Nors iki šiol kartu padarėme tikrai nemažai padėdami Ukrainai, galime ir turime daryti dar daugiau. Ukraina ginasi ir nebijo. Nebijokime ir mes – veikti dar greičiau ir ambicingiau, priimant ir nekonvencinius sprendimus tiek karinei bei finansinei paramai, tiek ir sankcijoms karą pradėjusiems.
Dar platesnės sankcijos agresorėms
Turime toliau didinti spaudimą rusijai ir plėsti sankcijų režimą. Šiuo metu baigiamas suderinti 10-asis ES sankcijų rusijai paketas. Svarbu, kad jame atsidurtų papildomi rusijos bankai, ekonominiai sektoriai – tiek importo, tiek ir eksporto atžvilgiu. Reikia ir toliau silpninti rusijos galimybes atkurti išnaudotus karinius pajėgumus.
Taip pat turime ypatingą dėmesį skirti rusijos sąjungininkei Baltarusijai, kuriai būtina stiprinti sankcijų režimą ir iš esmės suvienodinti sankcijas su taikomomis rusijai – siekiant užkardyti galimą ribojimų apėjimą. Ne mažiau svarbu užtikrinti, kad rusija lengvai neapeitų Vakarų sankcijų per trečiąsias šalis, tokias kaip Kirgiziją, Kazachstaną ir kt..
Kalbėdami apie sankcijų poveikį rusijos ekonomikai, negalime pasiduoti agresorės naratyvui, kad sankcijos neveikia. Sankcijos veikia ir jų poveikis su laiku tik stiprės, mažinant rusijos ekonomikos augimo galimybes.
Kaip skelbia Reuters, 2023 m. sausį į rusijos biudžetą surinkta 35% mažiau pajamų, palyginti su 2022-ųjų sausiu. Didžioji dalis šio pajamų kritimo – Vakarų sankcijų, ypač jos energetikos sektoriui, padarinys. Sausį biudžeto deficitas siekė 23,9 mlrd. JAV dolerių – 60 proc. visiems metams planuoto deficito, taigi akivaizdu, kad jis metų eigoje bus didesnis. Kitaip sakant, sankcijos rusiją stumia į finansinių rezervų deginimą.
Dirbdami prie tolesnių sankcijų turime koncentruotis į tas, kurios turi didžiausią efektą rusijos biudžeto pajamoms. Šiuo atžvilgiu bene efektyviausia priemonė – ES su Vakarų partneriais taikomi kainų limitai rusiškai naftai ir jos produktams, pvz. 100 dolerių už barelį riba lengvesniems, didesnės vertės produktams, tokiems kaip dyzelinas, reaktyvinis kuras; 45 dolerių už barelį riba – sunkesniems, mažesnės vertės produktams, tokiems kaip mazutas; 60 dolerių už barelį riba žaliavinės naftos eksportui.
Keletas skaičių: remiantis Suomijos Energetikos ir švaraus oro mokslinių tyrimų cento (angl. Centre for Research on Energy and Clean Air) duomenimis, skaičiuojama, kad ES draudimas importuoti naftą iš rusijos ir viršutinė naftos kainos riba rusijai kainuoja apie 160 mln. eurų per dieną. Vasario pradžioje įvedus kainų lubas ir rusiškiems naftos produktams, netekimai gali siekti iki 280 mln. eurų per dieną. Vertinama, kad rusijos pajamos iš naftos ir dujų eksporto sausį krito iki žemiausio lygio nuo 2020 rugpjūčio ir yra 46 proc. žemesnės nei prieš metus.
Taigi skaičiai rodo, kad sankcijos turi dantis ir kanda. Žinoma, būtina jas efektyviai įgyvendinti ir užkardyti apėjimo kelius. Svarbu nepamesti ambicijos ir maksimaliai išnaudoti sukurtus instrumentus – turime palaipsniui toliau spausti žemyn naftos ir jos produktų kainų limitus. Taip vis stipriau užsukant rusijos pajamų kranelius.
Gyvybiškai svarbi finansinė pagalba Ukrainai
Artimiausiu metu – šių metų rėmuose – turime teikti skubią ir šalies poreikius atitinkančią pagalbą gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų užtikrinimui ir kritinės infrastruktūros atstatymui.
