Pasak jaunojo A.Terlecko, jo senelis būtų kreipęsis į visus „mieli tautiečiai“ arba „lietuviai“, bet tokie kreipiniai praradę galią, o gal ir prasmę: „Tai ypač akivaizdu karo Ukrainoje fone. Su Rusijos agresiją bandančiais atlaikyti ukrainiečiais jaučiu kur kas didesnę ir svarbesnę bendrystę, nei su tautiečiais, kurie pamuštą Rusijos tanką Katedros aikštėje apibarstė gvazdikais.“

Ne tik ir ne tiek dėl nušokusių nuo bėgių Rusijos reicho ir jo fuhrerio garbintojų, kurie deda gėles ant prie Kyjivo pamušto rusų tanko.

Dėl to beveik būtų galima pasidžiaugti. Anksčiau ta publika jausdama kone rasinį pranašumą nešdavo gvazdikus prie Berlyną paėmusių rusų tankų, o dabar sliūkina prie Ukrainos laisvės gynėjų sudaužyto rusų tanko, o tai oi, kaip ne tas pats.

Šalia tų, kurie Vilniuje nešė gėles prie suknežinto rusų tanko, A.Terleckas vakar pastatė ir tuos lietuvius, kurie „niekaip neapleidžia verslo interesų Rusijoje, ir tuos, kurie to nesureikšmina.“

Šalia tų, kurie Vilniuje nešė gėles prie suknežinto rusų tanko, A.Terleckas vakar pastatė ir tuos lietuvius, kurie „niekaip neapleidžia verslo interesų Rusijoje, ir tuos, kurie to nesureikšmina.“
Rimvydas Valatka

Kiek lietuvių nedvejodami pasirašytų po šiais jauno istoriko žodžiais? Dauguma? Pusė? Mažiau kaip pusė?

Atsakymas daugmaž toks pat, kaip ir klausimas, kiek lietuvių stovėjo Baltijos kelyje – dauguma, pusė ar tik aktyvi mažuma, kurios pastangomis, nepaisant daugumos bumbėjimo ir urzgimo, šiandien Lietuva yra visateisė Vakarų demokratijos dalis, ginanti Ukrainos laisvę.

Istorikas A.Terleckas kartelę užkėlė aukštai. Daugybė lietuvių, gali būti, kad tai šimtai tūkstančių, net ir einant antriesiems metams itin žiauraus Rusijos karo, kurio tikslas – sunaikinti Ukrainą ir viską, kas ukrainietiška, norėtų jausti bendrystę su ukrainiečiais neapleisdami verslo interesų Rusijoje, o dar labiau to nesureikšmindami.

Žiaurus pastebėjimas. Karas viską apnuogina. Bet jei nebūtų šio prakeikto karo, ar klausimas prarastų svarbą?

Kas bendro gali būti tarp rašytojos K.Sabaliauskaitės ir P.Gražulio, žurnalisto A.Tapino ir Celofano? Lietuvio savanorio, ginančio Ukrainos žemę, ir ciniško verslininko-mero Matijošaičio? Tarp žmonių, kurie aukoja Ukrainai, ir Seimo nario Žemaitaičio, feisbuke gnydiškai šmeižiančio tuos, kurie aukoja laisvalaikį ir profesinius interesus tai paramai rinkti?

Tarp gydytojų ir slaugytojų, kurie per pandemiją paromis neišlįsdavo iš skafandrų, ką liudijo per šimtą metrų matomi įspaudai jaunų gydytojų veiduose, ir antivakserių, kurie pagal Rusijos spec. tarnybų dezinformacijos špargalkes juos koneveikė ir žemino?

Tarp tų, kurie sriūbavo, kad Landsbergis sugriovė kolchozus, ir tų, kurie suprato kad kolchozas – tai sunkiai pagydomas kraujo vėžys, išplitęs Lietuvos kūne?

Pagaliau tarp tų, kurie, be demokratijos trūkumų, žino ir kaip tą demokratiją esant reikalui užtarti, ir tų, kurie, kurie pasitaikius progai, o dar dažniau be progos, pvz., vos tik parašius, kad Maskvoje ar Novosirbirske, už plakatą „Karui – ne!“ studentą nuteisė aštuoneriems metams kalėjimo, ima klykti, kad, žiūrėkit, o ką Lietuvos valdžia daro.

Kritikuoti demokratiją moka ir šešiolikmečiai. O kiek lietuvių moka ją užtarti nuo totalitarizmo puolimo? Ramiai pasakyti, kad demokratijoje irgi visko pasitaiko, bet skiriasi mastas? Tarkim, VSD vadas, Seimui ir prezidentui leidus, brutaliai susidorojo su įstatymo pažeidimus atskleidusiu aukštu VSD pareigūnu, neapsaugojo jo kaip pranešėjo.

Tai nepuošia Lietuvos demokratijos. Bet šiandien pranešėjas dirba Sveikatos apsaugos ministerijoje. O tokį pat gražų tikslą turėjęs Rusijos FSB pareigūnas A.Litvinenka buvo nunuodytas poloniu. Skripaliai ir Navalnas nuodyti novičioku, Ščekočichinas nunuodytas dar kažkuo. Politkovskaja ir Nemcovas nušauti. Tūkstančiai kalėjimuose.

