Kiek daug tikimasi iš jaunimo ir kiek daug vilčių į jį dedama. Jaunimas kviečiamas aktyviai dalyvauti politikoje, jų laukia darbdaviai, bažnyčia. Jaunimo reikia ir mieste, ir kaime. Tačiau, jei nori jauną žmogų prisikviesti, reikia turėti ir ką jam pasiūlyti.
Į didžiuosius miestus prisivilioti jaunimą nėra taip sunku. Pradedant būsto pasiūla, atlyginimo dydžiu, baigiant pramogomis. Tačiau rajonuose jaunimui pasiūlyti patrauklų paketą nėra taip paprasta. Jaunam žmogui, kuris po studijų planuoja savo ateitį, reikia susirasti gerai apmokamą darbą, turėti socialines garantijas, įsigyti būstą. Prieš kurdamas šeimą, jaunimas įvertina vaikų auginimo galimybes ir sąlygas: ar šalia yra darželis, mokykla, poliklinika ar kita gydymo įstaiga, parduotuvės ir kitos būtiniausios paslaugos. Štai čia miestas su kaimu ir brėžia tą storą skiriamąją liniją.
Dar praėjusią kadenciją Seime priėmėme įstatymą, suteikiantį jaunoms šeimoms subsidijas pirmajam būstui regionuose įsigyti. Ši priemonė, kuri buvo skirta regionams gaivinti ir gimstamumui didinti, jaunimui atrodė patraukli. 2018 m. finansinę paskatą gavo 116 jaunų šeimų, 2019 m. – 820 šeimų, 2020 m. – 1202 jaunos šeimos, 2021 m. – 1580, 2022 m. – 1600 šeimų.
Matydami jaunimo susidomėjimą, šią paskatą praplėtėme. Dar 2019 m., siekdami padidinti regionų konkurencingumą, suteikėme savivaldybėms, kurioms trūksta tam tikros srities specialistų, mokytojų, gydytojų, galimybę tam tikra lėšų dalimi prisidėti prie subsidijos pirmajam būstui ir tokiu būdu paskatinti jaunus specialistus atvykti į regionus. Įžvelgėme, jog suteikiama lengvata būstui įsigyti yra viena iš priemonių, galinčių paskatinti jaunus žmones rinktis konkretų regioną gyvenimui ir darbui.
Įvertindami tai, jog regionuose mažėja darbingo amžiaus žmonių, stengėmės sudaryti galimybes, kad ir verslas galėtų finansiškai prisidėti prie jaunų šeimų apgyvendinimo regione – dalį nepaskirstyto pelno galėtų skirti jaunoms šeimoms būstui įsigyti. Turėjome aiškią viziją: jei jaunos šeimos apsigyvens regione, mažės emigracija, didės gimstamumas, stiprės regionų investicinis patrauklumas. Juk jei jaunos šeimos kursis regionuose, įsilies į regionų darbo rinką, tikėtina, jog tai skatins ir verslininkus didinti savo investicijas. Nes darbuotojų trūkumas bene labiausiai riboja verslo plėtrą regionuose.
Ši finansinė parama paskatino jaunimą ne tik įsigyti būstą regione, bet ir susilaukti daugiau vaikų. Fiksuojamas ne tik paramos gavėjų skaičiaus augimas, bet ir žymiai auga papildomos subsidijos prašymai, kai jaunai šeimai gimsta vaikas. Jei 2018 m. subsidiją gavo 118 šeimų ir nebuvo nė vieno prašymo papildomai subsidijai, tai 2021 m. pagrindinę paramą gavo 1580 šeimų, o papildomos paramos, gimus vaikui, paprašė dar 420 šeimų.
2019 m. buvo atlikta stebėsena ir apklaustos jaunos šeimos, pasinaudojusios finansine paskata. Beveik 70 proc. teigė, kad be šios finansinės paskatos nebūtų įsigijusios būsto. Dalis šeimų sakė, kad būtent ši parama paskatino susilaukti vaikų. Tai svarbi žinia „Eurostat“ prognozių fone, kuomet skaičiuojama, kad 2030 m. Lietuvoje gyvens tik 2,4 mln. gyventojų, o 2045 m. – vos 2 mln.
Ši finansinė priemonė prisidėjo ir prie regionų gaivinimo. 27 proc. šeimų nurodė, kad atsikėlė gyventi į regioną iš kitos savivaldybės. 37 proc. jų dirba būtent toje savivaldybėje, kurioje ir įsigijo būstą. 11 proc. apklaustųjų teigė, jog ši subsidija paskatino likti gyventi Lietuvoje. Tai, kad jauni žmonės kuriasi regionuose ir įsilieja į darbo rinką, siunčia signalą verslininkams, jog verta didinti investicijas ir kurti darbo vietas regionuose.
Tačiau nutiko taip, kaip valdantieji prieš praėjusius Seimo rinkimus ir sakė: ateisime ir panaikinsime valstiečių priimtus sprendimus. Tad ir nutiko tai, ką šiandien matome: uždaromi darželiai, mokyklos, ligoninių, paštų skyriai. Ir maža to, net tris kartus mažinama subsidijų jaunoms šeimoms būstui įsigyti skiriama suma – nuo 25 milijonų, skirtų praėjusiais metais, mažinama iki 8 milijonų šiems metams. Štai jums ir dar vienas folkloras: viena ranka duoda, kita atima.
Bet ir tai dar ne viskas. Kadangi jaunimo poreikis subsidijoms nemažėja, o tik didėja, valdantieji lėšų skirti planuoja tik tiems, kurie būstus pirks labiausiai nuo didmiesčių nutolusiuose regionuose ir tik labiausiai nepasiturintiems asmenims. Taigi, jei esi kiek prakutęs ir gyveni maždaug už 100 km nuo didmiesčio, apie valstybės pagalbą nė nesvajok.
Valdantiesiems reikėtų pasidomėti, kaip tokias problemas sprendžia kolegos iš Europos Sąjungos šalių. Vertėtų pasimokyti iš skandinavų, kurie jaunimui, pasirinkusiam būstą atokiau nuo miesto, suteikia dar didesnę subsidiją ir kaip bonusą ją taiko paskatinimui, paraginimui kurtis regionuose. O Lietuvoje priešingai – regionus „išvalo“ nuo bet kokių elementarių jaunam žmogui būtiniausių paslaugų ir tikisi, jog tai bus maloni paskata rinktis ateities būstą ir savo tolimesnį gyvenimą sieti su regionu.
Dar vieną kaimynų estų pavyzdį turėtume taikyti Lietuvoje: jei jau buvo patvirtinta ilgalaikė strategija, kad ir kokią sritį ji paliestų – švietimo, sveikatos, regionų plėtros ar kt., – į valdžią atėjusi nauja Vyriausybė nebegalėtų jos stabdyti ar keisti. Kiekviena reforma pareikalauja didžiulių pinigų ir ilgalaikio įdirbio, kad pasimatytų norimi rezultatai. Lietuvoje sistemingai naikinant regionus, akivaizdu, jog nei jaunimo, nei verslo į juos ne tik kad nepritrauksime, bet ir paskutinius gyvenančius iš ten išvarysime. Tik ar ne to ir siekiama? Nebent vykdomas tylus jaunimo išvarymas iš regionų...