Ukrainos šių metų finansavimo poreikis siekia apie 38 mlrd. dolerių. Čia esminį vaidmenį vaidina 18 mlrd. eurų ES paramos paketas, papildantis kitų Vakarų partnerių, visų pirma JAV, biudžetinę paramą, taip pat tarptautinių finansinių institucijų skiriamas lėšas.
Lietuvos parama – karinė, humanitarinė, finansinė – Ukrainai nuo karo pradžios jau viršija 880 mln. eurų ir sudaro 1,18 % 2023 m. Lietuvos BVP.
Nors ir būdama maža šalimi, Lietuva aktyviai prisideda prie ES ir tarptautinių finansinių instrumentų, skirtų remti Ukrainą. Praėjusiais metais per Europos Komisijos ir Pasaulio banko priemones dotacijų ir garantijų forma skyrėme beveik 33 mln. eurų. Dar 18 mln. eurų Ukrainos humanitariniams poreikiams ir skubiem atstatymo darbam skyrėme dvišaliu pagrindu.
Jau šiandien turime galvoti ir planuoti būsimą Ukrainos atstatymą po karo. ES Ukrainos atstatyme turi strateginį interesą – turime bendromis jėgomis užtikrinti, kad rekonstrukcijos procesas, kartu su susijusiomis reformomis, šalį atvestų į narystę ES. Juk Ukraina – neatsiejama Europos ateities dalis.
Atstatymo kaina didžiulė – Pasaulio banko skaičiavimu, dabar ji gali siekti 500-600 mlrd. dolerių. Ši suma turi tendenciją augti su kiekviena papildoma karo ir destrukcijos diena. Vien patiems būtiniausiems atstatymo darbams šiemet reikia 5-7 mlrd. dolerių, o kalbant apie gyvenamųjų namų ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, energetikos sektoriaus ir skubius išminavimo darbus – suma siekia 17 mlrd. dolerių. Karo žalos mastą galime suvokti ir per Kijevo ekonomikos mokyklos pateikiamus duomenis, jog iki praėjusių metų gruodžio mėnesio šalyje sugriauta beveik 132 000 privačių namų, apie 18 000 daugiabučių, daugiau nei 3000 švietimo įstaigų, keli šimtai ligoninių, religinių, kultūros įstaigų.
Akivaizdu, kad nei viena šalis ar institucija neturi visų reikalingų išteklių. Čia itin svarbu operatyvumas, susitelkimas ir susikalbėjimas tarp skirtingų, prie atstatymo norinčių prisidėti, donorų. Šiuo atžvilgiu nesenai buvo žengtas svarbus žingsnis – įsteigta tarptautinė Donorų koordinavimo platforma, kuri turės užtikrinti sinergiją tarp skirtingų finansavimo šaltinių ir modelių. Turime šią platformą kuo greičiau įgalinti, nepasineriant į biurokratines procedūras. Ukrainiečiai neturi prabangos laukti.
Be to, telkiant lėšas Ukrainos atstatymui neturime pamiršti ir privataus sektoriaus. Lietuvos įmonės taip pat galėtų panaudoti savo patirtį ir pajėgumus prisidedant prie šalies atstatymo.
Nekonvenciniai sprendimai nekonvenciniame kare
Galiausiai, apie nekonvencinių sprendimų ieškojimą ir radimą. Sankcijų pagalba Vakarų šalys užšaldė apie 300 mlrd. JAV dolerių rusijos centrinio banko rezervų. Taip pat įšaldytas valstybinių įmonių, oligarchų turtas. Privalome rasti būdus, kaip panaudoti šiuos pinigus Ukrainos poreikiams.
Iš moralinės pusės, užšaldyto režimo ir jo palaikytojų turto paskyrimas Ukrainos poreikiams yra teisingas ir užtikrinantis agresoriaus atsakomybę. Iš finansinės pusės, tai gali būti svarbus finansavimo šaltinis Ukrainos atstatymui. Turime nebijoti ir rasti teisinius kelius šių lėšų panaudojimui. Jei egzistuojanti teisinė bazė to neleidžia, keiskime teisinę bazę.
Europa neturi teisės pasiduoti rusijos karo nuovargiui – Ukraina kasdien nepailsdama kovoja už savo laisvę, todėl turime moralinį įsipareigojimą nepalikti ukrainiečių vienų kovoje su laisvo pasaulio priešu ir dėti visas įmanomas pastangas tiek agresorės stabdymui, tiek pagalbai Ukrainai, tiek ir šalies atstatymui. Būsime kartu iki pergalės!