Kai tautos vardu be perstojo kalba ir rėkauja tie, kurie Seime, renkamame tautos, neturi nė vienos vietos, net per visą savivaldą nepaima nė dešimties vietų, kai ponia, besididžiuojanti tuo, kad ji aukoja Ukrainai, tuo pat metu gula kryžium už Matijošaičio perrinkimą Kauno meru, klausimas, ar toks darinys kaip lietuvių tauta egzistuoja, neatrodo laužtas iš piršto.
Rimvydas Valatka

Kai tautos vardu be perstojo kalba ir rėkauja tie, kurie Seime, renkamame tautos, neturi nė vienos vietos, net per visą savivaldą nesukrapštė nė dešimties mandatų, kai ponia, besididžiuojanti tuo, kad ji aukoja Ukrainai, tuo pat metu gula kryžium už Matijošaičio perrinkimą Kauno meru, klausimas, ar toks darinys kaip lietuvių tauta egzistuoja, neatrodo laužtas iš piršto.

Tiesą sakant, toks klausimas negalėtų kilti Rusijoje, bet demokratijoje jis neturi teisės nekilti. Daugiau kaip prieš 80 metų taip klausė „Gyvulių ūkio“ ir „1984“ autorius G.Orwellas.

Samprotaudami orveliškai – panašiai ribą Kovo 11-osios kalboje brėžia ir istorikas A.Terleckas – turėtume didinti abejonę tokiu dariniu kaip lietuvių tauta. Pvz., apklausos sako, kad tik 16 proc. lietuvių su ginklu pasiryžę ginti Lietuvą.

Ar yra tokių dalykų, kurie vienija tuos 16 proc. vyrų ir moterų su likusiais 84 procentais? Jei taip, kokie jie?

Labai daug. Kūčių silkės, balta mišrainė ir cepelinai. Masinis pajudėjimas į kapines per Vėlines ir šiaip kapų kultas. Klaikios užstalės dainos ir vestuvių muzika a la „Duokim garo“. Didelis automobilis ir meilė nekilnojamajam turtui.

Aukos sindromas ir kaip pasekmė – atsakomybės už tautos atstovų padarytus blogus darbus neprisiėmimas. Amžinas bandymas kabintis į praeitį (nuo jūros iki jūros, tautinė mokykla, mes – paskutiniai pagonys). Kunigaikščio suicido Margirio garbinimas. Polinkis į emigraciją kaip pabėgimą nuo savęs.

Išgyvenimas dėl to, ką apie mus parašys ir pasakys užsieniečiai. Stokholmo sindromu paremta meilė rusų kalbai. Bemaž visuotinė neapykanta gydytojams, apskritai protui ir nepagarba mokytojams.

Nepasitikėjimas valstybe ir savo artimu. Tuo pat metu egzaltuota meilė politikams, nepriklausomai nuo, ar tai būtų V.Landsbergis su A.Brazausku, ar koks prochodimcas iš Rusijos, kaip Uspaskichas, vietinis žemgrobys, Krabas ar banko sąskaitininkas, vieni lietuviai jį mylės labiau nei žmoną ir meilužę, o kiti nekęs taip, kaip žmonos ar vyro, su kuriuo tik tik išsiskyrė.

Štai tokie būtų kontūrai, leidžiantys pajusti, kad visi išvardyti sektini ir nesektini individai priklauso lietuvių tautai. Kažkokie niekai?

G.Orwellas kalbėdamas apie anglų civilizaciją, taip pat nerado nieko bendresnio kaip tik sočius angliškus pusryčius ir melancholiškus sekmadienius tarp aprūkusių miestelių ir vingiuotų kelių.

Kūčių silkės ir balta mišrainė, cepelinai ir Vėlinių piligrimystė, J.Basanavičiaus gatvė ir Palangos tiltas yra tai, kas išlieka svarbu plius minus visiems lietuviams. Įskaitant tuos, kurie pamuštą Rusijos tanką Katedros aikštėje apibarstė gvazdikais. Ir tuos, kurie niekaip neapleidžia verslo interesų Rusijoje. Ir tuos, kurie to nesureikšmina.
Rimvydas Valatka

Kūčių silkės ir balta mišrainė, cepelinai ir Vėlinių piligrimystė, J.Basanavičiaus gatvė ir Palangos tiltas yra tai, kas išlieka svarbu plius minus visiems lietuviams. Įskaitant tuos, kurie pamuštą Rusijos tanką Katedros aikštėje apibarstė gvazdikais. Ir tuos, kurie niekaip neapleidžia verslo interesų Rusijoje. Ir tuos, kurie to nesureikšmina.

O kur „lietuvis yra tas, kuris myli laisvę ir gerbia Lietuvos Statutą“? Nieko asmeniško. Iš LDK valstiečių Respublika perėmė tik „paskutiniai pagonys“ ir „nuo jūros iki jūros“.

Bet juk net ir tarp LDK didikų egzistavo penktoji kolona. Dar daugiau buvo tokių, kurie to nesureikšmino. Ypač smarkiai penktoji kolona išaugo XVIII a., o paskui ir XX a. Turim ir dabar.

Penktoji kolona, kaip ir tie, kurie jos ir kolaboravimo su priešu nesureikšmina, irgi mūsų. Lietuvos tautos dalis. Jei tik prileisime, kad lietuvių tauta kaip darinys egzistuoja. Istoriko A.Terlecko perskyra dėl to nepraranda aktualumo. Priešingai, nuplėšia širmas. Įneša aiškumo.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (24)