Dairausi. Šiomis dienomis neduoda ramybės video reportažas iš Tbilisio. Pirmas įspūdis: nieko ypatingo, minios susirėmimas su policija. Antras įspūdis: šaunuoliai kartvelai, kovoja už savo valstybę, priešinasi oligarchinei putinoidinei vyriausybei. Ir galiausiai: štai jis, kovos už laisvę simbolis – moteris su mėlyna ES vėliava.
Peržiūrėjau šį vos kelių minučių video siužetą daugybę kartų. Rekomenduoju: susiraskite ir jūs, bet ne mobilaus telefono ekrane, o didesniame. Įsijunkite garsą. Peržiūrėkite keletą kartų, įsidėmėkite atskiras detales, įsijauskite į šį svaiginančio dramatizmo aktą! Nė nepastebėsite, kaip mintimis sugrįšite į mūsų laisvės istoriją, prisiminsite Sausio 13 – osios didvyrius ir tragediją, kuri įėjo į istoriją, nes tapo pergale.
Kas ten – Tbilisio Laisvės aikštėje vyksta?
Matau minią įniršusių vyrų ir moterų. Matau šalmus ir skydų sieną su užrašu „Police“. Matau moterį, kuri laiko mėlyną, žvaigždėtą Europos Sąjungos vėliavą. Ji išbėga į minios avangardą, viena išnyra prieš policijos kordoną.
Išskleidžia vėliavą, mojuoja. Moteris vilki tamsiu paltu, rankinę pasikabinusi po kaklu, veidą užsidengusi kauke. Šviesiaplaukė. Sunku suprasti kiek jai metų, tiesa, sportiniai batai jai suteikia jaunatviškumo.
Po kelių sekundžių – pirmoji vandens patrankos salvė, ji partrenkia ant žemės greta stovintį vyrą ir nusviedžia jį į šoną. Sekanti salvė - į moterį su vėliavą. Ji akimirkai suklumpa, tačiau išlaiko pusiausvyrą. Paskui dar stipriau abiem rankom suspaudžia Europos vėliavą. Ir su dar didesne, kone antgamtiška energija ja mosuoja. Keletą sekundžių lieka visiškai viena. Tada pribėga vyras su raudona sportine kepuraite. Jis atsistoja už nugaros, bando prilaikyti moterį.
Štai dar viena galinga vandens patrankos salvė – tiesiai į ją, į moterį. Ji lieka stovėti. Už nugaros rikiuojasi vyrai, visas būrys, jie apstoja moterį glaudžiu ratu, pridengia ją, apkabina. Šviesiaplaukė kartvelė toliau laiko iškėlusi mėlyną vėliavą.
Patikėkite – tai labai jaudinantis dabarties momentas, vyksmas, kuris tampa istorija mūsų akyse jį bežiūrint. Jame yra kažkas magiško ir tragiško, ir pergalingai malonaus vienu metu. Galėčiau jį žiūrėti ir dar kartą žiūrėti.
Kadangi šiandien – Kovo 11, mums norisi ir mums reikia tvirtų, laisvę įkūnijančių simbolių, šis video dokumentas iš Tbilisio idealiai tinka. Moteris kartvelė su vėliava yra XXI amžiaus legendinė Marianne iš Eugène Delacroix drobės.
Drobė vadinasi „La Liberté guidant le peuple“ - Laisvė vedanti tautą. Ten pavaizduota pusnuogė moteris, ji irgi laiko vėliavą, aplink ją – šautuvais ginkluoti vyrai, ant grindinio – žuvusiųjų lavonai. Šioje drobėje prancūzų menininkas perteikė Paryžiaus žmonių sukilimą prieš Karolį X ir išnirusią absoliutinės monarchijos šmėklą.
Tiesą sakant, niekada iki šiol nesijaudindavau žiūrėdamas į mėlyną su žvaigždutėmis ES vėliavą. Bet pamatęs ją kartvelės Marianne rankose, pamatęs jos akiplėšiška drąsa švytinčias akis ir ją prilaikančius vyrus negali nesijaudinti.
Nežinoma Sakartvelo laisvę įkūnijanti moteris pasirinko Europą. Mėlynas Vakarų pasaulio simbolis jai ir Tbilisio žmonėms yra absoliuti priešprieša slaviškajam Putino despotizmui bei vietinei milijardieriaus Ivanišvilio kolaborantų klikai iš partijos, kuri vadinasi „Sakartvelo svajonės“.
