŽS turės atstovų visuose didžiuosiuose miestuose, išskyrus Vilnių.
Liberalų sąjūdis (LRLS)
LRLS turėjo septynis merų postus, labai gali būti, kad visus ir išsaugos bei nepridės nė vieno naujo. Mandatų skaičius išaugo nuo 126 iki 142. 4 merų postus LRLS turi, kovos dar dėl šešių. Nepasitaisė rezultatai didžiuosiuose miestuose – turės atstovų tik Klaipėdoje ir Panevėžyje. Vilniuje atsiliko nuo Nacionalinio susivienijimo, Klaipėdoje – nuo Lietuvos žaliųjų partijos.
Pralaimėtojai
Darbo partija (DP)
Mandatų skaičius sumažėjo nuo 62 iki 47. Pagal gautus balsus (3,67 proc.) partiją aplenkė Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) ir LT. DP pateko vos į du antruosius turus, turbūt vienintelį realų šansą laimėti turi Kėdainiuose. Daugelyje didžiųjų miestų partijos sąrašas liko paskutinis ar priešpaskutinis, kiek toliau nuo paskutinės vietose DP buvo tik Vilniuje ir Šiauliuose, bet ir čia iki 4 proc. balsų trūko labai daug. Panevėžyje, kur anksčiau pozicijos buvo neblogos, už DP balsavo vos 583 rinkėjai – perpus mažiau negu už Lietuvos žaliųjų partiją. Tačiau panaši padėtis buvo ir po 2019 m. rinkimų – tada partiją prikėlė eilinis Viktoro Uspaskicho sugrįžimas. Kurio šį kartą turbūt nebebus.
Laisvės partija (LP)
Tikslas buvo pergalės Vilniuje ir Elektrėnuose. Žinoma, laimėti Vilniuje buvo per daug ambicingas tikslas, o turėti lygiai mandatų su LT yra solidus pasiekimas. Elektrėnuose laimėti turbūt bus sunkiau, negu atrodė iki pirmojo turo. Rinkimai akivaizdžiai įrodė, kad siauras LP skyrių tinklas neleidžia pasiekti gerų rezultatų. Partija kenčia ir nuo asmenybių trūkumo. Kaune ir Klaipėdoje LP sąrašai gavo žymiai daugiau balsų negu partijos kandidatai į merus.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA)
Tai, kad per pirmą turą nepavyko pasiekti pergalės Vilniaus rajone, parodo tiek demografines tendencijas, tiek ir tai, kad ateityje LLRA gali prarasti monopoliją Vilniaus krašte.