Prieš metus pavadinti kartvelų protestą „Tbilisio euromaidanu“ gal ir būtų buvę teisinga. Dabar – nebe. Nes Putino agresija prieš Ukrainą prarado „specialios karinės operacijos“ statusą. Rusija bombarduoja ir žudo ukrainiečius, bet karas paskelbtas Vakarams. Tbilisis buvo pirmasis po Baltijos valstybių pabandęs žengti link Vakarų, o prezidentą Saakašvilį šiandien galime vadinti Zelenskio ante litteram.
Matyt, neveltui 55 metų Kolumbijos universiteto teisės magistras faktiškai jau supūdytas „Sakartvelo svajonės“ užsakytame kalėjime. Tokia buvo Putino valia, labai aiškiai ir konkrečiai išreikšta: „Reikėtų jį (Saakašvilį) pakabinti už kiaušinių“.
Sakartvelas norėjo ir tebenori ten – į Europą. Kuo toliau nuo medvedevų, prigožinų, solovjovų kleptokratinio puvėsio. Galinga vandens patrankos salvė bando pargriauti nežinomą Tbilisio moterį su mėlyna žvaigždėta vėliava rankose. Ji klupteli, bet lieka stovėti. Ačiū Dievui.
Štai didysis Tbilisio paradoksas, kuris liečia ir mus. Nes vėliavoje, kuri plėvesuoja Laisvės aikštėje esame ir mes, ir visa dėl kylančių euriborų, šokinėjančių elektros kainų, stabilios infliacijos susierzinusi Europa. Kartvelai nepriklauso Europos Sąjungai, tačiau būtent jie mums – Europos Sąjungai primena: jūs gyvenate laisvėje. Laisvės spalva – mėlyna. Tik gal jau pamiršote? Gal praradote gebėjimą ją vertinti ir didžiuotis?
Ką pasakytų nežinoma Tbilisio moteris pasiklausiusi mūsiškės moters monologo išsakyto prieš metus, Kovo 11? Zita Šlicytė ta proga daug visko išdėstė, bet nė karto savo blogio tezėse neištarė žodžio „Europa“. Tarsi tai būtų neminėtinas prakeiksmas. Ji kietai atsiribojo nuo tos siekiamybės, kurios trokšta kartvelai, ukrainiečiai, moldavai. „Lietuva pirmoji išsiveržė iš tautų ir laisvų žmonių kalėjimo pasivadinusio Sovietų Sąjunga“ – konstatavo Šlicytė.
Amen. O tada išniro glitus, didelis „tačiau“: „tačiau ar vardan tos Lietuvos...“ Klaustukas. Daug siaubingų „tačiau“ su klaustukais. Europa todėl ir nepaminėta, faktiškai - tai apokalipsė. Eurosodoma ir eurogomora.
Ak, brangūs kartvelai! Būkite atsargūs! Jūs net neįsivaizduojate, kokią šėtono vėliavą laikote rankose! Ir ką reiškia auksinės žvaigždutės, mėlyna spalva! Susivyniokite tą vėliavą ir grįžkite ten, kur jūsų laukia tvarkingai asfaltuotos gatvės, spindintys oligarchų dangoraižiai, tradicijomis kvėpuojanti dorovė.
Jeigu jūs, mieli kartvelai, atsidursite ten, kur esame šiandien mes, jūsų laukia “palaidą gyvenimo būdą propaguojanti partija”. Lietuvė Šlicytė perspėja, kur galėtų nuvesti dar vienas pavojingas euromaidanas, dėmesio: „Alkoholis, narkotikai, medikamentiniai abortai, lyties pakeitimas, seksualinio pasitenkinimo nuvertinimas iki pramogos lygio“.
Ir tai dar ne viskas. Nes užklups iš Vakarų sklindanti „ciniška ir įžūli homoseksualizacija“ , nuvilnys homoseksualų paradai tiesiai po miegamojo langais. Vos tik jums atsivers durys į mėlynų vėliavų pasaulį atsitiks siaubingi dalykai.
Galimai bus uždrausti kartveliški rašmenys, nes, pavyzdžiui, lietuviškuose pasuose pavardes galima rašyti jau ne tik lietuviškais, bet (Jėzau, kodėl neišgelbėjai?) ir lotyniškos abėcėlės rašmenimis. Šalies parlamentą ir žiniasklaidą užvaldys „visokio plauko samdomi ir gerai apmokami leftistai“, o tautai nebeliks vietos.
Žiūrėdamas jaudinantį video reportažą iš Tbilisio Laisvės aikštės mačiau moterį su mėlyna Europos vėliava rankose. Ji mojavo mums, Šlicytei, skeptikams, maršistams. Pirmyn, kartvelai! Nekreipkite dėmesio į mūsų abejones!
pj
